Krovinių pervežimas iš Anglijos prieinamomis kainomis: Eksperto vadovas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Anglija (Jungtinė Karalystė) visada buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, tačiau po „Brexit“ situacija šioje rinkoje tapo žymiai sudėtingesnė. Daugelis klientų, susidūrę su poreikiu pervežti prekes iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo, kyla panašių klausimų: kaip tai padaryti brangiai? Ar įmanoma išvengti milžiniškų muitinės mokesčių? Kodėl kainos svyruoja?

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia ši rinka šiandien. Mes ne tik aptarsime, kaip rasti geriausią kainą, bet ir suprasime, kas iš tikrųjų formuoja galutinę sąskaitą. Svarbiausia, ką reikia suprasti: „prieinama kaina“ logistikoje nereiškia „pigiausia“. Tai reiškia optimalų kainos ir kokybės santykį, kai krovinys atvykta laiku, saugiai ir be nenumatytų išlaidų.

Šiuo metu rinka yra prisotinta, o konkurencija didelė. Tai gera naujiena klientui, jei jis žino, kaip ja naudotis. Tačiau klaidingas sprendimas, remiantis vien tik mažiausia kaina, gali paversti malonią verslo operaciją į naktinį marą. Žemiau rasite išsamų analizę, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ir praktinius patarimus, padėsiančius Jums sutaupyti pinigų ir nervų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių pervežimo kainas iš Anglijos?

Tai yra pirmasis ir svarbiausias klausimas. Išėjimas iš Europos Sąjungos fundamentaliai pakeitė logistikos mechanizmą. Anksčiau pervežimas iš Anglijos į Lietuvą techniškai buvo vidinės prekybos operacija – nereikėjo jokių muitinės formalumų, krovinys tiesiog važiuodavo per sieną. Dabar tai yra importas iš trečiosios šalies.

Pirmasis ir akivaizdžiausias pokytis – tai muitinės procedūros. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad pervežėjas ar siuntėjas privalo turėti tinkamą dokumentaciją: prekių deklaraciją, pirkimo-sutarties kopiją, pvm kodus ir kitus dokumentus. Jei dokumentai neatitinka standartų, krovinys gali būti sulaikytas pasienio punkte, o tai kelia papildomų išlaidų už sandėliavimą.

Antrasis dalykas – eismo sąnaudos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės vežėjai prarado teisę vykdyti kabotažą (t. y. vietinius pervežimus) ir kelti keleivius ES teritorijoje be specialių leidimų. Tai sumažino Anglijos transporto priemonių skaičių mūsų keliuose, o dėl mažesnės pasiūlos kainos šiek tiek padidėjo. Tačiau lietuvių ir lenkų pervežėjai aktyviai užpildo šią nišą, todėl konkurencija išlieka gyva. Taigi, „Brexit“ padarė procesą brangesnį dėl biurokratijos, tačiau ne tiek dėl pačių vežimo paslaugų.

2. Kas lemia galutinę krovinio pervežimo kainą?

Dauguma klientų mano, kad kainą lemia tik atstumas tarp taško A ir taško B. Tačiau mano praktika rodo, kad tai tik maža dalis lygties. Galutinę kainą formuoja penki pagrindiniai veiksniai: krovinio svoris ir tūris, atstumas iki uosto ar terminalo Anglijoje, kuro kainos, rinkos pasiūla ir, žinoma, muitinės paslaugos.

Svarbiausia yra krovinio charakteristika. Jei gabenate lengvus, bet didelius (pavyzdžiui, putų polistirolo) daiktus, mokėsite už tūrį (m³). Jei sunkią metalo konstrukciją – už svorį. Čia taikomas vadinamasis „svarstyklių“ principas. Be to, labai didelę įtaką turi krovinio paruošimas. Jei prekės supakuotos ant europaletės (120x80 cm) ir užfiksuotos, įkėlimas trunka kelias minutes. Jei tai yra krūva dėžių ant grindų, kurią reikia rankomis perkrauti, kaina padidės dėl papildomo darbo laiko.

