Krovinių pervežimas iš Anglijos: Visas vadovas, niuansai ir eksperto patarimai

Tarptautiniai pervežimai yra kompleksinė sistema, kurioje sėkmė lemiasi ne tik greičiu, bet ir tikslumu bei supratimu. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė geopolitinė žemėlapis, kaip kūrėsi nauji maršrutai ir, svarbiausia, kaip pasikeitė klientų lūkesčiai. Vienas aktyviausių ir, tuo pačiu metu, sudėtingiausių maršrutų šiuo metu yra jungtys tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos.

Nors „Anglija“, kaip mes įpratę vadinti Jungtinę Karalystę, visada buvo svarbi prekybos partnerė, pastaraisiais metais logistika šia kryptimi tapo reikalaujančia daugiau dėmesio. „Brexit“ sukėlė potvynį dokumentų ir naujų taisyklių, kurias turi žinoti ne tik vairuotojai, bet ir savo prekes siunčiantys verslininkai bei asmenys. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečiu patyrimu, kad padėčiau jums suprasti, kaip šiuo metu veikia krovinių pervežimo paslaugos iš Angljos, ką reikia žinoti parengiant siuntą ir kodėl reikšminga pasirinkti patikimą partnerį.

Svarbiausia žinoti, kad šiandien krovinių gabenimas iš Anglijos – tai nebe paprasta kelionė per jūrą. Tai tikslus procesas, reikalaujantis puikios dokumentacijos, supratimo apie muitines procedūras ir gebėjimo reaguoti į netikėtumas. Nesvarbu, ar jums reikia pervežti vieną paletę prekių, ar visą furo krovinį, principai išlieka panašūs, o klaidos gali kainuoti brangiai – tiek laiko, tiek pinigų. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums orientuotis šioje srityje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformulavau atsakymus į dešimt klausimų, kurios man, kaip praktikui, tenka girdėti dažniausiai. Jie padės suprasti ne tik teorinę pusę, bet ir praktinius niuansus, susijusius su krovinių pervežimu iš JK.

1. Kokius dokumentus reikia parengti kroviniui pervežti iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, turbūt, sudėtingiausia ir daugiausiai painiavos kelianti sritis. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, krovinių pervežimas vyko be jokių kliūčių – kaip važiuojant iš Lenkijos į Lietuvą. Dabar situacija pasikeitė. Norint legaliai išvežti prekes iš Anglijos ir įvežti į Lietuvą (ar bet kurią ES šalį), būtina turėti pilną dokumentaciją paketą.

Pirma, tai yra prekių prekybos dokumentas (paprastai komercinė sąskaita-faktūra). Joje turi būti tiksliai nurodytos prekės, jų kiekis, vertė, svoris ir prekių kodai (HS kodas). Šie kodai yra kritiškai svarbūs, nes nulemia mokesčių dydį. Antra, būtinas transporto dokumentas (CMR kvitai), kuris patvirtina sandorį tarp siuntėjo ir vežėjo.

Taip pat reikalingi muitinės dokumentai. Siuntėjas Anglijoje turi pateikti Eksporto deklaraciją (EXS), o gavėjas Lietuvoje – Importo deklaraciją (IM). Norėdami tai atlikti, abiejų šalių subjektai turi turėti galiojantį EORI kodą (Economic Operators Registration and Identification system). Be EORI kodo, muitinė neleis įforminti prekių. Be to, jei prekės yra kilmės pagalbos reikalaujančios (pvz., maisto produktai), gali prireikti sveikatos sertifikatų arba specialių leidimų. Mano patirtis rodo, kad dažniausia vėlavimų priežastis būna būtent netinkamai arba vėlai parengti šie dokumentai, todėl jais reikia pasirūpinti iš anksto.

2. Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Laiko klausimas yra gana platus, nes jis priklauso nuo pervežimo tipo. Jeigu kalbame apie dalinių krovinių (groupage) pervežimą, tai trunka ilgiau. Tokiu atveju krovinys surenkamas iš įvairių siuntėjų Anglijoje, vežamas į sandėlį, ten išrūšiuojamas ir pakraunamas į bendrą furoją. Atsižvelgiant į šią logistiką, standartinis pristatymo laikas svyruoja nuo 5 iki 10 darbo dienų nuo krovinio paėmimo. Kartais, jei nėra pakankamai krovinių vienam reisui, gali tekti laukti kelias dienas ilgiau, kol fura užsipilda.

