Krovinių transportavimas į Angliją: Eksperto Vadovas, Kaip Pasirinkti Patikimą Partnerį

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš mačiau viską – nuo smulkių siuntinių, dingusių tarp Kauno ir Londono, iki milžiniškų konsolidacijų sandėliuose, užstrigusių dėl vienos neteisingai užpildytos dokumento lentelės. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išliks viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė neribojamai. Dabar tai nebe tiesiog važiavimas per kelią, o sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir, svarbiausia, patikimo partnerio.

Daugelis verslo savininkų bei asmenų, pirmą kartą susidūriančių su būtinybe nuvežti krovinius į JK, dažnai vadovaujasi vieninteliu kriterijumi – kaina. Tai yra didžiausia klaida, kurią gali padaryti. Rinkoje, kurioje kainos svyruoja priklausomai nuo kuro kainos, keltų užpildomumo ir muitinės eilių, pigiausias pasiūlymas dažnai tampa brangiausiu išlaidų straipsniu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip atskirti profesionalus nuo mėgėjų, ir kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys į Angliją atvyks laiku, saugiai ir be nereikalingų nervų.

Rinktis logistikos partnerį reikia taip pat atsakingai, kaip ir banką ar teisininką. Galiausiai, įsikrovę savo turtą į svetimą furgoną, jūs visiškai pasitikite juo. Todėl šiame tekste mes ne tik aptarsime pagrindinius kriterijus, bet ir atsakysime į sudėtingiausius klausimus, kuriuos dažnai užduoda klientai, susidūrę su muitinės procedūromis ar transportavimo specifika.

Svarbu suprasti, kad krovinių gabenimas į Angliją dabar yra nebe tik fizinis pervežimas, bet ir dokumentinis menas. Nuo to, ar jūsų vežėjas moka teisingai pateikti „Safety and Security“ deklaracijas, priklauso, ar jūsų prekės bus sulaikytos uoste. Toliau rasite išsamų atsakymų į klausimus, kurie padės jums susiformuoti pilną nuomonę apie šią sritį ir išvengti dažniausių spąstų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl kaina nėra vienintelis ir svarbiausias kriterijus renkantis vežėją?

Tai yra klasikinis klausimas, ir atsakymas į jį labai paprastas: kaina yra tik vienas iš komponentų, sudarančių galutinę vertę. Per savo karjerą aš daugybę kartų girdėjau istorijas, kai klientas pasirinkdavo pigiausią variantą, tačiau vėliau susidurdavo su papildomais mokesčiais, kurie pranoko pradinę kainą dvigubai.

Pigūs vežėjai dažnai taupo visur: jie nedirba su patikimais muitinės tarpininkais, naudoja senas technines priemones, o kartais net ir neapdraudo krovinių tinkamai. Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, jis tikriausiai toks ir yra. Pavyzdžiui, jei vidutinė rinkos kaina už puspriekabės važiavimą į Angliją svyruoja tam tikruose rėmuose, o jums siūlo kainą 30 proc. mažesnę, galite būti tikri, kad kažkur bus taupyta ant draudimo, vairuotojo poilsio laiko ar net legalumo.

Be to, labai svarbu suprasti, kas įeina į kainą. Ar joje yra įskaičiuotos keltų bilietai? Ar įskaičiuotos „Brexit“ susijusios išlaidos, tokius kaip ENS deklaracijos? Ar yra įtrauktas iškrovimo mokestis (pavyzdžiui, tailift paslauga, jei reikia)? Patikimas ekspertas visada pateiks išsamią sąmatą, kurioje matysite, už ką tiksliai mokate. O mėgėjai dažnai tiesiog sako „važiuoja už tiek“, o vėliau kelyje prasideda papildomi prašymai „dėl kuro“, „dėl eilės“ ar „dėl dokumentų“.

2. Kokius dokumentus reikia turėti norint sėkmingai pristatyti krovinį į Angliją po „Brexit“?

Šis klausimas yra kritiškai svarbus, nes nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi ne ES erdvėje. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net ir mažas siuntinys, privalo būti deklaruojamas.