Taip pat būtina atsižvelgti į vietą Anglijoje. Krovinys paėmimas iš Londono centro arba labai uždarose gatvėse gali reikalauti specialių leidimų ar mažesnių sunkvežimių, kas brangiau. Tuo tarpu paėmimas iš pramoninio parko prie M25 žiedinio kelio yra paprastas ir pigesnis. Galiausiai, kuro kainos – tai nepastovi vertė, kuri gali keistis net kelis kartus per mėnesį, todėl dažnai sutartyse nurodomas kuro priedas.

3. Kas yra daliniai kroviniai (LTL) ir kodėl jie pigesni?

Daliniai kroviniai (angliškai Less than Truckload – LTL) tai yra vienas efektyviausių būdų sutaupyti, jei Jums nereikia pervežti pilnos sunkvežimio mašinos (FTL). Esu matęs, kaip smulkūs verslininkai moka už pilną mašiną, nors gabena tik kelias pales. Tai yra pinigų švaistymas.

LTL principas paprastas: logistikos kompanija surenka krovinius iš keleto siuntėjų vienoje mašinoje. Pavyzdžiui, vienas klientas siunčia baldus iš Liverpulio, kitas – autodalį iš Bristolio, trečias – tekstilę iš Londono. Visi šie kroviniai surinkiami sandėlyje Anglijoje (konsolidacija), užkraunami į vieną sunkvežimį ir vežami į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, kroviniai išskirstomi ir pristatomi adresatams.

Kodėl tai pigiau? Kadangi išlaidos (kuras, vairuotojo atlyginimas, keltų bilietai, muitinė) padalinamos tarp visų dalyvių. Žinoma, tai trunka šiek tiek ilgiau nei tiesioginis pervežimas, nes reikia laukti, kol mašina užsipildys, ir praleisti laiką sandėliuose. Tačiau, jei terminas nėra kritiškas (pavyzdžiui, 3–5 dienų delay Jums netrukdo), tai yra geriausias pasirinkimas prieinamai kainai gauti.

4. Kaip sutvarkyti muitinės formalumus, kad nekiltų papildomų rūpesčių?

Muitinė – tai dažniausias baimės šaltinis. Po „Brexit“ kiekvienas importas iš JK turi būti deklaruojamas. Negalima tiesiog įvežti prekių ir vėliau apie tai pranešti. Dokumentai turi būti pateikti prieš patį įvežimą arba tada, kai krovinys pasiekia pirmąją ES muitinę (paprastai tai Lietuva, Lenkija arba Vokietija).

Norint užtikrinti sklandų procesą, būtina turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system). Jis yra būtinas bet kuriam verslui ar asmeniui, vykdančiam prekybą su trečiosiomis šalimis. Be šio numerio muitinė neįrašys deklaracijos.

Svarbiausia taisyklė, kurią per 20 metų išmokau: dokumentai turi atitikti realybę 100 %. Jei deklaracijoje parašote „medinės kėdės“, o realiai yra „metalės su odos elementais“, muitinės pareigūnas sustabdys krovinį. Tai ne tik uždelgs pristatymą, bet ir gali baigtis baudomis. Be to, teisingai nurodyti prekių kodai (HS kodai) lemia muito ir PVM mokesčio dydį. Jei nesate tikri, geriau pasikonsultuoti su profesionaliu muitinės brokeriu, kuris padės užpildyti deklaraciją. Tai nedidelė investicija, kuri apsaugo nuo didelių nuostolių.

5. Ar verta rinktis krovinius su „prieiga“ (Ex Works) arba pristatymą į duris (DDP)?

Šie terminai (Incoterms) nurodo, atsakomybės pasiskirstymą tarp pirkėjo ir pardavėjo. Dažnai klientai, norėdami sutaupyti, sutinka „Ex Works“ sąlygas – t. y. patys važiuoja į Anglijos sandėlį pasiimti prekių. Tai klaida, jei neturite savo transporto ar patikimo partnerio ten.

