Kokie yra išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją? Visiškas vadovas ir eksperto nuomonė

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sukaupiau nemažai patirties ir, svarbiausia, supratimo, kaip veikia logistika realiu laiku. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų – verslo atstovų, kurie siunčia prekes į Jungtinę Karalystę, ir asmenų, keliančiųis gyventi ar studijuoti – yra tas, susijęs su laiku. Kiek tai užtruks? Kiekvienas nori tikslumo, tačiau logistikoje, ypač kai kalbame apie pervežimus į Angliją, žodis "tiksliai" yra gana sąlyginis.

Anglija (arba tiksliau, Jungtinė Karalystė) nuo pat "Brexit" momento tapo geografiškai ir biurokratiškai atokesne rinka. Anksčiau tai buvo paprasta važiavimas per Europos Sąjungą, o dabar tai – kelionė, apimanti ne tik fizinį atstumą, bet ir jūrų perėjimus, muitinės procedūras bei specifinius transporto režimus. Suprasti išvykimo ir atvykimo laikus nereiškia tik žinoti, kiek valandų reikia važiuoti automobiliu. Tai reiškia suprasti visą procesą: nuo to, kai kroviniys užfiksuojamas sandėlyje Lietuvoje, iki to momento, kai jis atsiduria paskirties taške, tarkime, Londono ar Mančesterio priemiesčiuose.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, neapsiribodamas sausais skaičiais. Mes aptarsime, kodėl laikai gali svyruoti, ką reiškia krovinių konsolidacija, kaip "Brexit" pakeitė mūsų laisvės laipsnį ir ką tiksliai reiškia tas "1–3 dienos" ar "5–7 dienos" terminas, kurį dažnai matote pasiūlymuose. Mano tikslas – padaryti taip, kad jūsų lūkesčiai būtų realūs, o planavimas – sklandus.

Svarbu prisiminti, kad mes kalbame apie krovinių pervežimus. Jei jūs važiuojate asmeniniu automobiliu, jūsų patirtis gali šiek tiek skirtis, tačiau pagrindiniai logistikos principai ir barjerai išlika tie patys. Taigi, panagrinėkime detaliai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis laikas, reikalingas kroviniui nukeliauti iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis laikas, kurį aš nurodau savo klientams per pastaruosius metus, svyruoja nuo 3 iki 5 dienų, jei kalbame apie standartinį dalinį krovinį (LTL – Less than Truckload). Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Jei mes kalbame apie pilną krovininę (FTL – Full Truckload), kai vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpinėse bazėse, laikas gali sumažėti iki 2–3 dienų.

Reikia suprasti fizinę kelionės dinamiką. Kelias iš Vilniaus (arba Klaipėdos) iki Didžiosios Britanijos yra apie 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo to, kurį uostą (Kalė, Doveris, Roterdamas ar Zebriugė) pasirinksime. Savaime aišku, sunkvežimis negali važiuoti 200 km/h greičiu. Reglamentuojami vairuotojo poilsio laikai, tachografų apribojimai (4,5 valandos vairavimo, po to 45 minučių pertrauka) bei fizinės sunkvežimio galimybės lemia tai, kad vienas vairuotojas gali įveikti šį atstumą per maždaug 30–40 valandų grynojo vairavimo laiko.

Pridėkite prie to laiko, skirtą perkelti per Lamanšą. Keltų arba Eurotunelio perėjimas užima nuo 1,5 iki 4 valandų (įskaitant išvykimą iš uosto ir laukimą). Taigi, techninis minimalus laikas yra apie 48 valandos. Tačiau logistikoje "techninis minimumas" retai sutampa su realiu laiku, nes čia veikia ir kitos aplinkybės: krovinio surinkimas, muitinės procedūros bei galimai eismo įvykiai.

