Krovinių pervežimas iš Anglijos mikroautobusu: Išsamus planavimo vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinės logistika pasikeitė neatpažįstamai. Vakar Lietuva buvo tiesiog taška žemėlapyje, į kurį važiavome pirkti pigesnius degalus ar drabužius; šiandien tai – pilnavertė logistika grandinės dalis, sujungianti Didžiąją Britaniją ir kontinentinę Europą. Po „Brexit“ procesai, nors ir įgijo daugiau biurokratijos, liko vieni brangiausių ir reikšmingiausių daugelio verslų bei privačių asmenų gyvenime. Anglija vis dar yra viena pagrindinių prekių, mašinų detalių, baldų ir netgi kolekcionavimo daiktų šaltinių.

Klientai dažnai klausia: „Kodėl aš turėčiau rinktis pervežimą mikroautobusu, o ne dideliu sunkvežimiu?“ Atsakymas paprastas, tačiau jis slypi detaliuose. Esu matęs tūkstančius siuntų, ir galiu pasakyti tikrai: mikroautobusų pervežimas (dažnai vadinamas „krovininiais taksi“ arba dalinio krovinio pervežimu) yra auksinis vidurkis tarp brangios ekspresinės siuntos ir lėto, bet didelio sunkvežimio.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu jums suprasti, kaip teisingai suplanuoti krovinių gabenimą iš Anglijos. Mes nekalbėsime tik apie tai, kaip užsisakyti transportą – mes kalbėsime apie strategiją. Nuo to, kaip teisingai supakuoti prekes, kad jas neištirtų britų lietus, iki subtilybių, susijusių su muitinės deklaravimu po išstojimo iš ES. Geras planavimas taupo ne tik nervus, bet ir pinigus, kurie šiuo metu logistikoje labai svarbū�. Norint, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia suprasti mechanizmą: nuo pirkėjo užsakymo iki prekių iškrovimosi jūsų kieme.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokau per šiuos metus: nėra negalimų pervežimų, yra tik blogai suplanuoti. Todėl, kviečiu panagrinėti visą procesą žingsnis po žingsnio, atsižvelgiant į realijas, kurias regiu kiekvieną dieną.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobuso pervežimą, o ne standartinį sunkvežimį?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir jo atsakymas lemia ne tik kainą, bet ir patogumą. Mikroautobusai (pavyzdžiui, Ford Transit, Mercedes Sprinter arba VW Crafter tipo krovininiai automobiliai) turi keletą privalumų, palyginti su 13,6 ar 24 tonų sunkvežimiais. Pirmiausia, tai – greitis ir agiliškumas. Dideli sunkvežimiai dažnai susiduria su apribojimais miestuose arba gyvenamuosiuose rajonuose, o mikroautobusas gali privažiuoti tiesiai prie jūsų namų ar sandėlio be specialių leidimų.

Antra, „Brexit“ sukėlė muitinės procedūrų pasunkėjimą. Mikroautobusų kroviniai dažnai yra mažesnio tūrio, kas leidžia greičiau ir paprščiau susitvarkyti su dokumentais, tuo tarpu dideliems sunkvežimiams muitinės patikros gali užtrukti valandoms, sukuriant „efektyvumo kamštį“. Trečia, kaina. Jeigu turite nuo 1 iki 4 Europos paletėms (arba maždaug 800–1200 kg krovinio), užsisakyti pilną sunkvežimį yra neekonomiška. Mikroautobusu galima pasiekti vadinamąjį „dalies krovinio“ (part load) efektą – mokate tik už užimamą vietą. Be to, šiuo metu kuro kainos yra aukštos, o mikroautobusai yra daug ekonomiškesni nei sunkvežimiai, kas atspindi galutinę siuntos kainą.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti saugiam ir legaliam pervežimui?

