Komfortiška kelionė į Angliją: patogios sėdynės ir erdvė – eksperto vadovas

Įvadas

Kelionė į Angliją iš Lietuvos – tai ne paprastas nuvykimas į gretimą šalį ar trumpas savaitgalio išvykimas. Tai žygis, kuris, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų, gali trukti nuo 30 iki net 40 valandų. Toks ilgas laikas praleistas sėdint transporto priemonėje gali tapti tikru išbandymu net tiems, kurie turi „geležines nervus“. Per savo beveik dvidešimtmetę patirtį tarptautinių keleivių pervežimų srityje esu matęs viską – nuo džiaugsmingų, atvykusiuose keleivių, iki tokių, kurie dėl blogai parinkto transporto arba nekokybiškų sėdynių savo kelionę prisimindavo kaip košmarą.

Šiandien, kai rinka pasižymi didžiule konkurencija, keliautojai gali rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal siūlomą komfortą. Tačiau dažnai pasitaiko situacijų, kai pigumo siekis nulemia komforto nuostolį. Mano kaip profesionalo tikslas šiame straipsnyje – ne tik papasakoti apie tai, kaip turi atrodyti kokybiška autobuso ar mikroautobuso sėdynė, bet ir padėti jums suprasti, kodėl erdvė bei ergonomika yra svarbiausiai faktoriai, nulemiantys jūsų sveikatą ir nuotaiką atvykus į galutinę kelionės vietą. Komfortiška kelionė – tai ne prabangos reikalas, o būtinybė, ypač kai kalbame apie tūkstančius kilometrų.

Šiame straipsnyje mes giliai panetrinsime į techninius ergonomikos aspektus, analizuosime, kur geriau sėdėti, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su patogumu kelyje. Nesvarbu, whether you are traveling for work, studies or to visit family – the way you travel defines the start of your stay in the UK.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl sėdynės kokybė yra svarbiau nei bilieto kaina ilgoje kelionėje į Angliją?

Per daugelį metų dirbdamas su keleiviais pastebėjau vieną aiškią tendenciją: žmonės dažnai žiūri į bilieto kainą kaip į vienintelį sprendimą lemiantį faktorių. Tačiau kai kalbame apie 30–40 valandų kelionę, sėdynės kokybė tampa kritiška. Pigiame autobuse gali būti sumontuotos paprastos, standžios sėdynės, be amortizacijos, kurios nepritaikytos ilgam sėdėjimui. Tai sukelia nugaros skausmus, kojų patinimą ir bendrą nuovargį.

Eksperto akimis pažvelgus, kokybiška sėdynė turi turėti tinkamą „profile“ – turi atitikti žmogaus stuburo formas. Jei sėdynė neturi įmontuoto juosmens palaikymo (lumbar support), po valandos jausite įtampą. Brangesnis bilietas dažnai apima ne tik „VIP“ statusą, bet ir naujesnę techninę įrangą, kuria remiantis transporto priemonės įmonės gali pasiūlyti ergonomiškesnes sėdynes. Taigi, sutaupyti 20–30 eurų, bet vėliau praleisti tris dienas atsigavęs nuo nugaros skausmo – tai neekonomiškas sprendimas. Komfortas yra tiesiogiai susijęs su jūsų produktyvumu ir gerovei atvykus į Angliją.

2. Kokias technines savybes turi turėti idealios kelionės sėdynė?

Profesionaliai vertinant sėdynę, neatsižvelgiame tik į jos minkštumą. Ergonomika ir techniniai parametrai čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Ideali kelionės į Angliją sėdynė turi būti reguliuojama. Tai reiškia, kad keleivis turi turėti galimybę atlenkti nugaros atlošą bent iki 130–140 laipsnių kampu. Tai leidžia pakeisti kūno padėtį ir atsipalaiduoti.

Taip pat svarbu yra „footrest“ arba kojų atrama. Nors ne visi autobusai turi atlenkiamas atramas po sėdynėmis, tai yra vienas iš didžiausių komforto privalumų, leidžiančių pakelti kojas ir sumažinti jas apkrovą. Be to, sėdynės turi būti pakankamai platūs – standartinis plotis turi būti ne mažiau kaip 45–50 cm. Jei sėdžiate „glaustai“, su rankų atramomis, kurios spaudžią šonus, kelyje susiformuos nuovargis kur kas greičiau. Medžiagos taip pat svarbios – odos imitacija arba aukštos kokybės audinys turi „kvėpuoti“, kad nekaistų nugaras ilgu laiku.

3. Kiek erdvės kojoms (legroom) yra reikalinga, kad kelionė nebūtų kankina?

Erdvė kojoms, arba angliškai vadinamas „legroom“, yra vienas dažniausiai kritikuojamų dalykų keleivių atsiliepimuose. Standartinis atstumas nuo vienos sėdynės priekio iki kitos sėdynės nugaros gali svyruoti nuo 70 iki 90 centimetrų. Esu matęs transporto priemones, kur šis skaičius buvo mažesnis nei 70 cm – toks važiavimas aukštam žmogui tampa tiesiogine kankina.