Pagrindiniai dokumentai yra šie: 1. Prekybinis dokumentas (Komercinė sąskaita-faktūra): Joje turi būti nurodytos tikslios prekių pavadinimais (ne „buitinė technika“, o „plaustuvas“), prekių kodai (HS kodai), svoris, vertė ir šalies kilmės kodas. 2. Muitinės deklaracija (Export Declaration): Ji turi būti pateikta Lietuvos (ar išvykimo šalies) muitinei prieš išvykstant. 3. Įvedimo deklaracija (Import Declaration): Ji pateikiama Jungtinės Karalystės muitinei. Dažniausiai tai daro JK muitinės tarpininkas, tačiau reikia sutarti, kas tai moka. 4. ENS (Entry Summary Declaration): Tai saugumo deklaracija, kurią privalo pateikti vežėjas arba siuntėjas prieš krovinio atvykimą į JK uostą.

Jei bent vieno šio dokumento nėra, krovinys gali būti sulaikytas uoste, o laikinasis sandėliavimas (kuris kainuoja brangiai) prasidės automatiškai. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne iš to, kad prekės draudžiamos, o iš blogai užpildytų arba vėlai pateiktų dokumentų. Patikimas vežėjas visuomet padės patikrinti dokumentus prieš išvykimą, o ne klausins „kas čia per raštelis“ jau esant uosto vartuose.

3. Kaip sužinoti, ar transporto kompanija yra patikima ir turi reikiamą licenciją?

Logistikos srityje veikia nemažai „pavienių vežėjų“, kurie turi vieną furgoną ir sėdi namuose, ieškodami užsakymų per skelbimus. Nors jie gali būti geri žmonės, bet jų atsakomybės ribos yra minimalios. Renkantis partnerį, visada patikrinkite, ar kompanija yra legaliai veikiantis juridinis asmuo.

Pirmiausia, paieškokite kompanijos pavadinimo viešuosiuose registruose (Lietuvoje – JAR įmonių paieška). Patikrinkite, kiek ilgai ji veikia. Jei kompanija įkurta prieš mėnesį ir siūlo milžiniškas nuolaidas – tai signalas. Antra, klauskite apie CVR (Jungtinėje Karalystėje) arba EMCS licencijas, jei kalbame apie prekių, apgaubtų akcizo mokestį (alkoholis, tabakas, degalai) pervežimą.

Taip pat verta įvertinti transporto parką. Ar kompanija turi savo technines priemones, ar ji nuomoja jas atsitiktinai? Savo parkas turinčios kompanijos dažniausiai turi ir savo techninę pagalbą kelyje, kas yra labai svarbu, jei fura suges tarpinėje Kelne ar prieš Londoną. Galiausiai, nebijokite paprašyti atsiliepimų arba sužinoti, kokius didelius klientus kompanija aptarnauja. Didžiosios mažmeninės prekybos grandinės ar gamintojai dažniausiai neduoda savo krovinių atsitiktiniems žmonėms – jie atlieka dideles duediligence procedūras.

4. Kas yra CMR draudimas ir kodėl jis taip svarbus krovinių gabenime į Angliją?

CMR draudimas yra vienas dažniausiai nepaisomų dalykų, tačiau jis gali išgelbėti jūsų verslą nuo bankrotą. CMR – tai tarptautinė krovininio transporto sutartis, o kartu ir privalomas draudimas, kurį turi turėti kiekvienas profesionalus vežėjas.

Svarbiausia, ką reikia suprasti, yra tai, kad standartinis CMR draudimas turi ribojamą atsakomybę. Pagal konvenciją, jei krovinys dingsta arba sugadinamas, vežėjas atsako tik už 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Esant dabartiniam kursui, tai yra apie 10 eurų už kilogramą. Jei vežiate 20 tonų detalių, kurių vertė 100 000 eurų, ir jos dingsta, gausite tik apie 200 000 SDR, kas gali neužtekti padengti visai vertei (priklausomai nuo svorio ir vertės santykio).