Jei kalbame apie visą furos krovinį (FTL – Full Truck Load) arba ekspresinį pervežimą, situacija yra kitokia. Čia krovinys yra paimamas tiesiogiai iš siuntėjo ir vežamas be sustojimų (išskyrus technologines pertraukas vairuotojui ar keltų laukimą). Tokiu atveju prekės gali pasiekti Lietuvą per 3–5 dienas.

Svarbu prisiminti ir apie geografinę padėtį. Jei krovinys paimamas iš Londono ar pietryčių Anglijos, kelias trumpesnis. Jei tai yra Škotija ar Velsas, prie kelionės trukmės pridedamas laikas, reikalingas nuvažiuoti iki uosto (paprastai Doveris arba Folkestone). Be to, labai didelę įtaką turi keltų ir Eurotunelio darbo grafikas bei galimi eismo įvykiai ar muitinės patikros, kurios gali prailginti kelionę nevalandą, o dieną. Visada rekomenduoju klientams planuoti prekių atvykimą su savo rezervu, ypač jei prekės skirtos konkrečiam projektui ar renginiui.

3. Kaip skaičiuojamas krovinių pervežimo kainas ir nuo ko jos priklauso?

Kainodaros formavimas tarptautiniuose pervežimuose yra sudėtingas procesas. Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais, taččiau realybėje yra daugiau veiksnių. Pagrindinis komponentas yra kuro kaina, kuri svyruoja rinkoje ir gali keistis kelis kartus per mėnesį. Dažnai pervežėjai taiko kuro priedą, kuris koreguojamas pagai rinkos situaciją.

Kitas svarbus elementas – uosto ir keltų mokesčiai. Pervežimas per Lamanšą (Anglijos kanalą) yra brangus procedūra. Bilietas į keltą arba traukinį per Eurotunelį kainuoja šimtus svarų, ir šią išlaidą padalina į krovinio svorį arba tūrį. Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos. Kadangi dabar reikia deklaruoti prekes abiems muitinėms (Anglijoje ir Lietuvoje), šios paslaugos nebegali būti nemokamos arba įtrauktos į bazinę kainą be papildomo mokesčio.

Taip pat kaina priklauso nuo krovinių rūšies. Jei tai standartinės paletos ant eurofuros, kaina yra viena. Jei reikia pervežti krovinius, reikalaujančius specialių įtaisų (hidraulinės ratai, keltuvai), arba jei prekės yra pavojingos (ADR), kaina auga. Galiausiai, įtakos turi ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasaros atostogas pakraustymo laikotarpiu paklauga smarkiai auga, o kartu ir kainos. Esąs ekspertu visada patariu klientams kreiptis dėl tikslios kainos (quote) pateikimo, pateikiant kuo tikslesnį krovinio aprašymą – tai išvengs neaiškumų vėliau.

4. Kas yra dalinių krovinių (groupage) pervežimas ir kam jis tinkamas?

Dalinių krovinių pervežimas, arba angliškai vadinamas „groupage“, yra viena populiariausių paslaugų smulkiems ir vidutiniams verslams. Jos esmė paprasta: viena fura surenka krovinius iš keliolikos ar net kelių dešimčių skirtingų siuntėjų. Viskas vyksta taip: mūsų logistikoje Anglijoje yra vietinis vairuotojas, kuris važinėja po siuntėjus, paima mažus krovinius (1–5 paletes) ir veža juos į mūsų konsolidacijos sandėlį. Ten kroviniai sugrupuojami pagal maršrutą (pvz., tik į Lietuvą arba Baltijos šalis) ir pakraunami į didelę fura.

Ši paslauga yra idealiai tinkama tiems, kurie neturi pakankamai prekių, kad užpildytų visą fura, bet nori sutaupyti. Jei nuvežti vieną paletę atskira fura, tai kainuotų kelis kartus brangiau. Groupage leidžia sumokėti tik už užimamą vietą (paprastai skaičiuojama pagal metrus ilgio arba paletės vietas).

