Krovinių gabenimas į Angliją pigiau ir greitai: Eksperto vadinas efektyviam logistikos valdymui

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų srityje, ypač dirbdamas su rytų ir vakarų Europos maršrutais, mačiau ne viena logistinę krizę ir rinkos pokyčius. Tačiau vienas reiškinys visada išlieka pastovus – tai pastovus klientų siekis rasti „auksinį vidurį“. Kiekvienas siuntėjas, norintis išsiųsti prekes į Didžiąją Britaniją, užduoda tą patį klausimą: kaip tai padaryti pigiau ir greitai? Po „Brexito“ šis uždavinys darėsi vis sudėtingesnis, bet ne neįmanomas. Tiesą sakant, pasikeitė tik taisyklės, o pagrindiniai logistikos principai išliko tie patys.

Daugelis mano klientų pradžioje baiminasi naujų muitinės procedūrų, galimų delsimų uostuose ir besiplečiančių sąnaudų. Tačiau, esant teisingai strategijai, gabenti krovinius į Angliją gali būti ne tik ekonomiškai naudinga, bet ir labai efektyvu. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie tos ribos, kur susitinka greitis ir kaina, bei atskleisiu tas logistikos niuansus, kurie leidžia mums, ekspertams, užtikrinti sklandų prekių judėjimą per Lamanšą. Nesvarbu, ar esate didelė gamybinė įmonė, ar mažas e. prekybos subjektas, suprasdami procesus galite ne tik sutaupyti biudžete, bet ir išvengti nemalonų staigmenų prieš britų muitinę.

Mes aptarsime maršrutų pasirinkimą, muitinės deklaravimo subtilybes bei dokumentacijos, kurios trūkumas dažniausiai brangiausiai kainuoja, reikšmę. Pasiruošęs? Tada tiesiai prie esmės.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Koks yra efektyviausias būdas gabenimo kainos sumažinimui neprarandant greičio?

Atsakymas slypi dviejuose žodžiuose: planavimas ir konsolidacija. Per savo karjerą mačiau, kaip įmonės moka už tuščias vėžės vietas. Jei jūsų krovinių kiekis neužpilda pilnos sunkvežimio priekabos (FCL – Full Container Load), geriausias būdas taupyti yra dalinių krovinių (LCL – Less than Container Load) arba dalinio sunkvežimio krovimo pasirinkimas. Šiuo atveju mums, logistikos ekspertams, pavyksta sujungti kelias skirtingas siuntas į vieną transporto priemonę.

Taip taupoma ne tik kaina, bet ir aplinka, tačiau čia yra vienas „bet“. Daliniai kroviniai reikalauja daugiau laiko sandėliavimo ir konsolidacijos centrui. Jei greitis yra prioritetu nr. 1, tada verta apsvarstyti „ekspress“ siuntas, kurios gabenamos atskirais, mažesniais automobiliais (pavyzdžiui, 3,5 t arba 5 t sunkvežimiais), kurie gali prasilenkti eilėse uostuose greičiau nei didieji sunkvežimiai. Taigi, siekiant pigumo, derinkite savo siuntos dydį su kita siunta, o siekiant greičio – mokėkite už pranašumą ir lankstumą.

2. Kaip „Brexit“ pasikeitė krovinių gabenimo į Angliją procesą ir kas tai reiškia mano kišenai?

„Brexit“ privertė mus visus susimąstyti iš naujo. Iš esmės, Didžioji Britanija tapo trečiąja šalimi ne ES erdvėje. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, kuri keliauja iš Lietuvos (ar bet kurios kitos ES šalies) į Angliją, dabar turi praeiti importo muitinės procedūrą.

Anksčiau prekės keliavo laisvai, dabar reikalingi EORI numeriai, prekių kilmės sertifikatai ir, svarbiausia, teisingai užpildytos eksporto ir importo deklaracijos. Mano patirtis rodo, kad dauguma klientų didžiausią nuostolį patiria ne dėl patarnavimo kainos, o dėl baudų už netinkamą arba vėluojantį dokumentacijos pateikimą. Jei dokumentai neužpildyti teisingai anksčiau nei krovinių automobilis atvyksta į uostą, jis gali būti sulaikytas. Toks sulaikymas kainuoja – laikoma vieta uoste, saugojimo mokesčiai ir vėluojančios prekės. Dabar, kai įtraukiame muitų ir PVM mokėjimo procedūras, biudžetas turi būti planuojamas atsargiau, įskaitant ir šias išlaidas.

3. Kokius maršrutus rekomenduojate (Klaipėda-Killingholme arba per Kalėdą), kad būtų greičiau?

Viskas priklauso nuo to, iš kur Lietuvoje esate ir ką gabenate. Tradicinis maršrutas per Klaipėdą ir keltą į Jungtinę Karalystę (prieš tai į Švediją, tada per Jungtinę Karalystę – dabartiniai maršrutai gali keistis, bet principas išlieka) arba tiesioginiai keltai iš Vokietijos/Olandijos (pvz., į Iminghamą, Tilbury arba Hull) turi savus privalumus.