Dokumentų paruošimas yra pusė sėkmės. Esu matęs situacijų, kai puikios prekės stovėjo sandėliuke savaitėmis tik dėl to, kad trūko vieno lapo. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlio pavadinimo sąrašas (Packing List) ir komercinė arba proforma sąskaita (Invoice). Sąskaitoje turi būti nurodyta tiksliai: kas per prekės, kiek jų yra, koks vieneto svoris ir bendra vertė (GBP arba EUR). Būtina nurodyti prekių kilmės šalį (Made in China, Made in UK ir t.t.), nes tai lemia muitų mokestį.

Be to, jeigu pervežate prekes, kurios nėra asmeninio naudojimo (t. y. verslo reikalais), reikės EORI numerio (Economic Operators Registration and Identification system). Jis būtinas muitinės deklaravimui išėjimo iš Anglijos ir atvykimo į Lietuvą. Jeigu EORI numerio neturite, gabenimo procesas sustos. Taip pat verta prisiminti apie galimus sertifikatus, pvz., jei pervežate maisto produktus, reikės sanitarijos pasų, o jei techniką – CE ženklą atitvirtinimų. Profesionalus vežėjas visada patikrins šiuos dokumentus prieš pradedant vežti, tačiau klientui juos turėti paruošus iš anksto – tai didelis žingsnis link sklandžios vežimo.

3. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formulė logistikoje nėra pastovi, ji yra dinamiška kaip biržos kursai. Pagrindiniai komponentai yra: atstumas (nuo paimimo vietos Anglijoje iki išdavimo vietos Lietuvoje), kuro kaina, kuro priedai (angliškai „fuel surcharge“), ir, labai svarbu, tūris bei svoris. Jeigu krovinys yra „tankus“ (sunkus, bet mažas), mokama už svorį. Jeigu tai „pūkuotas“ krovinys (pvz., pagalvės, putos, baldai), mokama už užimamą tūrį (m³).

Taip pat į kainą įeina keltų perėjimas (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk) ir Anglijoje bei Lietuvoje galiojantys mokesčiai (Londono užimtumo mokestis – ULEZ, arba vokiški „Maut“ mokesčiai, jeigu maršrutas eina per Vokietiją). Po „Brexit“ atsirado ir muitinės išlaidos (Customs Clearance). Jos dažnai būna atskirai sumokamos tiek Anglijoje (eksporto deklaravimas), tiek Lietuvoje (importo deklaravimas). Dar vienas aspektas – paimimo/išdavimo vietos. Jeigu reikia važiuoti į gilų kaimą Anglijoje, kur važinėja retai, kaina gali padidėti dėl „kilo metro“ mokesčio. Visada klauskite išsamią sąskaitą, kad matytumėte, už ką mokate.

4. Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, ką galima vežti mikroautobusu?

Taip, apribojimai yra, ir juos būtina žinoti. Mikroautobusai dažnai veža dalinius krovinius, t. y. viename automobilyje gali būti kelios skirtingų klientų siuntos. Todėl negalima vežti pavojingų krovinių (ADR) – sprogmenų, aštuntosios klasės korozinių medžiagų arba degiųjų skysčių dideliais kiekiais. Taip pat griežtai reglamentuojami gyvūnai (jų reikia vežti specialiomis transporto priemonėmis su veterinariniais pažymėjimais) ir maisto produktai gyvūninės kilmės.

Daugelis klientų klausia apie alkoholį ir tabaką. Asmeniniam naudojimui juos vežti galima, tačiau tam yra nustatyti ribojimai (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų). Jeigu kiekiai didesni, tai jau laikoma komercine siunta ir reikia mokėti didelius akcizus bei muitus. Taip pat verta prisiminti, kad negalima veži prekių, kurios yra nelegalios arba pažeidžia intelektinę nuosavybę (padirbti drabužiai, bagažai). Tokios siuntos gali būti konfiskuotos muitinėje, o savininkas – baudžiamas.

5. Kaip teisingai supakuoti krovinį, kad jis nenukentėtų kelyje?

Per dvidešimt metų esu matęs viską: nuo idealiai supakuotų „Lego“ dėžių iki baldų, paplušusių pirmojo posūkio metu Anglijoje. Pakavimas – tai ne tik estetika, tai saugumas. Pagrindinė taisyklė: krovinis negali judėti. Mikroautobuse, netgi jeigu jis geras, vyksta vibracija, o posūkiuose jis gali svyruoti.