Mano rekomendacija tokia: jei jūsų ūgis viršija 180 cm, ieškokite autobusų, kurie reklamuojasi kaip „Extra Legroom“ arba pirmos eilės vietomis. Idealus atstumas leidžia ištiesti kojas taip, kad alkūnės nepaliestų priekyje esančios sėdynės, net jei ji yra atlenkta. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad po sėdynėmis dažnai būna įrengti techniniai blokai arba šildytuvai, kurie „suvalgo“ dalį erdvės. Geriausių pervežėjų autobusuose šios erdvės yra maximizuojamos, o sėdynės montuojamos ant specialių „pėdų“, kad padidintų tarpą tarp grindų ir keleivio kojų, leidžiant patogiai įsistigyti bagažą po sėdynės priekiu.

4. Kur geriau sėdėti autobuse: priešais, viduryje ar gale?

Šis klausimas kyla dažniausiai, ir atsakymas priklauso nuo to, ką jūs laikote komfortu. Jei jums svarbiau nekalbėti su kitais keleiviais ir turėti daugiau erdvės kojoms, pirmos eilės sėdynės (priešais atskyrimo sienelę) yra geriausias pasirinkimas. Čia jūs neturėsite priekyje sėdinčio keleivio, kuris galėtų atlenkti savo sėdynę. Tačiau šios vietos turi ir trūkumų: dažnai ten būna šalta (dėl šalia esančių durų arba stiklo), o vaizdas į kelią gali būti trukdomas priekinio stiklo apšvietimo arba veidrodžių atspindžių.

Vidurinė autobuso dalis yra stabiliausia. Čia jaučiausi mažiausia vibracijos ir svyravimų vairuojant posūkius, todėl tai idealu tiems, kems dažnai serga judesio liga. Galinės sėdynės dažnai yra aukštesnės (virš variklio arba ratų arkos), kas suteikia gerą vaizdą, tačiau čia jausite stipriausią vibraciją, o važiuojant nelygiu keliu – smūgius. Be to, gale dažnai būna daugiau triukšmo dėl variklio darbo arba netoli esančio tualeto. Kaip ekspertas rekomenduoju: jei keliate su šeima arba norite ramiai miegoti – rinkitės vidurį.

5. Ar mikroautobuso kelionė gali būti komfortiškesnė nei didelio autobuso?

Tai yra klausimas, apie kurį daugelis galvoja klaidingai, manydami, kad „didelis reiškia geresnis“. Taip nėra būtina. Modernūs 8 arba 19 vietų mikroautobusai (pvz., „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „VW Crafter“ VIP klasės) gali siūlyti komfortą, pranokantį standartinį 60 vietų turistinį autobusą.

Mikroautobuse keleivių mažiau, todėl vairuotojas gali daugiau dėmesio skirti kelyje ir mažiau sustoti. Tokiuose mikroautobusuose sėdynės dažnai yra individualios, panašios į lengvųjų automobilių, su labai gera amortizacija. Jose dažniau būna individualios ventiliacijos angos, USB jungtys net kiekvienoje sėdynėje ir daugiau vietos rankoms. Tačiau čia trūkumas gali būti tas, kad negalite atsistoti ir paeiti į galą pasigerti arba pasitempti – jūs esate „pririštas“ prie savo vietos ilgiau. Jei vertinate individualią erdvę, tylą ir greitesnį važiavimą (be daugelio sustojimų dideliuose miestuose), mikroautobusas gali būti geriau.

6. Kaip klimato kontrolė ir ventiliacija veikia kelionės komfortą?

Sėdynės patogumas – tai ne tik guma ir vata. Tai ir aplinka. Esu matęs situacijų, kai patogiausia sėdynė neduoda ramybės, nes autobuse per karšta arba per šalta. Ilgoje kelionėje į Angliją (kur orai gali būti neprognozuojami) klimato kontrolė yra vitali.

Profesionalų vairuojami autobusai turi dvigubą klimato kontrolę: vairuotojas valdo bendrą temperatūrą, o kiekvienas keleivis turi savo ventiliacijos angą („Nozzle“) virš galvos. Tai leidžia reguliuoti oro srautą tiesiogiai ant savęs, nepriklausomai nuo to, ką kiti keleiviai mano apie šilumą. Taip pat svarbu, kad oro kondicionieriaus sistema nebūtų pernelyg garsi – seni, neaptarnauti kompresoriai sukuria nuolatinį triukšmą („burbulių“ garsą), kuris po 10 valandų tampa itin varginantis. Rinkdamiesi transportą, pasidomėkite, ar autobusas yra „Eco“ arba „Comfort“ klasės, kurioje triukšmo izoliacija ir ventiliacijos sistema yra modernesnė.

