Kokios sąlygos keleivių transportavimui į Angliją su gyvūnais? Eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų srityje. Per šį laikotarpį mačiau, kaip pasaulis ir logistika keitėsi neapibrėžtame greičiu, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – žmonių meilė savo keturkojams draugams. Kelionė į užsienį be šeimos nario (o dažnai gyvūnas tikrai yra šeimos narys) dažnam atrodo neįsivaizduojama. Viena populiariausių kryptimi visada buvo ir išlieka Jungtinė Karalystė, o ypač Anglija. Tačiau po „Brexit“ situacija šioje srityje pasikeitė drastiškai, ir dažnai net patys patikimiausi klientai suklumpa dėl naujųjų reikalavimų.

Dažnai girdžiu klausimą: „Ar tiesiog galima pasodinti šunį į mašiną ir važiuoti?“ Atsakymas, deja, nėra toks paprastas kaip anksčiau. Anglija turi vienu griežčiausių gyvūnų importo reikalavimų pasaulyje, siekdama išvengti ligų, tokių kaip pasiutligė, plitimo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų kelionė su augintiniu į Angliją vyktų sklandžiai, be nereikalingų rūpesčių ir, kas svarbiausia, be jokių rimtų neprioteliškumų pasienio punktuose.

Mes išnagrinėsime viską nuo techninių mikroschemų (čipų) reikalavimų iki sudėtingų veterinarinių dokumentų tvarkos. Nors šie procesai gali atrodyti biurokratiniai, jie yra būtini jūsų gyvūno saugumui ir teisėtam įvežimui. Kaip ekspertas, kuris yra matęs viską – nuo šunų, paliktų muitinėje, iki laimingų susitikimų Dovere – pasakysiu: reikalingas tikslus planavimas ir geras supratimas. Sėskime į šią kelionę ir išsiaiškinkime, kas iš tikrųjų reikalinga, kad jūsų augintinis legaliai ir saugiai pasiektų Anglijos žemes.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti, važiuojant į Angliją su šunimi ar kate?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, kurį užduoda visi klientai. Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai baigėsi perėjimo laikotarpis po „Brexit“, ES gyvūnų pasai (taip pat Lietuvoje išduodami pasai) nėra galiojantys dokumentai kelionei į Jungtinę Karalystę. Dabar, jei keliaujate iš Lietuvos (ar bet kurios kitos ES šalies) į Angliją, jums privaloma turėti Gyvūnų sveikatos pažymėjimą (angliškai – Animal Health Certificate, sutrumpintai AHC).

Šį dokumentą turi išduoti patvirtintas veterinaras. Svarbu pažymėti, kad AHC negalioja amžinai – jis galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos įvežimui į JK, ir 4 mėnesius vien šalies viduje bei grįžtant atgal. Be šio pažymėjimo, pasienio tarnybos neturės teisės įleisti jūsų gyvūno, o jis gali būti siunčiamas atgal arba padėtas į karantiną savininko sąskaita, kas kainuoja labai brangiai. Taip pat būtina, kad dokumentas būtų pildytas lietuvių kalba (arba veterinaro kalba) ir pridėtas oficialus vertimas į anglų kalbą, nors dažniausiai veterinarai naudoja standartines ES formų versijas, kurios yra dvikalbės arba suprantamos anglų kalba.

2. Ar senasis gyvūno pasas dar galioja, jeigu jis buvo išduotas prieš „Brexit“?

Tai dažnas pasipiktinimo šaltinis. Jei jūsų šunis ar kate turi senąjį ES pasą, kuris buvo išduotas iki 2021 m. sausio 1 d., ir jame yra įrašyta galiojanti pasiutligės skiepytis, jis gali būti naudojamas kelionei į Angliją tik tada, jei gyvūnas buvo čipuotas ir pirmą kartą paskiepytas prieš šią datą. Tačiau jei pasas buvo išduotas vėliau arba reikia atnaujinti skiepymus, senasis pasas tampa nebegaliojančiu šios krypties atžvilgiu.

Esu patyręs situacijų, kai klientai manydami, kad pasas „galioja 5 metus“, važiuodavo be papildomų patikrinimų, o pasienio punkte susidurdavo su problema. Dabar, kai ES pasas nebegalioja JK, visi nauji skiepymai ar gydymai turi būti registruojami naujai išduodamame Gyvūnų sveikatos pažymėjime (AHC). Todėl mano patarimas: nesiūlykite likimo ir jei abejojate paso galiojimu šioje specifinėje situacijoje, geriau kreiptis į veterinarą dėl AHC išdavimo. Tai užtikrins, kad nė kiek nebus pažeista Anglijos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Kokia yra mikročipo reikšmė ir kokie būna dažniausi su juo susiję problemos?