Tačiau turiu būti ir nuoširdus – ši paslauga turi ir trūkumų. Pirmas, kaip jau minėjau, yra laikas. Reikia laukti, kol surinks visą fura. Antras – krovinio saugumas. Nors visada stengiamės užtikrinti apsaugą, krovinys kelis kartus perkraunamas (iš mažos mašinos į didelę). Todėl būtina ypatingai gerai užfiksuoti būklę (su nuotraukomis) pateikiant krovinį. Jei jums svarbiausia yra greitis arba krovinys yra labai trapus, verta pagalvoti apie dalinį furos užsakymą (pvz., 5 vietų furoje), kai kiti vietos lieka laisvos, bet krovinys nėra perkraunomas.

5. Ar reikia mokėti muito ir PVM importuojant prekes iš Anglijos?

Tai yra vienas labiausiai painių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, kas importuoja prekes – ar tai juridinis asmuo (įmonė), ar fizinis asmuo.

Jei prekes importuoja įmonė, turinti PVM mokėtojo kodą Lietuvoje, dažniausiai taikoma „0 %“ PVM importo tarifas, tačiau su sąlyga, kad įmonė šį PVM susimoka Lietuvoje apskaitant (PVM mokėjimo atidėjimo procedūra). Viskas vyksta per PVM deklaraciją. Dėl muito, jei prekės yra kilusios iš Jungtinės Karalystės (turi „Made in UK“ kilmės sertifikatą arba pakankamai apdirbtos), dauguma prekių muitinės mokesčio nemoka. Tačiau jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių per Angliją (pvz., kinietiškos prekės, sandėliuojamos Anglijoje), gali būti taikomi ES muitų tarifai.

Jei prekes importuoja fizinis asmuo, situacija kitokia. Čia taikoma 150 eurų riba. Jei siuntos vertė (su pristatymu) neviršija 150 eurų, PVM ir muito mokėti nereikia. Jei vertė viršija 150 eurų, turi būti sumokėtas PVM (21 % Lietuvoje) ir galimas muitas, priklausomai nuo prekių tipo. Verta paminėti, kad atvykusio siuntos apmokestinimas dažnai vyksta pašto ar kurjerių tarnybų (pvz., DHL, UPS) paslaugomis, jos už tai pasiima papildomą administravimo mokestį, kuris gali būti gana „įkandus“.

Mano patarimas: prieš užsakydami prekes iš Anglijos el. parduotuvėse, visada pasidomėkite galutinės kainos sudėtimi – ar nurodyta „VAT included“, ar galite gauti PVM atskaitymą, ir ar parduotuvė naudoja „IOSS“ sistemą (jei siunta maža), kad išvengtumėte nemalonių staigmenų pristatymo metu.

6. Kokie yra pagrindiniai iššūkiai ir rizikos pervežiant krovinius per Lamanšą?

Lamanšas (Anglijos kanalas) – tai „gerklė“, kuria praeina beveik visi kroviniai iš Anglijos. Nors šis maršrutas yra labai intensyvus ir gerai organizuotas, jame slepiasi pavojus. Vienas didžiausių iššūkių yra neplanuoti sustojimai ir eismas uostuose. Doverio uostas yra vienas judriausių Europoje, ir net mažas incidentas (pvz., techninė trūkčiojimas keltuose ar blogi orai) gali sukelti kelias valandas trukiančias eiles. Man teko matyti atvejus, kai vairuotojai laukė keltų po 12–14 valandų. Tai ne tik prailgina pristatymo laiką bet ir sukelia papildomų išlaidų (vairuotojo darbo laiko viršijimas).

Kita rizika – migracijos kontrolė. Jungtinė Karalystės pasienio kontrolė yra griežta. Nors krovininiai automobiliai dažniausiai praleidžiami greitai, kartais vykdomos papildomos patikros siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Jei vairuotojas ne tinkamai užfiksuoja krovinį (uždarą furoą su plombuomis), gali būti kaltinamas nelegalių migrantų gabenimu, kas yra didžiulė bauda ir problemos.