Todėl visada klauskite apie draudimo sumą. Patikimos kompanijos didina šią sumą iki 100 000, 300 000 ar net 1 milijono eurų vienam reisui. Be to, svarbu pasitikrinti, ar draudimas dengia „vagystes iš furgono“ (pvz., kai furgonas įsilaužiamas poilsio metu), nes kai kurie pigūs draudimai to nedaro. Aš visada patariu savo klientams prieš išvykimą paprašyti draudimo poliso kopijos ir patikrinti, ar jūsų krovinio tipas (pvz., elekttronika, maistas) nėra išbrauktas iš draudimo apimties.

5. Kokias pervežimo rūšis pasirinkti: daliniai kroviniai (LTL), pilna puspriekabė (FTL) arba ekspresinis siuntimas?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, bet čia taip pat galima suklysti dėl nežinojimo.

FTL (Full Truck Load) – Pilna puspriekabė. Tai geriausias pasirinkimas, jei turite daug prekių (daugiau kaip 20-22 tonas arba 33 europaletės). Privalumai: krovinys važiuoja tiesiai į paskirties vietą, nėra perkraunomas (mažiau sugadinimo rizika), greitesnis pristatymas. Trūkumai: brangiau, jei krovinys neužpildo visos vietos.

LTL (Less than Truck Load) – Dalinis krovinis. Tai populiariausias pasirinkimas smulkesnėms įmonėms. Jūsų prekės vežamos kartu su kitų klientų krovinais. Privalumai: ekonomiška. Trūkumai: lėčiau, nes reikia surinkti kitas siuntas ir iškrauti jas tarpiniuose punktuose (konsolidacijos sandėliuose). Didėja sugadinimo ar painiavos rizika, jei krovinys blogai užfiksuotas.

Ekspresinis siuntimas (Kurjerinė). Tinka labai skubioms siuntoms (1-3 europaletės). Tai brangiausia, bet greičiausia opcija.

mano ekspertinė nuomonė tokia: jei krovinio vertė didelė, o jis sudaro daugiau kaip 15 europalečių, verta pagalvoti apie FTL net jei ir liktų tuščios vietos. Taip užtikrinate saugumą ir greitį. O jei prekės yra trapios, LTL gali būti rizikingas dėl daugkartinio iškrovimo ir įkrovimo.

6. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių judėjimą ir ar reikia bijoti eilių uostuose?

„Brexit“ ne sukūrė eilių, bet pakeitė jų pobūdį. Anksčiau eilės susidarydavo dėl techninių gedimų ar blogo oro. Dabar eilės susidaro dėl dokumentų tikrinimo.

Doverio uostas (Didžiojoje Britanijoje) ir Kalė/Dunkerkas (Prancūzijoje) yra pagrindiniai mazgai. Jei vairuotojas neturi teisingai parengtų „Safety and Security“ deklaracijų (ENS), jis gali būti neįleistas į keltą arba sulaikytas britų muitinės. Tai sukelia didelius uždelstimus.

Tačiau profesionalios kompanijos sugeba suvaldyti šias rizikas. Jos naudoja specialias sistemas, kurios leidžia pateikti deklaracijas iš anksto, o jų vairuotojai yra apmokyti dirbti su naujaisiais terminalais. Be to, daugelis vežėjų dabar vengia perkeltų per Doverį ir renkasi kitus maršrutus (pvz., per Hullą ar Iminghemą), nors tai ir ilgiau, bet mažiau užstrigimų. Renkantis vežėją, klauskite, koks jų pagrindinis maršrutas ir kaip jie tvarko muitinės procedūras – tai lems, ar jūsų krovinys atvyks per 3 dienas ar per savaitę.

7. Kas yra „kelių mokesčiai“ (road tolls) Anglijoje ir ar jie įskaičiuoti į kainą?

Anglijoje, kaip ir visoje Europoje, yra kelių mokesčių, tačiau jie šiek tiek specifiniai. Svarbiausias dalykas – M6 tol (mokesčias už važiavimą keliu M6 šiaurės Anglijoje). Jis gali kainuoti nuo kelių iki dešimties svarų sterlingų, priklausomai nuo transporto priemonės ašies skaičiaus ir dienos laiko.