Jei esate šalies vakaruose, greičiau ir pigiau gali būti nuvažiuoti per Lenkiją ir Vokietiją iki vieno iš šiaurės Vokietijos ar Olandijos uostų (pvz., Briuselio, Roterdamo, Kuko uostas) ir ten patekti į keltą arba pervažiuoti po tuneliu. Tačiau jei gabenate didelius kiekius arba konteinerius, tiesioginiai keltai iš kontinentinės Europos (pavyzdžiui, iš Vokietijos į Angliją) gali būti efektyvesni nei važiavimas visam ratu per Kalėdo-Doverio sąsiaurį, kur dažnai susidaro didelės eilės ir migracijos kontrolė.

mano patirtis: jei greitis yra kritinis, keltai iš Olandijos ar Belgijos į rytinę Anglijos pakrantę dažnai pralenkia „Dover“ maršrutą, nors ir atrodo toliau žemėlapyje, dėl mažesnio eismo intensyvumo uostuose.

4. Ar tikrai galima gabyti krovinius „pigiau“ be pasikartojančių mokesčių ir paslėptų rūpesčių?

Taip, galima, bet tik tuo atveju, jei viską suplanuojama iš anksto. Vieni pagrindinių „paslėptų“ mokesčių šiuo metu yra taip vadinamos „handling fees“ (apdorojimo mokesčiai), kurias ima britų muitinės agentai arba logistikos įmonės už dokumentų pateikimą užsienio siuntėjui. Dažnai klientai, pasirinkę pigiausią pasiūlymą rinkoje, vėliau sužino, kad jie neapmokėjo importo deklaravimo paslaugos Anglijoje.

Kad išvengtumėte to, reikia aiškiai susitarti dėl „Incoterms“ sąlygų. Jei pasirinksite EXW (gamintojo sandėlis) arba FCA, jūs turite būti tikri, kas atsakingas už importą į JK. Dažniausiai rekomenduoju DDP (Delivered Duty Paid) sąlygas tiems, kurie nori ramybės. Tada mes, kaip pervežėjai, imame visą atsakomybę: nuo paėmimo iki muitų ir PVM sumokėjo už klientą. Tai gali atrodyti brangiau pradžioje, bet galutinėje kainoje nėra jokių staigmenų.

5. Kokie dokumentai yra būtini be klaidų, kad siunta neužstrigtu Anglijos pasienyje?

Tai, ko aš dažniausiai trūkstu matau, yra prekių faktūros (Commercial Invoice) kokybė. Dažnai klientai siunčia paprastą sąskaitą su prekių pavadinimais „drabužiai“ arba „mašinos dalys“. Anglijos muitinė to nepriims. Jums reikalinga detali faktūra, kurioje nurodytas: 1. Tikslus prekės pavadinimas ir aprašymas (medžiaga, naudojimas). 2. Prekių kodas (HS kodas arba TARIC kodas). 3. Kilmės šalis. 4. Bruto ir svorio vienetų skaičius. 5. Prekių verta (be PVM).

Be šių duomenų, deklaravimas neįmanomas. Taip pat būtina turėti pakavimo sąrašą (Packing List), kuris turi sutapti su faktūra. Jei gabenate pavojingas krovinius (ADR), būtinos specialios leidimų formos. Neteisingai užpildyta faktūra – tai garantuotas delsimas ir papildomi išlaidos.

6. Kaip veikia PVM (Pridėtinės vertės mokestis) grąžinimas gabenant prekes į Angliją?

Šis klausimas dažnai kelia painiavą. Jei esate registruotas PVM mokėtojas Lietuvoje ir gabenate prekes (pavyzdžiui, į savo filialą arba tarpininkaujate), Anglijoje importuojant prekes reikia sumokėti JK PVM (kuris dažniausiai yra 20%). Tačiau, jei prekės yra skirtos tolimesniam pirkimui arba naudojami verslo veikloje, šį PVM galima susigrąžinti.

Svarbiausia čia yra teisingai užpildyti mokesčių deklaracijas JK. Jei naudojate savo PVM numerį (EORI) importui, JK PVM sumokama importo metu, bet vėliau jį galima užskaityti į PVM grąžinimo deklaraciją (VAT Return). Jei nesate registruotas JK PVM mokėtoju, gali tekti mokėti PVM tiesioginiam importuotojui, ir tai gali tapti nebegražinama išlaida. Čia verta pasikonsultuoti su accountantu arba mūsų partneriais Britanijoje, kad išvengtumėte „užstrigusių“ pinigų.

7. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių gabenimas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutiniškai, jei kalbame apie dalinius krovinius (groupage), turėtumėte planuoti 5–7 darbo dienas nuo krovimo dienos iki iškrovimo Anglijoje. Tai apima laiką konsolidacijai Lietuvoje arba Lenkijoje, važiavimą iki uosto, kelionę jūra ir galutinį pristatymą adresu.

Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL), laikas gali sumažėti iki 3–4 dienų, priklausomai nuo maršruto ir uosto. Svarbu prisiminti, kad šie terminai yra „darbo dienos“. Savaitgaliai ir šventės gali šiek tiek patempti terminą. Taip pat, jei krovinys pasiekia uostą penktadienį popietę, jis gali būti perkeltas į pirmadienį. Todėl, jei prekės skubios, visada praneškite mums iš anksto – mes galime pasirinkti greitesnį keltą arba maršrutą.

8. Ar saugu gabenti jautrius krovinius (maistas, vaistai, chemija) į Angliją?

Taip, saugu, bet reikalingas ypatingas dėmesys. Maisto produktų ir gyvūnų kilmės produktų importas į JK yra vienas griežčiausiai reguliuojamų sričių. Reikalingi specialūs veterinarijos sertifikatai (SANTE), kurie turi būti išrašyti prieš krovinio išsiuntimą.

Jei bandysite išsiųsti maistą be sertifikatų, jis bus sunaikintas uoste, o jums gali būti paskirta didelė bauda. Chemijos produktams reikalingi MSDS (Material Safety Data Sheet) lapai. Mano patirtis rodo, kad šiuo atveju klaidų kaina pernelyg aukšta, todėl visada rekomenduoju šiuos krovinius patikėti ekspertams, kurie tikrina dokumentus prieš pat krovimą, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie britų muitinės.

9. Kas daryti, jei krovinys sugadintas arba dingsta kelyje?

Nors tai retas atvejis (ypač dirbant su patikimais pervežėjais), rizikos niekada neįmanoma visiškai išvengti. Čia į pagalbą ateina draudimas. Pagal Konvenciją apie krovininių kelių transporto priemonių tarptautinius vežimus (CMR), pervežėjo atsakomybė ribojama (dažniausiai pagal SDR vienetus).

Tačiau 8,33 SDR vienetas už kilogramą dažnai neužtenka padengti brangių prekių vertės. Todėl visada raginu savo klientus pasirūpinti papildomu krovinių draudimu (All Risk insurance). Jis kainuoja nedaug (paprastai procentas nuo prekių vertės), bet užtikrina pilną vertės grąžinimą įvykus nelaimingam atsitikimui, vagystei ar gaisrui. Be draudimo, ginčytis su pervežėju dėl atlyginimo gali būti ilgas ir varginantis procesas.

10. Kodėl verta rinktis patyrusią logistikos kompaniją, o ne ieškoti pigiausio vairuotojo „skelbimuose“?

Tai, manau, yra svarbiausias klausimas. Rinkoje yra daug „vieno vairo“ pervežėjų, kurie siūlo neįtikėtinai mažas kainas. Tačiau kai kuria atveju, kai sunkvežimis su jūsų prekėmis užstrigs prie Doverio dėl blogai užpildytų dokumentų, tas vairuotojas tiesiog nebus pajėgus išspręsti problemos. Jis neturi kontaktų su muitinės agentais, neturi programinės įrangos greitam dokumentų keitimui ir dažniausiai neturi galimybių padengti žalos.

Patyrusi logistikos kompanija (kaip mes) veikia kaip tarpininkas ir garantas. Mes žinome, kur daryti „stamps“, kaip suorganizuoti „transit“ procesą, kad krovinys nebutų muitinėtas tarpinėse šalyse, ir kaip elgtis esant force majeure situacijoms. Mūsų paslaugos kaina ne tik už transportą, bet ir už šią ramybę bei kompetenciją. Ilgalaikėje perspektyvoje, pasirinkus ekspertą, išlaidos visada mažesnės nei taisant klaidas pigiųjų paslaugų tiekėjų.

Išvada

Krovinių gabenimas į Angliją šiandien yra daugiau nei tik fizinis prekių perkelimas per jūrą. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių teisės aktų, muitinės procedūrų ir logistikos strategijos srityse. Po „Brexito“ pasikeitė žaidimo taisyklės, bet tikslas išliko tas pats – prekės turi pasiekti paskirties vietą laiku ir už priimtiną kainą.

Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvi dešimtmetis, galiu užtikrinti: taupyti galima ir būtina, bet taupyti reikia protingai. Pigumas negali būti vienintelis kriterijus, jei jis kainuoja jūsų verslo reputaciją dėl vėluojančių siuntų. Raktas į sėkmę – teisingas dokumentų paruošimas, sąžiningas dialogas su logistika ir profesonalų pasirinkimas.

Jei planuojate siuntą į Angliją, nebijokite klausti, ieškoti variantų ir reikalauti skaidrumo. Gerai suorganizuota logistika yra tas jūsų verslo variklis, kuris leidžia konkuruoti britų rinkoje be nereikalingų rūpesčių.