Dėžės turi būti tvirtos, gerai užklijuotos (viršuje ir apačioje). Jeigu pervežate baldus, būtina jais apvynioti burbuliukine plėvele (bubble wrap) ir uždengti storo kartono arba minkštos medžiagos (suvelti) lapais. Labai svarbu užpildyti tuščias vietas tarp dėžių – naudokite putų polistireną (pupų), krūvas arba senus laikraščius. Jeigu krovinis turi ratus (pvz., žiemos ratus), juos privaloma užrišti, kad jis nenuvažiuotų po kėbulu. Jeigu pervežate lengvai laužančius daiktus (pvz., veidrodžius, vitrinas), pažymėkite juos lipdukais „Kruopščiai“ (Fragile) – nors tai garantuoja tik atsargų vairuotojo elgesį, bet ne fizinę apsaugą. Geriausias variantas yra paletėjimas – uždėti prekes ant paletės ir užrišti juos išilgai ir skersai (cross-wrapping) plastikine juosta.

6. Kaip „Brexit“ paveikė muitinės procedūras ir ką apie tai turi žinoti siuntėjas?

„Brexit“ pakeitė viską. Anksčiau Anglija buvo ES narė, ir prekės važiavo be sustojimų (laisvai). Dabar tai yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi maža dovana draugui, turi praeiti eksporto kontrolę Anglijoje ir importo kontrolę Lietuvoje (arba kitoje ES šalyje). Procesas atrodo taip: vairuotojas atvyksta į uostą, pateikia dokumentus. Anglijos muitinė turi patvirtinti, kad prekės išvežamos (Export Accompanying Document). Tada keltu perkelia į kontinentą. Atvykus į Lietuvą, prekės deklaruoja importą, mokami PVM (jei verslas) ir galimas muitas.

Kas tai reiškia klientui? Reikia būti pasiruošusiam, kad siunta gali šiek tiek užtrukti muitinėje, jeigu dokumentai bus neteisingi. Jeigu prekių vertė viršija 150 eurų (asmeniniam naudojimui) arba 0 eurų (verslo prekėms), gali būti taikomi muitai, priklausomai nuo prekės kodo (HS Code). Būtina tiksliai nurodyti prekių vertę. Jeigu nurodysite per mažą vertę, muitinė gali ją įvertinti pagal savo duomenų bazę (pvz., jei nurodote 50 eurų už iPhone, kurio rinkinė kaina 800, muitinė nustatys 800). Tai sukuria pavojų – gali būti įtarimas dėl mokesčių vengimo.

7. Kiek trunka vidutinis pervežimas ir kokie veiksniai gali ją pratęsti?

Standartinis terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovinių paėmimo. Tačiau tai yra teorinis vidurkis. Praktikoje laikas priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: vairuotojo darbo laiko ir uosto eilių. Vairuotojai turi griežtai reguliuojamą poilsio ir vairavimo laiką (tachografas). Jeigu krovinys paimamas šiaurės Anglijoje (pvz., Šefilde ar Mančesteryje), vairuotojui gali tekti važiuoti beveik visą dieną tik tam, kad pasiektų uostą Dover. Jeigu ten jis laukia kelias valandas dėl rūgstančių dokumentų arba ilgos eilės į keltą, jo savaitinės darbo valandos gali išsekti, ir jis privalo sustoti poilsio.

Taip pat įtakos turi orai. Anglijoje dažnai būna rūkas, kuris stabdo keltus. Be to, Anglijoje vykstantys streikai (pvz., uosto darbuotojų arba keltų kompanijų) gali visiškai sustabdyti srautą. Mano patarimas: planuokite pervežimą bent savaitę iki to, kai prekes tikėjatės gauti. Nespėjimas dėl logistikos yra normalus reiškinis, bet su juo galima susitvarkyti turint laiko atsargą. Jeigu jums reikalingos prekės „vakar“, geriau pasirinkti oro transportą (kuris yra daug brangesnis).

