Kokie yra išvykimo tvarkaraščiai iš Anglijos? Visiškas vadovas vežėjams ir klientams

Dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimo srityje beveik dvi dešimtis metų, esu pamatęs, kaip pasikeitė logistika tarp Didžiosios Britanijos ir žemyninės Europos. Anksčiau tai buvo paprasta: užsukai į keltą, perveži ir važiuoji. Tačiau šiuolaikinė realybė, ypač po „Brexit“, yra daug sudėtingesnė. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra susijęs su laiku – būtent, kiekvieno išvykimo tikslumu.

Klientams svarbu žinoti ne tik tą dieną, kai prekės išvežamos, bet ir suprasti, kodėl tvarkaraščiai gali keistis, kodėl kelyje įvyksta vėlavimai ir kaip tai visą laiką suderinti su vairuotojo darbo laiku. Šiame straipsnyje aš norėčiau atidengti uždangas, paaiškindamas, kaip veikia išvykimo tvarkaraščiai iš Anglijos, ką reiškia terminas „groupage“ (grupinis vežimas) ir kodėl lankstumas yra svarbiausia ginklo logistikoje dalis.

Anglija yra sala, o tai reiškia, kad beveik visi krovinių pervežimai turi vykti jūra arba po ja (per Eurotunelį). Nors keltų ir traukinių kompanijos skelbia fiksuotus tvarkaraščius, kurie atrodo kaip traukinio grafikas – kas valandą, kas pusvalandį – realus pervežimo procesas yra gyvas organizmas, priklausantis nuo šimtų veiksnių. Mes ne tiesiog „paimam ir vežiam“, mes derinam muitinės procedūras, uosto eiles, oro sąlygas ir, žinoma, vairuotojo poilsio režimus.

Šiame straipsnyje mes aptarsime pagrindinius maršrutus, jų dažnumą ir, svarbiausia, atsakysime į tuos klausimus, kurie dažniausiai kelia nerimą verslo atstovams siunčiantiems prekes į Lietuvą ar į kitas Europos šalis. Skaitykite toliau, jei norite sužinoti, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys pasieks paskirties vietą laiku, nors ir Anglijoje oras bei muitinės dažnai mėgina sukliudyti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta keltai iš Doverio į Kalė (Dover-Calais) ir Doverio į Diunkerką (Dover-Dunkirk)?

Doveris yra pagrindinis ir judriausias uostas Jungtinėje Karalystėje, jungiantis šalį su Prancūzija. Kalbant apie tvarkaraščius, čia vyrauja intensyviausias eismas. Maršrutai Doveris–Kalė ir Doveris–Diunkirkas yra populiariausi dėl trumpiausio atstumo.

Praktiškai, didžiausios keltų kompanijos, tokios kaip DFDS, P&O Ferries ir Irish Ferries, siūlo išvykimus kas 30–45 minutes. Tai yra beveik nuolatinė srauto linija. Pavyzdžiui, per dieną iš vieno uosto gali išvykti nuo 30 iki 50 keltų abiem kryptimis. Tačiau, kaip ekspertas, turiu įspėti: tai, kad keltas išvyksta kas pusvalandį, nereiškia, kad vairuotojas gali tuo pasinaudoti bet kurią minutę. Reikia atsižvelgti į check-in laikus (paprastai 60–90 minučių iki išvykimo) ir, svarbiausia, į tai, ar yra laisvų vietų. Aštuonės metų sezono metu arba per šventes, net ir turint „flexible“ bilietą, reikia laukti kelias valandas, kol pavyks įslipti į laivą. Taigi, nors tvarkaraštis yra tankus, planuoti reikia su atsarga.

2. Kuo skiriasi Eurotunelio (Le Shuttle) tvarkaraštis nuo keltų?

Eurotunelis, jungiantis Folkestoną (Anglija) su Kalė (Prancūzija), yra alternatyva keliams. Čia tvarkaraštis yra dar griežtesnis ir dažnesnis. Traukiniai važiuoja kas 15–20 minutes visą parą, 365 dienas per metus.

Skirtumas yra ne tik dažnume, bet ir patogume bei greičyje. Kelionė tuneliu trunka tik 35 minutes (prieš 1,5–2 valandų keltu), be to, čia nėra jūros ligos rizikos. Tačiau, mano patirties duomenimis, Eurotunelis yra daug jautresnis techniniams gedimams. Jei keltas gali šiek tiek vėluoti, tai traukinio gedimas ar dūmų detektoriaus suveikimas gali visiškai sustabdyti eismą valandoms. Be to, čia yra griežtesni apribojimai pavojingiems kroviniams (ADR), todėl ne visi vairuotojai gali juos naudoti. Tvarkaraščio požiūriu tai yra idealu greitiems siuntiniams, bet reikia turėti atsarginį planą, jei tunelis užsidaro.

3. Ar išvykimo laikas priklauso nuo to, ar tai pilna sunkvežimio siunta (FTL), ar dalinė (LTL/groupage)?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai supainioja. Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL), tvarkaraštis yra daugiau ar mažiau fiksuotas Jūsų poreikiams – vairuotojas atvyksta paimti krovinių ir važiuoja tiesiai į keltą.