Taip pat reikia atsižvelgti į Londono uždaromojo zonos (ULEZ – Ultra Low Emission Zone) reikalavimus. Jei jūsų krovinys turi būti pristatytas į Londono centrą, senesnės transporto priemonės gali turėti mokėti didelius mokesčius (kasdien) arba net būti įleidžiamos į zoną.

Kartais neapdairūs brokerai nurodo „kainą iki sandėlio“, o paskui paaiškina, kad Londonas yra „už papildomą mokestį“. Patikimas ekspertas visada iš anksto paklaus apie pristatymo adresą ir įskaičiuos galimus mokesčius į galutinę sąmatą, arba bent aišiai nurodys, kad tai yra papildomas kliento mokėjimas. Niekada nebijokite klausti: „Ar ši kaina įtraukia M6 tol ir Londono mokesčius?“.

8. Kaip reikia pakuoti krovinius, kad jie atvyktų nepažeisti? (Paletės ir fiksavimas)

Tai yra viena dažniausiai nepaisomų sričių. Klientai dažnai mano, kad pakavimas – tai tai, ką daro sandėlininkas, bet logistikos požiūriu, kietas pakavimas yra pusė sėkmės.

Krovinius reikia krauti ant standartinių EUR arba FIN europalečių. Jei naudojate ne standartines paletes, gali kilti problemų dėl to, kad jos netilps į standartinius sunkvežimius arba bus nestabilios. Būtina, kad krovinys nebūtų išsikišęs už paletės kraštų (tai vadinama „overhang“), nes tai didžiausia sugadinimo priežastis – krautuvai ar kitos pripiltos paletes gali užkabinti iššokusią dalį.

Svarbiausia – fiksavimas. Krovinys turi būti tvirtai pritvirtintas prie paletės naudojant plėšę (stretch film), o turi būti uždengtas viršus, kad ant nesušlaptų (jei krovinys ne sandėlyje). Jei vežate brangias prekes, verta naudoti „termo“ plėves, kurios apsaugo nuo temperatūros pokyčių kondensacijos metu.

Mano patirtis: jei krovinys supakuotas silpnai, net geriausias vairuotojas negalės jo užtikrinti 100 proc., nes furgone vyksta vibracijos, posūniai ir stabdymai. Užtikrinkite, kad jūsų pakavimas atitinka tarptautinius standartus.

9. Kas atsitinka, jei krovinis sugenda arba dingsta? Kokia yra kompensacijos tvarka?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori gyventi, bet apie kurį reikia žinoti iš anksto. Jei įvykį nustatote prieš iškrovimą (pavyzdžiui, furgonas atvykęs su pažeista fasada dalimi), reikia sukurti protokolą apie pažeidimą.

Šis dokumentas yra pagrindas gauti kompensaciją. Jį turi pasirašyti ir vairuotojas, ir gavėjas. Be šio protokolo draudimo kompanija gali atmesti ieškinį, teigdama, kad pažeidimas įvyko jau po pristatymo.

Toliau procesas eina per draudiką. Vežėjas pateikia prašymą, draudikas skiria ekspertą, kuris įvertina žalą. Čia vėl grįžtame prie CMR draudimo ribų. Jei žala viršija 8,33 SDR/kg ir jūsų vežėjas neturi papildomo draudimo, likusią dalį turėsite reikalauti iš vežėjo tiesiogiai (kas dažnai būna beviltiška, jei tai maža kompanija) arba turėti savo prekių draudimą. Todėl visada rekomenduoju turėti savo prekių draudimo polisą (Cargo insurance), kuris dengia visą vertę nuo išsiuntimo momento iki gavimo.

10. Kaip išsirinkti geriausią pasiūlymą? Ką klausti brokerio prieš pasirašant sutartį?

Paskutinis ir labai praktiškas klausimas. Kai gaunate kelis pasiūlymus, neapsiribokite kainos lyginimu. Paskambinkite ar parašykite potencialiam partneriui ir užduokite šiuos 5 kontrolinius klausimus:

1. „Ar kaina yra fiksuota (all-in) ar bus papildomų mokesčių (pvz., keltų, kuro, dokumentų)?“
2. „Koks būsite mano kontaktas asmuo ir ar jis bus pasiekiamas 24/7, jei kils problemų?“