Krovinių ir keleivių pervežimas į Angliją: Visapusiškas eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt met�, galima stebėti, kaip kinta geopolitinė žemėlapis, o kartu su juo – ir logistiniai procesai. Anglija (arba tiksliau, Jungtinė Karalystė) visada buvo viena populiariausių kryptų ne tik tarp lietuvių, kurie vyksta dirbti arba gyventi „svetur“, bet ir tarp verslininkų, siunčiančių prekes į vieną didžiausių pasaulio prekybos centrų. Tačiau po „Brexit“, t. y. po to, kai JK pasitraukė iš Europos Sąjungos, visa ši sritis pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau tai buvo paprasta: įvažiavai, parodei pasą ir važiavai. Šiandien tai sudėtingesnis procesas, reikalaujantis geresnio pasiruošimo, dokumentų išmanymo ir kantrybės.

Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo ilgamečia patirtimi, kad padėčiau jums suprasti, kaip šiuo metu vyksta krovinių ir keleivių pervežimas į Angliją. Mes aptarsime ne tik techninius dokumentacinius reikalavimus, bet ir praktinius niuansus, kurie gali padaryti kelionę sklandžią arba, priešingai, sukelti nemažai nemalonumų. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi visai šeima, siunčiate prekybinį krovinių partiją, ar tiesiog ieškote patogaus būdo nuvykti į Londoną – ši informacija bus jums neabejotinai naudinga.

Įvadas

Krovinių ir keleivių pervežimas į Angliją – tai ne tik fizinis judėjimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis grandinėlės procesas, kuriam šiandieną būtinas ypatingas dėmesys muitinės procedūroms. Būtent muitinė dažniausiai tampa pagrindine baimės arba nesusipratimo šaltiniu. Per savo karjerą mačiau daugybę situacijų, kai gerai suplanuota kelionė virsta košmaru dėl trūkstamo vieno lapelio arba neteisingai užpildytos deklaracijos.

Keleivių pervežimas šiuo metu yra geriau organizuotas nei kada nors anksčiau. Nors oro linijos dominuoja greitaeigiais reisais, kelių transportas (autobusai ir mikroautobusai) išlieka populiarus dėl kainos ir galimybės pasiimti daugiau bagažo. Tuo tarpu krovinių pervežimas reikalauja profesionalumo. Verslas, kuris nori sėkmingai eksportuoti prekes į JK, turi susitvarkyti ne tik su logistika, bet ir su suinteresuotų šalių (importuotojų) reikalavimais bei JK vyriausybės nustatytais standartais.

Svarbu pabrėžti, kad Anglija yra sala. Tai reiškia, kad bet koks pervežimas automobiliu arba sunkvežimiu visada įtraukia jūrų pervežimą (keltu arba per Eurotunelį). Tai prideda papildomo laiko ir reikalauja atsižvelgti į grafikus, kurie nepriklauso nuo vairuotojo. Be to, praeinant per Prancūziją arba Belgiją, taip pat tenka laikytis jų taisyklių, kas sukuria dvigubą atsakomybę.

Šiame straipsnyje mes sukelsime dangį nuo pagrindinių dokumentų iki tokių specifinių klausimų, kaip gyvūnų pervežimas arba draudimo niuansai. Mano tikslas – suteikti jums pilną vaizdą, kad galėtumėte priimti informuotus sprendimus ir išvengti dažniausių klaidų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda kasdien. Jie padės suprasti praktinę šio proceso pusę.

1. Kokius dokumentus reikia turėti kroviniui, kad jis be problemų patektų į Angliją po „Brexit“?

Tai, turbūt, sudėtingiausia ir svarbiausia dalis. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“, todėl kiekvienas krovinys, net jei jis yra tik viena siunta privačiam asmeniui, privalo būti deklaruojamas. Pirmiausia, reikalingas komercinė invoice (commercial invoice) arba proforma invoice. Jame turi būti tiksliai nurodyta: kas siunčiama, prekių kiekis, svoris, prekių kodai (HS kodas – tai tarptautinė prekių klasifikacija, be kurios negalima nustatyti muito tarifo) ir prekių vertė.