8. Ką daryti, jeigu krovinys yra brangus ar jautrus? Ar būtina papildoma draudimas?

Dauguma transporto kompanijų turi standartinį draudimą, kuris dažnai apima tik labai mažą sumą (pvz., 10 EUR už 1 kg krovinio). Jeigu vežiate brangią elektroniką, antikvariatą arba brangius baldus, ši suma nepadengs nuostolių, jeigu įvyks avarija ar gaisras. Mano nuomone, papildomas krovinio draudimas yra privalomas, jeigu krovinio vertė viršija 1000–2000 eurų.

Prieš pristatant krovinį, paprašykite vadybininko pateikti draudimo sąlygas. Papildomai apdraudžiami kroviniuai apima rizikas nuo vagystės, avarijos, gaisro ir netgi neteisingo muitinės tvarkymo (jeigu draudimas tai numato). Svarbiausia – tiksliai įvertinkite krovinio vertę. Jeigu apdrausite prekes už 500 eurų, o jos kainuos 2000, draudimo kompanija atlygins tik 500. Jeigu prekės yra ypač jautrios (pvz., pianinas, didelis akvariumas), reikia aptarti specialų įrėminimą (crating), kas užtikrina, kad jis neišjudės kėbule. Tai kainuoja, bet užtikrina ramybę.

9. Kokios yra skirtumai tarp „Door-to-Door“ (iki durų) ir „Terminal-to-Terminal“ (iki terminalo) paslaugų?

Tai pasirinkimas tarp patogumo ir kainos. „Door-to-Door“ reiškia, kad vairuotojas atvažiuoja pas jūsų namus (ar sandėlį) Anglijoje, pakrauna prekes, ir atveža tiesiai į jūsų namus Lietuvoje. Tai patogiausias variantas, nes jums nereikia niekur važiuoti. Tačiau šis paslauga brangesnė, nes vairuotojas praleidžia daug laiko važiuodamas po miestus, ieškodamas adresų, manevruodamas siaurose gatvėse.

„Terminal-to-Terminal“ (dar vadinamas „Depo“) reiškia, kad jūs patys pristatote prekę į artimiausią sandėlį Anglijoje (pvz., Londono ar Birmingemo priemiesčiuose), o Lietuvoje jums reikės jas atsiimti iš sandėlio (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune). Šis variantas yra pigesnis, tačiau reikalauja jūsų laiko ir pastangų. Be to, jeigu neturite transporterio, kaip nuvešti 500 kg siuntą į terminalą? Tokiu atveju gali tekti samdyti kurjerį vietiniame maršrute, kas gali suvalgyti taupytas lėšas. Mažiems (pvz., 1–2 dėžių) siuntiniams terminalas gali būti geriausias sprendimas, o dideliems – „Door-to-Door“.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir kokių „raudonų vėliavų“ reikia vengti?

Rinka pilna tiek profesionalų, tiek „lėktuvų“, kurie vežia be jokių leidimų. Patikimas pervežėjas turi galiojantį vežėjo licenciją (Lietuvoje tai tarptautinės vežimo licencija), o transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga. Pabandykite rasti informaciją internete – įmonės istoriją, atsiliepimus. Jeigu įmonės svetainėje nėra adreso, telefono numerio arba ji atrovo „lėta“ (sukurta prieš mėnesį), geriau vengti.

Raudona vėliava – kai pervežėjas sako: „Mums nereikia jokių dokumentų, mes proėisime“. Tai melas. Po „Brexit“ dokumentai būtini visiems. Jeigu jų nebus, krovinys bus sustabdytas, o baudos gali patekti ant siuntėjo pečių. Taip pat atkreipkite dėmesį į mokėjimo sąlygas. Jeigu reikalauja 100 % išankstinio mokėjjo neįrodęs savo patikimumo (nepasiūlydami sutarties), būkite atsargūs. Patikimi ekspertai visada pasiūlys sutartį, kurioje aiškiai numatyti atsakomybės, draudimas ir pristatymo terminai.

Išvada

Krovinių pervežimas iš Anglijos mikroautobusu nėra tiesiog perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, planavimo ir bendradarbiavimo.