2. Kokius veiksnius labiausiai veikia atvykimo laiko nustatymas?

Per savo dvidešimt metų praktikos aš išmokiau, kad laiką lemia ne tiek atstumas, kiek kintamieji faktoriai. Pirmasis ir svarbiausias – tai muitinė. Po "Brexit" kiekvienas krovinys, išvežamas iš ES į JK, turi būti deklaruojamas. Jei dokumentacija yra tvarkinga ir pateikta iš anksto, tai proceso neužtrunka ilgiau nei pora valandų. Tačiau jei trūksta kurios nors kvitų kopijos, neteisingai nurodytas prekių kodas (HS kodas) arba kyla abejonių dėl mokesčių, sunkvežimis gali būti sulaikytas uoste ar pietinės Anglijos muitinės punktuose.

Antrasis faktorius – tai uosto užsitęsimai. Kalė ir Doveris yra pačios užimiausios perkėlos vietos Europoje. Čia dažnai susidaro eilės, o tais atvejais, kai vyksta migrantų krizės arba streikai (kas Prancūzijoje nutinka dažniau nei mes norėtume), laukimas gali trukti nuo kelias valandų iki visos paros.

Trečiasis dalykas – tai konsolidacija. Jei jūs siunčiate mažą kiekį prekių (pavyzdžiui, kelias paletes), jos nekeliauja tiesiai. Jos važiuoja į mūsų sandėlį Lietuvoje, ten laukia, kol sukaupiamas visas sunkvežimis, turi važiuoti į transitinį sandėlį Vokietijoje arba Olandijoje, kur vėl gali būti perkraunamos. Kiekvienas tokis sustojimas prideda 1 dieną prie bendro termino.

4. Ar "Brexit" pakeitė išvykimo ir atvykimo laikus?

Žinoma, ir tai ne taip, kaip daugelis tikėjosi. Iš pradžių buvo baiminamasi, kad sunkvežimiai stovės sienose po savaites. Taip neatsitiko dėl to, kad dauguma dokumentų pateikiami elektroniniu būdu dar prieš krovinį išvežant. Tačiau "Brexit" pridėjo biurokratinės apkrovos, kurios tiesiogiai veikia laiką.

Anksčiau vairuotojas girdėdavo "Kelkis į keltą" ir važiuodavo. Dabar jam reikia turėti "Exit Summary Declaration" (EXS) ir kitus dokumentus, patvirtinančius, kad prekės išvyksta iš ES. Be to, atvykus į Angliją, reikia atlikti įvedimo deklaraciją. Jei klientas nėra užregistravęs VAT JK arba neturi tinkamo importo licencijos, krovinys gali būti sulaikytas "Muitinės pristatymo vietose" (Customs Scheduling), kol viskas neišsprendžiama.

Tai reiškia, kad nors fizinis kelionės greitis nepasikeitė, "efektyvus" laikas tarp sandėlio išvykimo ir galutinio pristatymo pailgėjo vidutiniškai 1–2 dienas. Mano patirtis rodo, kad reikia planuoti "saugos laiko tarpą", kurio anksčiau nebuvo.

5. Kada dažniausiai vyksta išvykimai iš Lietuvos?

Standartinis logistikos darbas vyksta pagal savaitės ritmą. Dauguma mūsų partnerių ir vairuotojų pradeda savaitę nuo pirmadienio. Taigi, jei jūs pateikiate užsakymą pirmadienį ryte, o krovinys jau yra paruoštas, jis gali išvykti tą pačią dieną arba antradienį.

Tačiau yra svarbi niuansa – vairuotojų poilsio dienos. Jei vairuotojas atvažiavo į Lietuvą sekmadienio vakare, jis turi privalomą poilsį, todėl išvykti gali tik antradienį. Be to, dauguma konsolidacijos maršrutų (kai surenkamos prekės iš keleto siuntėjų) formuojasi iki antradienio–trečiadienio. Tai reiškia, kad "didžioji dalis" sunkvežimių išvyksta nuo antradienio iki ketvirtadienio vakaro.

Penktadienio išvykimas yra galimas, tačiau jis reiškia, kad vairuotojas praleis savaitgalį kelionėje arba sibus Anglijos uoste, kas gali padidinti išlaidas ir atidėti pristatymą iki pirmadienio. Aš visada patariu klientams siekti, kad krovinys būtų paruoštas kuo anksčiau savaitėje – tai didžiausia garantija sklandžiam pristatymui.