7. Kokios papildomos paslaugos (privalumai) didina kelionės kokybę?

Šiuolaikinė kelionė neįsivaizduojama be technologiškų privalumų. Kalbant apie komfortą, privalo paminėti el. lizdus (USB arba 230V). Telefonas ar planšetė dabar yra pagrindinis pramogų šaltinis, ir jei baterija išsikrauna pusiaukelėje, keliautojas jaučiasi nepatogiai ir neramu.

Kitas svarbus dalykas – Wi-Fi. Nors Lietuvoje jau beveik visur galima naudotis savo mobiliojo ryšio duomenimis (roamingas), važiuojant per Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją ir Olandiją, signalas gali dingti. Autobuso teikiamas Wi-Fi leidžia likti susijungusiam, nors dažnai jis būna ribotas (tik pranešimams). Taip pat svarbu yra WC priemonėse. Nors vairuotojas darbo reglamentu privalo stabdyti kas 3–4 valandas, tualetas autobuse yra saugumo tinklas. Jis turi būti švarus ir veikiantis, nes švaros aplinka tiesiogiai veikia psichologinį komfortą. VIP klasės autobusuose taip pat galima rasti individualias ekrano sistemas su filmais bei garsui izoliuotas ausines.

8. Kaip pasiruošti fiziškai, kad net ilga kelionė neitruktų sveikatai?

Net jei sėdynė yra pati geriausia pasaulyje, žmogaus organizmas nėra sukurtas sėdėti 30 valandų iš eilės. Kaip ilgą metų patirtį turintis vadybininkas, visada patariu savo klientams ne tik rinktis gerą autobusą, bet ir ruoštis pačiams. Pirma, drabužiai. Nereikia dėvėti džinsų ar labai aptempti drabužių – jie ribuoja kraujotaką. Geriausia tinka laisvi medvilnės arba sportinio tipo šortai/kelnės.

Antra, avalynė. Nenaudokite aukštakulnių batų ar suknelių batelių. Kelionės metu kojos patina, todėl reikia patogių, lengvų batelių, kuriuos galima lengvai nuimti. Trečia, skysčiai. Gėrekite daug vandens, tačiau vengykite kofeino ir gazuotų gėrimų, kurie sukelia deginimą ir skatina dažnesnį šlapinimąsi. Ketvirta, judėjimas. Nors sėdite, stenkitės maždaug kas valandą pasukti pėdas, pakelti kelius arba atsistoti sustojimo metu. Paprasti pratimai (pvz., apsisukimas) padeda išvengti trombozės rizikos.

9. Kaip susidoroti su triukšmu ir kaip užtikrinti geresnį miegą?

Miegas kelyje yra vienas didžiausių iššūkių. Triukšmas autobuse kyla iš kelių šaltinių: variklio, oro pūtuvų, kitų keleivių kalbėjimo arba garsios muzikos. Jei jūs jautrus triukšmui, aš kaip ekspertas rekomenduoju visada turėti su savimi ausines („earplugs“) arba noise-canceling ausines. Tai yra maža investicija, kuri gali paversti blogą kelionę puikiu poilsiu.

Taip pat svarbu yra „akies kaukė“ (sleep mask). Net jei vairuotojas išjungs šviesas, pro langus įlenda šviesa nuo gatvių žibintų, farnų arba saulės (jei važiuojate dieną). Kaukė užtikrina visišką tamsą. Be to, jei norite miegoti ramiau, venkite paskutinių eilių, nes ten dažniau būna daugiau judėjimo (žmonės eina į tualetą). Geriausia vieta miegui yra viduryje, prie langelio (galima atsisremti galvą), tačiau jei šalta – geresnė vieta yra prie praėjimo, kur galima pasislinkti į vidų.

10. Kokius kriterijus turėčiau vertinti renkantis pervežėjo kompaniją?

Galiausiai, viskas susumuoja į pasitikėjimą pervežėju. Ne visos kompanijos, siūlančios keliones į Angliją, yra vienodos. Rinkdamiesi, atkreipkite dėmesį ne tik į kainą, bet ir į amžių bei techninę būklę. Naujesni autobusai (pagaminti po 2015-2017 m.) jau standartiškai turi Euro 6 variklius (mažiau dūmų ir vibracijos), geresnes suspensiono sistemas ir ergonomiškesnes sėdynes.

Pasidomėkite atsiliepimais internete, ypač dėl vairuotojų kultūros. Nereikalingi stabdymai, staigiai stabdymas arba pernelyg greitas važiavimas gali sugadinti net patogiausią sėdynę. Patikrinkite, ar kompanija turi licenciją ir atlieka technines apžiūras. Lietuvoje veikiantys didieji žaidėjai, kurie reguliariai važiuoja į Londoną, Birminghamą, Manchesterį, dažniausiai investuoja į savo parką, nes konkurencija priverčia. Mažos, „vieno autobuso“ firmos gali siūlyti pigius bilietus, bet techninė būklė tenka dažnai paliekama norimiau.