„Ex Works“ atveju Jūs prisiimate visą riziką nuo to momento, kai paliksite sandėlį. Jei kelyje įvyks avarija ar prekės suges, nuostolius padengiate Jūs. Be to, reikia organizuoti eksporto deklaraciją Anglijoje, kas neįmanoma be vietinio brokerio.

Rekomenduoju rinktis „DDP“ (Delivered Duty Paid) arba bent „DDP“ be PVM (tik su muitais), jei pervežėjas gali tai pasiūlyti. Šiuo atveju pervežėjas imasi viso proceso: jis surenka krovinį Anglijoje, atlieka eksporto deklaraciją, veža per Lamanšą, atlieka importo deklaraciją Lietuvoje ir pristato tiesiai į Jūsų sandėlį. Galutinė kaina atrodo didesnė, tačiau ji yra fiksuota ir nenukrenta nuo staigmenų. Jūs žinote, kiek tiksliai mokėsite, ir nereikia derintis su dešimtį skirtingų tarpininkų.

6. Kaip apskaičiuojamas krovinio tūris, kad nenukentėtų piniginė?

Tai vienas dažniausių nesutarimų šaltinių. Klientas dažnai matuoja dėžę iš išorės, o logistika skaičiuoja naudingąjį tūrį arba tūrį, kurį užima krovinys mašinoje (su tarpais tarp dėžių, jei jos nėra užfiksuotos).

Standartinis formulės pavyzdys: ilgis x plotis x aukštis (metrais). Tačiau čia yra niuansų. Jei gabenate prekes ne ant europaletės, o kaip „krautą“ (pavyzdžiui, maišus ant grindų), vairuotojas negali užkrauti ant viršaus kitų dėžių, kad nebuvo sugriautos. Tokiu atveju mokėsite už erdvę, kurią užima Jūsų krovinys grindyse, nors fiziškai jis gali būti nedidelis. Vadinasi, mašinos talba naudojasi neefektyviai, ir tai atsispindi kainoje.

Geriausias būdas užtikrinti mažiausią kainą – supakuoti prekes ant standartinių europaletių (EUR 1 ar EUR 2) ir užfiksuoti juos (oforminti) plėvele. Tai leidžia vairuotojui krauti vieną ant kito ir taupyti vietą. Taip pat stenkitės, kad krovinys neulystų už paletes ribų (neišsikištų 120 cm ilgio ar 80 cm pločio ribų), nes tokius „iššokusius“ krovinius tenka krauti atskirai, o tai brangiau.

7. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai sunkiai pervežamos?

Nors Anglija ir ES turi panašias standartus, yra prekių, kurių reikia vengti arba specialiai paruošti. Pirmiausia tai gyvūninės kilmės produktai ir maistas. Po „Brexit“ importuoti mėsą, pieno produktus ar kiaušinius iš JK į ES be specialių veterinarijos sertifikatų yra labai sudėtinga ir brangu. Dauguma pervežėjų tiesiog atsisako tokio tipo siuntų dėl didelio rizikos, kad krovinys bus sunaikintas pasienyje.

Taip pat reikia atidžiai elgtis su pavojingomis medžiagomis (ADR). Tai gali būti dažai, degalai, aerozoliai ar chemikalės. Jų pervežimas reikalauja specialių leidimų, pažymėtų mašinų ir kvalifikuotų vairuotojų. Jei bandysite slėpti tokius daiktus įprastame dėžėje, ir juos aptiks muitinė, baudos bus milžiniškos, o pervežėjas gali prarasti licenciją.

Dar viena kategorija – vertybės. Ginklai, brangūs meno kūriniai, dideli kiekiai pinigų reikalauja apsaugotos transporto priemonės (priedangos) ir papildomos draudimo polisos. Negalima tikėtis, kad paprastas sunkvežimis su tentu užtikrins tokių krovinių saugumą.

8. Kaip sumažinti išlaidas, jei pervežame dažnai (nuolatinės siuntos)?

Jei Jūsų verslas importuoja prekes iš Anglijos reguliariai (pavyzdžiui, kartą per savaitę ar dažniau), Jūs turite didžiulę galios svorį. Negalima elgtis kaip vienkartiniam klientui, kuris tiesiog skambina ir klauso kainos.