Be to, būtina turėti transporto dokumentą – CMR konosamentą (jei krovinis vežamas sunkvežimiu) arba siuntos kvitą (jei tai dalinė siunta). Labai svarbu, kad siuntėjas ir gavėjas turėtų EORI numerius (Economic Operators Registration and Identification). Lietuvos siuntėjas turi savo ES EORI numerį, o Anglijos gavėjas privalo turėti JK EORI numerį. Be šių numerių muitinės deklaracija negali būti pateikta elektroniniu būdu, o tai reiškia, kad krovinys užstrigs sienoje. Taip pat reikės galbūt eksporto deklaracijos iš Lietuvos pusės ir importo deklaracijos iš JK pusės.

2. Kaip vyksta keleivių pervežimas ir ar reikia taikyti kokių nors specialių taisyklių dėl pasų?

Keleiviams, keliaujantiems į Angliją, situacija šiek tiek paprastesnė nei kroviniams, tačiau ir čia yra pokyčių. Lietuvos piliečiams, kaip ir ES piliečiams, kelionė į JK dabar yra laikoma užsienio kelione. Tai reiškia, kad prie sienos (tiek keltų terminaluose, tiek Eurotunelyje) būtina pateikti galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelė (pašas) nebėra priimamas dokumentas įvažiavimui į Jungtinę Karalystę, nors kai kurie vežėjai gali jo reikalauti bilieto įsigijimo metu arba patikrinant tapatybę prieš įlaipinant į autobusą.

Be to, jei jūsų kelionės tikslas ne trumpalaikis turizmas (pvz., vykstate dirbti arba gyventi ilgesniam laikotarpiui), gali būti reikalaujama pateikti vizą arba leidimą gyventi. Taip pat svarbu prisiminti apie biometriją – kai kuriais atvejais, pateikus pasą, gali būti nufotografuotas veidas arba paimti pirštų atspaudai. Visada rekomenduoju pasitikrinti galiojimo laiką – pasas turi galioti bent 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš JK datos, kitaip jums gali būti uždrausta įvažiuoti.

3. Kiek laiko trunka vidutinis krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją ir nuo ko priklauso trukmė?

Vidutinis krovinių pervežimo laikas priklauso nuo krovinio tipo, maršruto ir muitinės procedūrų. Jei kalbame apie dalinius krovinius (kai sunkvežimis surenka siuntas iš keleto siuntėjų), tai standartinis terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Jei tai pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai iš sandėlio prie gavėjo, tai trukmė gali sumažėti iki 2–3 dienų, tačiau čia labai didelę įtaką turi keltų laikas.

Būtent jūrų perėjimas yra „knyginis“ (angliškai „bottleneck“). Keltai iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija) arba iš Dankirkės į Doverį plaukia apie 1,5–2 valandas. Tačiau reikia atsižvelgti į laukimą eilėse prie terminalų, ypač vasarą arba per šventes. Eurotunelio atveju traukinio pervežimas trunka apie 35 minutes, tačiau čia taip pat reikia atvykti anksčiau dėl patikros. Taip pat svarbu vairuotojų poilsio laikas – vairuotojas negali vairuoti be pertraukų, todėl ilgos kelionės visada yra planuojamos atsižvelgiant į „tachografo“ duomenis. Jei krovinys yra jautrus (maisto produktai, vaistai), gali būti pasirinktas šiaurinis maršrutas per Zebriugę (Belgija) arba Oostendę, kad išvengtumėe didžiulių spūsčių prie Doverio.

4. Kokios yra pagrindinės muitinės problemos, su kuriomis susiduria klientai?

Pagrindinė problema – neteisingai arba nepakankamai pateikta dokumentacija. Dažnai klientai mano, kad jei prekių vertė maža (pvz., dovanos draugui), tai dokumentų nereikia. Tai klaida. Kiekviena siunta viršijanti 135 svarų sterlingų vertę (arba mažesnės vertės, jei tai nėra asmeninio naudojimo prekės, pvz., alkoholis ar tabakas) privalo būti deklaruojama, ir ant gavėjo gali būti uždėtas PVM ir muito mokestis.