Mikročipas yra pagrindas, ant kurio visa visa sistema laikosi. Be mikročipo joks kitas dokumentas (skiepymas ar pažymėjimas) nėra galiojantis. Reglamentuota, kad gyvūnas turi būti mikročipuotas prieš pirmąjį pasiutligės skiepą. Jei tvarka bus pakeista – pirmiau paskiepytas, o tik tada čipuotas – skiepas bus laikomas negaliojančiu, ir teks skiepyti iš naujo laukiant 21 dienų (arba ilgiau, priklausomai nuo preparato).

Per savo praktiką mačiau, kaip čipai nuslenka iš vietos arba būna nuskaitomi tik su tam tikrais skaitytuvais. Anglijoje naudojami labai jautrūs skaitytuvai, todėl labai svarbu, kad jūsų veterinaras Lietuvoje patikrintų, ar čipas tikrai veikia, prieš išduodant dokumentus. Rekomenduoju pasiimti čipo numerį su savimi ir jį užrašyti atskirai – tai padės greičiau identifikuoti gyvūną, jei dokumentuose atsirastų klaidų. Taip pat įsitikinkite, kad čipas yra ISO standarto (15 skaitmenų), nes kitokie čipai gali būti neskaitomi JK pasienio punktuose.

4. Kokie yra pasiutligės skiepijimo reikalavimai ir kada reikia skiepyti gyvūną prieš kelionę?

Pasiutligės skiepas yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Gyvūnas turi būti paskiepytas ne vėliau kaip 21 diena (3 savaitės) prieš įvežimo į Angliją datą. Tai reiškia, kad jei planuojate kelionę šiandien, o skiepą padarėte vakar, kelionės nebus – reikės laukti. Skiepas turi būti galiojantis (t. y. nepraėjęs nurodytas terminas, paprastai 1–3 metai, priklausomai nuo vakcinos rūšies).

Čia dažnai kyla painiavos dėl „pradinių“ skiepų. Jei gyvūnas skiepijamas pirmą kartą gyvenime (arba po ilgos pertraukos, kai skiepo galiojimas pasibaigė), tada 21 dienų laukimo taisyklė taikoma privalomai. Jei tai tik paprastas revakcinacija (skiepo atnaujinimas) laiku (t. y. ne vėliau kaip nurodyta vakcinos lapelyje), tuomet 21 dienų laukti nereikia – galima važiuoti iš karto po skiepo. Vis dėlto, kad išvengtume bet kokios abejono, visada rekomenduoju klientams planuoti veterinaro vizitą mažiausiai mėnesį prieš kelionę. Taip turėsite laiko sureguliuoti bet kokią situaciją.

5. Ar šunims reikalingas kirmėlių (juodagalvių) gydymas? Kokios taisyklės?

Taip, šunims (bet ne katėms) Anglijoje taikomas griežtas kirmėlių, sukeliančių echinokokozę (Echinococcus multilocularis), gydymo reikalavimas. Šis gydymas turi būti atliktas veterinaro. Svarbiausia čia yra laikas: gydymas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 120 valandos (5 dienos) ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš išvykstant iš Lietuvos (ar paskutinės išvykimo vietos ES).

Veterinaras, atlikdamas gydymą, turi užrašyti AHC dokumente preparato pavadinimą, dozę ir gydymo datą bei laiką. Be šio įrašo su tiksliu laiku, šuns neįleis. Tai viena dažniausių klaidų – žmonės nusiperka vaistus patys ir duoda šuniui namuose, tačiau be veterinaro patvirtinimo dokumente tai nieko nereiškia JK pareigūnams. Be to, būtina naudoti tik tuos vaistus, kurie yra licencijuoti šalyje, kurioje gydymas atliekamas, ir turi veikliąją medžiagą, veikiančią echinokokus (pvz., prazikvantelis).

6. Kiek gyvūnų galima vežti vienu metu? Ar yra kokių nors apribojimų?

Jungtinė Karalystė taiko taisyklę, vadinamą „penkių gyvūnų taisykle“. Į Angliją galima nemokamai (be komercinio importo leidimo) įvežti ne daugiau kaip 5 gyvūnus vienu metu, jei kelionės tikslas nėra komercinis (t. y. jūs neperdate juos parduoti ar dovanoti). Ši taisyklė taikoma, jei asmuo pats lydi gyvūnus.

Jei reikia vežti daugiau nei 5 gyvūnus (pavyzdžiui, veisėjams ar šunų globėjams), tuomet reikia gauti specialų importo leidimą iš JK veterinarinių tarnybų (APHA). Tai sudėtingesnis ir brangesnis procesas. Paprastiems keleiviams, važiuojantiems su šeimos šunimis ir kate, ši taisyklė paprastai nekelia problemų, tačiau verta ją žinoti, jei planuojate didelę šeimos kelionę su keliais augintiniais.

7. Kokios yra kelionės būdo (keltas, tunelis, lėktuvas) specifika?

Dauguma mano klientų renkasi kelią per Laisvosios prekybos sąjungos (EBR) šalis (pvz., Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją) ir toliau keltu arba Eurotuneliu iš Kalė (Prancūzija) į Dover (Anglija). Svarbu prisiminti, kad Anglija yra sala (geografiškai atskirta nuo žemyninės Europos), todėl turite kirsti jūrą arba požeminį tunelį.