Rekomenduoju sudaryti ilgalaikę sutartį su logistikos partneriu. Tokiu atveju galima derėtis dėl fiksuotų kainų tam tikram laikotarpiui (pavyzdžiui, 3 mėnesiams), nepaisant kuro kainų svyravimų (tam tikrose ribose). Taip pat galima susitarti dėl „free time“ – laiko, kurį galite praleisti sandėlyje Lietuvoje nemokamai, atvykus kroviniui.

Be to, nuolatiniams klientams pervežėjai dažnai siūlo konsolidacijos paslaugas nemokamai arba už simbolinį mokestį. Jei Jūsų siuntos yra mažos, galite susitarti dėl savo „dėžės“ (pavyzdžiui, 2 vietos mašinoje), kurios bus rezervuotos Jums kiekvieną savaitę. Tai leidžia geriau planuoti savo finansus ir užtikrinti, kad prekės atvyks laiku, net ir sezono metu, kai vietos trūksta.

9. Kokios rizikos susijusios su draudimu, ir ką reikia žinoti?

Vienas didžiausių klaidų, kurią matau, yra viltis, kad „pervežėjas viską apdraudęs“. Taip, pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), pervežėjas turi atsakomybės draudimą. Tačiau šio draudimo ribos dažnai būna labai žemos – pvz., 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui svorio. Jei Jūsų krovinys sveria 500 kg, o vertė 10 000 eurų, ir jis dingsta arba sugenda, gausite tik nedidelę dalį vertės (galbūt 200–300 eurų).

Todėl būtina turėti savo krovinio draudimą (Cargo Insurance). Jis kainoja nedaug (paprastai 0,2–0,5 % nuo krovinio vertės), tačiau apsaugo nuo visų rizikų: vagysčių, avarijų, gaisro, drėgmės. Prieš pasirašydami sutartį, visada klauskite apie draudimo sąlygas. Ar jis dengia ir krovinio pakrovimą/iškrovimą? Ar dengia muitinės sandėliavimą? Detalus išsiaiškinimas dabar gali sutaupyti tūkstančių eurų vėliau.

10. Kiek laiko trunka vidutinis pervežimas ir ką daryti, jei vėluoja?

Anksčiau, kai sienų nebuvo, sunkvežimui iš Londono į Vilnių užtekdavo 2–3 dienų. Dabar situacija kitokia. Vidutinis optimalus laikas yra 4–5 darbo dienos. Kodėl ilgiau? Prieš išvykdamas mašina turi būti užpildyta (jei tai dalinis krovinys), tai užtrunka 1–2 dienas Anglijoje. Tada kelionė per Lamanšą (keltas arba tunelis). Atvykus į kontinentą, gali tekti stoti į eilę muitinės patikrai, nors dažniausiai tai daroma elektroniniu būdu.

Jei krovinys vėluoja, nedelskite skambinti vairuotojui – jis dažnai negali atsiliepti, nes vairuoja. Pirmiausia susisiekite su savo logistikos manageriu arba dispatcheriu. Profesionali kompanija visada turi GPS stebėjimo sistemą ir gali pasakyti tikslią mašinos vietą.

Jei vėlavimas truko ilgiau nei numatyta, ir tai padarė žalą (pvz., praleistas gamybos ciklas), svarbu turėti raštiškus įrodymus. Tačiau verta prisiminti, kad dauguma sutarčių numato leistiną vėlavimo ribą (pavyzdžiui, 24–48 valandų), kurios neįskaitomos kaip pažeidimas. Kantrybė ir komunikacija šiuo atveju yra geriausi Jūsų sąjungininkai.

Išvada

Krovinių pervežimas iš Anglijos šiandien nėra tas pats, kas buvo prieš penkerius metus. Pasikeitė taisyklės, atsirado biurokratinių barjerų, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: logistika visada remiasi planavimu ir partnerystės.

Norint gauti prieinamą kainą, nebūtina ieškoti pigiausio pasiūlymo tamsiajame internete.