Tačiau dauguma Lietuvos vežėjų, dirbančių su Anglija, siūlo grupinį vežimą (LTL). Čio tvarkaraštis yra „skystas“. Mes negalime pasakyti: „Jūsų krovinys išvyks antradienį 12:00“. Kodėl? Nes vairuotojas turi surenkti krovinius iš 5–10 skirtingų klientų Anglijoje. Vienas klientas vėluoja su pakrovimu, kito sandėlio darbuotojai pietauja, trečias neteisingai užpildė dokumentus. Dėl to grupinio vežimo tvarkaraštis yra nustatomas tik tada, kai sunkvežimis pilnai užkrautas ir visi muitinės dokumentai sutvarkyti. Paprastai tai užtrunka 2–3 dienas Anglijoje, todėl išvykimas į Lietuvą dažniausiai įvyksta vidurnaktį arba anksti ryte, kai baigiamas visų siuntų surinkimas.

4. Kokios yra pagrindinės išvykimo vietos iš šiaurės Anglijos (pvz., Hull, Immingham, Newcastle)?

Dauguma klientų galvoja apie Londoną ir pietus, tačiau šiaurės Anglija turi savo unikalius tvarkaraščius. Uostai kaip Hull (į Zebriugę ar Roterdamą), Immingham (į Roterdamą) ar Newcastle (į Amsterdamą ar Ijmuiden) yra labai populiarūs.

Šie maršrutai dažniausiai yra ilgesni (trunka 10–12 valandų jūra), bet jie turi privalumų – jie išvengia Kent’o (pietų Anglijos) spūčių. Tvarkaraščiai čia retesni – paprastai 1–3 išvykimai per dieną. Pavyzdžiui, iš Hull į Zebriugę keltas gali išvykti vakare (apie 19:00) ir atvykti ryte. Tai puiku tiems, kurie nori išvengti Eurotunelio ar Doverio kaosą. Tačiau, jei vairuotojas pavėluoja į šį keltą, jis gali praleisti visą dieną laukdamas kito išvykimo, nes laisvų vietų gali nebūti. Planuojant maršrutą šiaurės Anglijoje, būtina atsižvelgti į šias „ilgas“ pertraukas.

5. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo tvarkaraščius ir laiko planavimą?

„Brexit“ buvo revoliucija mūsų darbe. Anksčiau tvarkaraštis buvo svarbus tik dėl techninių priežasčių. Dabar jis priklauso nuo dokumentų. Prieš išvykstant iš Anglijos, vairuotojas privalo pateikti „Exit Summary Declaration“ (EXS) muitinei.

Jei šie dokumentai neteisingi arba sistemos (pvz., GVMS – Goods Vehicle Movement Service) neleidžia praeiti, vairuotojas gali būti sustabdytas uosto kieme arba priešais jį. Tai reiškia, kad net jei keltas išvyksta 10:00, o vairuotojas atvyksta 08:00, bet dokumentai „ušstrigę“, jis gali praleisti tą išvykimą. Mano patirtis rodo, dabar reikia planuoti papildomas 2–3 valandas „buferiniam laikui“ prieš kiekvieną išvykimą, kad spėtume išspręsti muitinės nesusipratimus. Tvarkaraštis ant popieriaus lieka toks pats, bet realus išvykimo laikas vis dažniau nukelia dėl biurokratijos.

6. Ar išvykimo tvarkaraščiai keičiasi priklausomai nuo metų laiko?

Absoliučiai taip. Turizmo ir prekybos sezonai turi didžiulę įtaką. Vasarą (nuo birželio iki rugsėjo) ir ypatingai per šventes (Kalėdos, Velykos, Naujieji metai) tvarkaraščiai tampa „pripildyti“.

Pavyzdžiui, per Kalėdas visi nori grįžti namo arba pristatyti paskutinius dovanų užsakymus. Keltų bilietai gali būti išpirkti savaitėmis iš anksto. Jei neturite rezervuotos vietos (booking), gali tekti laukti uosto eilėse po 10–12 valandų. Žiemą, ypač sausį-vasarį, problema turi būti ne spūstys, o oras. Stiprus vėjas Lamanše sąsiauryje dažnai nutraukia keltų judėjimą. Tada tvarkaraštiai susimaišo visiškai – keltas, kuris turėjo išvykti 14:00, gali išvykti tik 22:00. Mūsų užduotis yra stebėti orus ir protingai derinti vairuotojo poilsio laiką su galimais vėlavimais, kad vairuotojas nepraleistų galiojančio poilsio laiko.

7. Kokie yra „check-in“ ir vairuotojo darbo laiko apribojimai, susiję su tvarkaraščiais?

Čia mes įžengiame į griežčiausią teisinį reguliavimą. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos, o jo darbo diena negali viršyti tam tikrų valandų (paprastai 10 valandų, kartais iki 15 su išimtimis).