Dažna problema yra ir prekių, uždraudžiamų ar apribotų įvežti į JK, bandymas persiųsti. Anglija turi griežtas sanitarijos ir fitosanitarinių reikalavimų taisykles. Pvz., mėsos ir pieno produktai iš ES šalių į JK asmeniniam naudojimui be specialių leidimų dažniausiai neįleidžiami. Taip pat dažnai kyla problemų dėl neteisingai nurodyto svorio arba prekių kiekaus – jei dokumentuose parašyta „10 vienetų“, o pakuotėje yra 12, tai sukelia muitinės įtarimų ir gali sustabdyti visą krovinį dėl papildomo tikrinimo.

5. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (keliaujant gyventi) be mokesčių?

Taip, galima, ir tai yra viena populiariausių paslaugų, kurias teikiame. Jei asmuo persikelia gyventi į Angliją ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą JK (arba ją ketina įgyti ne ilgiau kaip per 12 mėnesių), jis gali kreiptis dėl Transfer of Residence (ToR) reliefo. Tai yra muitinės lengvata, leidžianti įvežti asmeninius daiktus (baldus, buitinę techniką, asmeninį transporto priemonę) be muito ir PVM mokesčių.

Kad tai padaryti, reikia iš anksto užpildyti specialią paraišką JK muitinės (HMRC) svetainėje ir gauti unikalų ToR numerį. Šis numeris turi būti nurodytas visose transporto dokumentuose. Svarbu sąlyga: šie daiktai turi būti naudoti mažiausiai 6 mėnesius prieš pervežimą ir jūs negalite jų parduoti per pirmuosius 12 mėnesių po atvykimo. Be to, ši lengvata taikoma tik tada, kai krovinys atvežamas tam tikro laiko (paprastai 12 mėnesių) ribose nuo to momento, kai asmuo pats įsikuria šalyje. Jei šios taisyklės neblaškomos, gali tekti sumokėti visus mokesčius, kurie gali siekti iki 20–30 proc. nuo daiktų vertės.

6. Kaip apskaičiuojama krovinių pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Krovinių pervežimo kaina nėra fiksuota – ji yra dinamiška ir priklauso nuo keleto pagrindinių faktorių. Pirmasis ir svarbiausias – kuro kaina. Tarptautinėje transporto rinkoje egzistuoja taip vadinamas „kuro priedas“, kuris keičiasi kartu su pasaulinės naftos kainomis. Antrasis faktorius – keltų bilietų kaina. Jos gali svyruoti priklausomai nuo sezono (vasarą brangiau), paklausos ir pasiūlos. Trečias faktorius – krovinio svoris ir tūris. Jei krovinys yra „lengvas, bet didelis“ (pvz., putŗplastikas), jis užima daug vietos sunkvežimyje, todėl kaina skaičiuojama pagal tūrį (m³), o ne pagal svorį.

Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, kurios būtinos atlikti importo procedūras Anglijoje. Daugelis klientų pamiršta, kad brokerio mokestis yra atskiras nuo transporto mokesčio. Taip pat įtakos turi adresas Anglijoje – pristatymas į Londoną arba pietryčių Angliją paprastai brangesnis nei į šiaurę (pvz., Mančesterį) dėl didesnių eismo spūsčių ir didesnių išlaidų vairuotojui. Galiausiai, svarbu ir užsakymo terminas – skubus pervežimas (pvz., 24 val. arba 48 val.) visada kainuoja brangiau nei standartinis.

7. Ar įmanoma perveži gyvūnus į Angliją ir kokia šio proceso tvarka?

Žinoma, gyvūnų pervežimas į Angliją yra labai dažnas reikalavimas, ypač tarp tų, kurie persikelia gyventi ilgam. Tačiau Anglija turi vienas griežčiausių gyvūnų įvežimo taisyklių pasaulyje, kad būtų išvengta ligų (pvz., pasiutligės) plitimo. Pagrindinis reikalavimas – gyvūnas turi turėti mikroschemą (čipą), kurioje užkoduotas unikalus numeris.