Jeigu keliaujate keltu (pvz., „DFDS“, „P&O“), dauguma keltų leidžia gyvūnus palikti automobilyje arba juos įsodinti į specialias kennel (būdelių) zonas. Tačiau jums neleidžiama būti su gyvūnu automobilyje perkėlimo metu (išskyrus retus atvejus su tam tikromis linijomis, kurios siūlo „Pet Friendly“ kabinas, bet jų labai mažai). Eurotunelis („Le Shuttle“) yra patogesnis variantas daugeliui – jūs važiuojate savo automobiliu per tunelį apie 35 minutes ir visą laiką esate šalia gyvūno. Tai mažina stresą ir gyvūnui, ir savininkui. Vis dėllto, bilietai su gyvūnais turi būti užsakyti iš anksto, vietų skaičius yra limituotas.

8. Ar yra kokių nors draudžiamų veislių arba ypatingų apribojimų tam tikrų gyvūnų rūšių?

Taip, Jungtinė Karalystė turi labai griežtą įstatymą dėl „pavojingų šunų veislių“ (Dangerous Dogs Act). Į šį sąrašą įeina Pit Bull Terrieriai, Japonų Tosa, Dogo Argentino ir Fila Brasileiro. Ne tik, kad šių veislių šunims yra sunkiau gauti leidimą įvežti, bet Anglijoje jiems gali būti taikomi griežti apribojimai (pvz., privalomas muziejus viešose vietose, sterilizacija), o kai kuriais atvejais jie gali būti neįleisti arba sunaikinti.

Jei jūsų šuo yra mišrūnas, kuris panašus į vieną iš šių veislių, gali kilti problemų pasienio punkte, nes pareigūnai turi teisę spręsti pagal išvaizdą. Mano patirtis rodo, kad standartinės veislės (tokios kaip Labradorai, retriveriai, korgiai ir pan.) neturi jokių problemų, tačiau jei turite neįprastą veislę, rekomenduoju iš anksto susisiekti su JK agentūra (APHA) ir gauti oficialų patvirtinimą, kad jūsų šuo nėra draudžiamos veislės atstovas. Negerai, kai po ilgų valandų vairavimo sužinote, kad jūsų augintinis negali įeiti į šalį.

9. Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų arba trūksta kurio nors nors įrašo?

Tai baisiausias scenarijus, kurį norėčiau padėti jums išvengti. Jei pasienio kontrolės punkte Anglijoje (Dover, Newhaven ar kitur) pareigūnas pastebi, kad AHC dokumentas yra neteisingai užpildytas, trūksta mikročipo numerio, pasiutligės skiepas nebegalioja arba kirmėlių gydymas padarytas ne laiku, gyvūnas nebus įleistas.

Tokiu atveju jums teks arba grįžti atgal (kas reiškia papildomą keltų bilietų kainą ir keliones dienas), arba gyvūnas gali būti oficialiai uždarytas į karantiną (izoliatoriaus stacionarą) iki tol, kol bus išspręsta problema. Karantinas Anglijoje kainuoja šimtus, o kartais ir tūkstančius svarų, atsižvelgiant nuo gyvūno dydžio ir gydymo trukmės. Dirbdamas srityje mačiau, kaip žmonėms tekę skirti tūkstančius eurų dėl veterinaro padarytos klaidos datos įraše. Todėl dukart patikrinkite visus duomenis dar pas veterinarą Lietuvoje.

10. Kokios yra papildomos rekomendacijos patyrusiam vairuotojui dėl patogumo ir saugumo?

Be formalumų, kaip ekspertas visada patariu rūpintis gyvūno komfortu. Kelionė į Angliją trunka daug valandų (paprastai 24–30 valandų važiuojant iš Lietuvos). Įsitikinkite, kad gyvūnas turi pakankamai vandens. Yra specialių vandens indelių šunims, kurie neišsilieja važiuojant.

Nenaudokite rūgštynių (sedativų) be veterinaro rekomendacijos, ypač jei keliaujate keltu arba tuneliu, nes vaistai gali pakeisti gyvūno kvėpavimą arba orientaciją esant judesiui. Taip pat įsitikinkite, kad transportavimo dėžė (jei naudojate) yra pakankamai didelė ir gerai vėdinama. Jei važiuojate vasarą, niekada nepalikite gyvūno automobilyje be stiklo atidarymo arba be oro kondicionieriaus, net trumpam. Anglijoje pasienio kontrolė gali užtrukti, o eilėse prie keltų oras automobilyje įkaista labai greitai. Gerai užmigryta kelionė – tai raminas augintinis, o raminas augintinis – tai mažiau problemų pasienio punkte.

Išvada

Apibendrinant visą aukščiau išdėstytą informaciją, galima teigti, kad keleivių transportavimas į Angliją su gyvūnais yra visiškai įmanomas ir saugus procesas, tačiau jis reikalauja kantrybės, dėmesio ir detalaus planavimo.