Jeigu keltas išvyksta 18:00, o vairuotojas dar 14:00 buvo įsijungęs į eilę prie uosto, jo darbo laikas gali baigtis dar laive. Tai reiškia, kad jis negalės tęsti kelionės išlipęs iš kelta Prancūzijoje. Todėl mes, planuodami išvykimą, turime atsižvelgti ne tik į keltą, bet ir į tai, ar vairuotojas spės nuvažiuoti iki pirmojo poilsio vietos. Neretai tenka laukti papildomai Anglijoje, kad vairuotojas „atnaujintų“ savo poilsio laiką (t.y., praleistų 45 minučių pertrauką arba 9 valandas poilsio), prieš važiuodamas į uostą. Tai gali atidėlioti išvykimą valanda ar dvi, bet tai yra būtina saugumo įstatymų laikymuisi.

8. Kas nutinka, jei krovinys nespėja į planuotą išvykimą?

Tai kasdieninė realybė. Jei klientas vėluoja pakuoti prekes arba tiekėjas išleidžia prekes vėlai, sunkvežimis gali praleisti rezervuotą (booked) išvykimą.

Ką mes darome tada? Pirmiausia stengiamės pakeisti bilietą (amend booking). Jei yra laisvų vietų kitame kelyje tą pačią dieną, pakeičiame. Jei ne, tenka laukti kito dienos. Svarbu suprasti, kad krovinių pervežimo versle vėlavimas vienoje gale kaskadinės grandinės priverčia vėluoti visą eilę. Jei vairuotojas praleido dieną Anglijoje dėl vėluojančio kliento, jo grafikas visam savaičiai gali pasislinkti. Todėl visada raginu savo klientus būti tiksliais su pakavimo laiku. Tvarkaraštis yra tik planas, o kliento punktualumas – tai cementas, laikantis šį planą.

9. Ar galima sekti krovinių išvykimą realiu laiku?

Šiuolaikinė technologija leidžia mums būti labai transparentūs. Naudodami GPS stebėjimo sistemas, matome, kur yra sunkvežimis.

Tačiau „sekti išvykimą“ reiškia ne tik žiūrėti į žemėlapį. Mes stebime uosto eilių kameras ir sistemos būsenas. Jei matome, eilė į Doverį yra 5 mylių, mes pranešame klientui: „Jūsų krovinys artėja prie uosto, bet dėl eilės gali praleisti planuotą 12:00 keltą, todėl tikėtinas išvykimas yra 14:30“. Tai leidžia klientui Lietuvoje pasiruošti – pavyzdžiui, atidėti sandėlio darbuotojus arba pranešti savo pirkėjams apie galimą vėlavimą. Informacija yra geriausia priemonė sumažinti stresą.

10. Kaip užtikrinama, kad krovinys išvyksta saugiai ir dokumentai tvarkingi?

Pats tvarkaraštis nieko nereiškia be teisingų dokumentų. Prieš leisdami vairuotojui išvykti iš Anglijos, atliekame „pre-check“. Patikriname, ar CMR dokumentai užpildyti teisingai, ar yra visi eksporto deklaracijos numeriai, ar krovinys atitinka standartus.

Jei randame klaidą (pvz., neteisingas prekės kodas HS), mes ją ištaisome dar Anglijoje. Jei mes to nepadarytume, vairuotojas būtų sustabdytas Prancūzijos muitinėje ir grąžintas atgal (arba baudžiamas). Tai sugriautų visą tvarkaraštį. Mūsų patirtis leidžia mums užtikrinti, kad kai vairuotojas užvažiuoja į keltą, jis yra 100% paruoštas kelionei. Saugumas ir teisingumas čia yra prioritetu, net jei tai reiškia, kad reikia šiek tiek pavėluoti su išvykimu, kad viską sutvarkyti.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo tvarkaraščiai iš Anglijos yra daug daugiau nei lentelė internetiniame puslapyje. Tai sudėtinga sistema, kurioje susipina uostų galimybės, vairuotojų darbo laikas, orų sąlygos, muitinės procedūros po „Brexit“ ir, žinoma, klientų pasirengimas.

Dirbdamas šioje srityje 20 metų, galiu pasakyti viena: nėra tokio dalyko kaip „idealus“ tvarkaraštis. Visada yra kintamųjų. Tačiau profesionalus logistikos partneris sugeba valdyti šiuos kintamuosius. Mes ne tik žinome, kada išvyksta keltas iš Doverio ar Hull, mes irgi žinome, kaip elgtis, jei vairuotojas užstrigs M25 žiede arba jei muitinės sistemos nustos veikti.

Jums, kaip klientui, svarbiausia yra suprasti, kad grupiniai pervežimai turi savo ritmą, o pilni kroviniai reikalauja griežtesnio planavimo. Pasitikėkite savo vežėju, bendraukite ir pateikite informaciją laiku. Tada net ir sudėtingiausiuose maršrutuose tvarkaraštis taps ne baimės šaltiniu, o ožiu, kurį galima sekti su pasitikėjimu. Logistika nėra apie tai, kas nutinka pagal planą, bet apie tai, kaip mes sprendžiame problemas, kai planas pasikeičia.