Be to, būtina atlikti pasiutligės skiepymą. Svarbu: skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 diena po mikroschemos įterpimo. Po skiepymo turi praeiti mažiausiai 21 diena (prieš išvykstant), kad skiepas veiktų. Toliau, reikia gauti veterinarijos pažymą (Health Certificate) iš valstybinio veterinarijos gydytojo Lietuvoje. Šis dokumentas galioja 10 dienų nuo išdavimo datos, todėl reikia tiksliai planuoti kelionę. Šunims taip pat reikalingas kirmėlių (echinokoko) gydymas, kuris turi būti atliktas 24–120 valandos prieš įvežimo į JK momentą. Visus šiuos dokumentus reikia pateikti veterinarinėje kontrolėje prieš įlaipinant gyvūną į keltą arba traukinį.

8. Ką daryti, jei krovinys sugadintas arba dingsta kelyje?

Tai klausimas, kurio niekas nenori išgirsti, bet apie kurį būtina žinoti. Profesionalių pervežėjų atveju, kiekvienas krovinys yra apdraustas. Tačiau yra labai svarbus niuansas: standartinis CMR draudimas (kurį turi dauguma vežėjų pagal įstatymus) apdraudžia krovinį labai maža verte – paprastai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai reiškia, kad jei dingsta 100 kg vertės prekių, atlyginimas bus gana nedidelis.

Todėl aš visada patariu savo klientams pasidomėti papildomu draudimu („All Risk“ arba apsidraudimu nuo visų rūšių rizikų). Tokiu atveju, jei įvyksta avarija, gaisras arba vagystė, krovinio vertė kompensuojama pilnai pagal pateiktą komercinę sąskaitą. Jei įvykį pastebite tik pristatymo metu (pvz., dėžės sutryptos), būtina iš karto suformuoti vadybinio pažymą (protokolą) su vairuotoju, nufotografuoti žalą ir per 24–48 valandas pranešti draudimo kompanijai. Be šių žingsnių pretenzijos tenkinti bus labai sunku.

9. Ar sunkvežimiai gali važiuoti bet kuriuo paros metu ir ar yra apribojimų Anglijoje?

Anglijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra vairuotojų darbo ir poilsio laiko apribojimų, tačiau čia yra specifinių taisyklių, susijusių su važiavimu. Sunkvežimiai, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonos, turi apribojimų važiavimą automagistralėmis (motorways) greičiaisiais eismo juostomis. Anglijoje sunkvežimiams draudžiama važiuoti dešiniąja (greičiausią) juosta, jei kelyje yra trys ar daugiau juostų. Už tai skiriamos didelės baudos.

Taip pat yra apribojimų važiavimą per gyvenvietes tam tikromis dienomis (pvz., moksleivių atostogų metu arba vietinių festivalių metu), tačiau tai dažniau liečia vietinius kelius, o ne pagrindinius magistralinius maršrutus, kuriais keliauja tarptautiniai vairuotojai. Svarbiausia taisyklė Anglijoje – tai vairavimo kairėje kelio pusėje. Tai neįtikėtinai didelis iššūkis užsienio vairuotojams, ypač žiedo sankryžose. Beveik visi avarijų atvejai su užsienio sunkvežimiais Anglijoje susiję būtent su vairavimo kairėje pusėje įpročio trūkumu (pvz., pavažiavimas į priešpriešais esančią juostą posūkyje). Todėl mūsų vairuotojai visada gauna specialius instruktažus prieš išvykdami į JK.

10. Kodėl verta rinktis patikimą, ilgamečį pervežėją, o ne pigų „vienkartinį“ pasiūlymą?

Per 20 metų patirties mačiau daugybę „pigiausių“ pasiūlymų, kuriais baigėsi brangiausiomis patirtimis. Logistika – tai ne tik fizinis pervežimas. Tai atsakomybė. Pasirinkus ne patikimą partnerį, rizikuojate net ne tiek dėl kainos, kiek dėl laiko ir nervų.