Taip pat svarbu techninė būklė. Kelionės metu fura privalo atitikti griežtus techninius reikalavimus (Euro 6 ekologijos standartai važiuojant į Londono zoną ir t.t.), o vairuotojas turi laikytis poilsio režimo. Neteisingai suplanuotas poilsis gali lemti, kad vairuotojas neįstus į keltą laiku, praleis rezervaciją, o tai vėlgi – piniginiai nuostoliai. Rūpinantis šiomis detalėmis, profesionali transporto kompanija minimizuoja rizikas.

7. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (keliaujant į gyvenimą) iš Anglijos?

Žinoma, tai labai dažna paslauga, ypač tarp tautiečių, grįžtančių iš Didžiosios Britanijos. Tačiau čia taip pat galioja griežtos taisyklės. Jei pervežate daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius Anglijoje ir ketinate juos naudoti Lietuvoje (ne parduoti), galite kreiptis dėl Pervalkymo (Transfer of Residence) procedūros. Ši procedūra leidžia atsisakyti importo mokesčių (PVM ir muito), jei pateikiate reikiamus dokumentus.

Svarbiausi dokumentai šiuo atveju yra: daiktų sąrašas su vertėmis, dokumentas, įrodantis gyvenamąją vietą Anglijoje (pvz., sąskaitos už mokslą, darbo sutartis, nuomos sutartis) ir dokumentas, įrodantis, kad atvykstate gyventi į Lietuvą (pvz., deklaracija apie gyvenamosios vietos keitimą). Be to, šią procedūrą reikia pradėti dar prieš išvykstant arba netrukus atvykus.

Dažnai žmonės klysta, manydami, kad gali vežti viską kaip „dovanas“ ar „naudotas daiktus“ be deklaravimo. Muitinė labai atidžiai tikrina tokius siuntas, ypač jei jose yra brangios buitinės technikos, baldai ar transporto priemonės. Jei nėra teisingai užpildytos pervalkymo deklaracijos, gali būti paskirti mokesčiai nuo visos krovinio vertės. Visada patariu kreiptis į profesionalų brokerį, kuris padės suformuluoti šias deklaracijas, kad išvengtumėte nereikalingų nervų ir mokesčių.

8. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai reguliuojamos pervežiant iš Anglijos?

Standartinės prekės (rūbai, baldai, technika) beveik niekuriuo atveju nėra draudžiamos, tačiau yra grupių, reikalaujančių ypatingo dėmesio. Pirmiausia – maisto produktai ir gyvūninės kilmės žaliavos. Po „Brexit“ ES tapo labai griežta šiais klausimais. Neleidžiama vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių asmeniniam vartojimui (išskyrus labai mažus kiekius, pvz., sviesto gabalėlį ar sausainius, bet tai yra pilkinė sritis). Komerciniam importui reikalingi veterinariniai sertifikatai, kurių gauti yra sudėtinga ir brangu.

Antroji grupė – pavojingos medžiagos (ADR). Tai yra degios, ašaros keliančios, sprogios, nuodingos medžiagos. Jas gali vežti tik specialiai paruošti vairuotojai, turintys ADR pažymėjimus, o furos turi būti specialiai paženklintos ir įrengtos. Bandymas vežti tokias prekes be deklaravimo yra nusikalstamas veiksmas.

Taip pat reikia atidžiai su alkoholiu ir tabaku. Asmeniniam naudojimui galima vežti ribotus kiekius, o komerciniam – būtina gauti specialias licencijas ir sumokėti akcizus. Dar viena dažna problema – ginklai ir amunicija, net jei tai yra senoviniai šautuvai ar kolekcijos. Jų importas yra griežtai reglamentuotas ir reikalauja policijos leidimų. Prieš siunčiant bet kokią neįprastą prekę, visada verta pasikonsultuoti su logistika, kad išvengtumėte krovinio konfiskavimo pasienyje.

9. Ką daryti, jei krovinys atvykdamas pažeistas arba dingsta?

Tai yra kiekvieno siuntėjo košmaras, tačiau, mano darbo patirtimi, su tinkamu draudimu ir procedūromis šią situaciją galima išspręsti.