6. Kaip skiriasi dalinių (LTL) ir pilnų (FTL) krovinių laikai?

Tai yra esminis skirtumas, kurį dažnai supranta net net patys patyrę verslininkai. Pilnas krovinys (FTL) – tai kai jūs užsakote visą sunkvežimį. Tada sunkvežimis atvažiuoja pas jūsų sandėlį, pakraunamas ir važiuoja tiesiai į adresatą Anglijoje. Čia laikas labiausiai priklauso nuo vairuotojo darbo grafiko. Jei jis pradeda važiuoti pirmadienį, gali atvykti trečiadienio arba ketvirtadienio ryte.

Dalinis krovinys (LTL) – tai kaip viešasis autobusas. Sunkvežimis sustoja pas 5–10 kitų klientų Lietuvoje ir Latvijoje. Po to jis važiuoja į transitinį centrą (pavyzdžiui, į Liuterą arba netoliese esančius Vokietijos sandėlius), ten krovinys gali būti iškraunamas ir perkraunamas į kitą sunkvežimį, kuris važiuoja į Angliją. Šis procesas vadinamas "kryžminimu". Kiekviena tokia operacija užtrunka: pakrovimas – 2 valandos, iškrovimas – 2 valandos, laukimas – nežinomas kiek laiko.

Todėl, jei matote pasiūlyme "3–5 dienos" LTL kroviniui, tai yra optimistinis variantas. Realiau yra planuoti 5–7 dienas. FTL kroviniui "3–4 dienos" yra labai realus ir dažnai pasiekiamas rodiklis. Jei jums skubina, o krovinio tūris leidžia, visada rekomenduoju rinktis pilną krovinią.

7. Ar savaitgaliai ir šventės veikia pristatymo laikus?

Absoliučiai taip. Logistika neapsieina be kalendoriaus. Pirmiausia, vairuotojai turi savo poilsio laikus, kurie yra griežtai reglamentuojami. Jie negali tiesiog "uždirbti" daugiau, važiuodami savaitgalį be pertraukų.

Antra, Anglijoje ir Vokietijoje (kur dažnai yra mūsų tranzito centrai) yra griežtos darbo laiko nustatymo taisyklės sandėliuose. Jei sunkvežimis atvyksta į paskirties vietą penktadienį po 16:00 valandos arba šeštadienį, jis gali būti nepriimtas. Tada vairuotojas turi laukti iki pirmadienio ryto. Tai vadinama "Laycan" (Laydays/Cancelling) laiku, ir jei jis nėra suderintas iš anksto, atsiranda neplanuoti uždelstimo dienos.

Taip pat svarbu atsižvelgti į šventes. Kalėdos, Naujieji Metai ir Velykos Anglijoje yra ilgos poilsio dienos. Per šį laikotarpį uostai dirba ribotu režimu, o muitinės gali dirbti lėčiau. Aš visada patariu savo klientams planuoti siuntas bent savaitę prieš didžiąsias šventes, kad išvengtume "streso" ir brangų atidėjimo mokestinių.

8. Kokius uostus naudojame ir kaip tai veikia laiką?

Pasirinkimas uosto nulemia ne tik kainą, bet ir laiką. Populiariausias ir trumpiausias kelias yra per Kalė (Prancūzija) ir Doverį (Anglija). Keltas perėjimas trunka apie 90 minučių. Tačiau šis maršrutas dažniausiai užkemšamas. Eilės prie uosto gali būti keliosdešimt kilometrų, ypač vasarą arba kai vyksta migrantų kontrolės operacijos.

Alternatyva – uostai Olandijoje (Roterdamas, Emsheivenas) ar Belgijoje (Zebriugė, Ostendė). Iš ten keliauja keltais į Harwichą, Iminghemą, Hullą arba Felixstowe. Šie keltai yra didesni, jie plaukia ilgiau (4–8 valandų), tačiau juose mažiau eilių, o vairuotojai gali geriau pailsėti kubo kabinoje. Be to, šie uostai yra arčiau šiaurės Anglijos, todėl jei jūsų krovinys keliauja į šiaurę (Newcastle, Edinburgas), šis maršrutas gali būti netgi greitesnis, nors atrodo ilgesnis žemėlapyje.

Kaip ekspertas, aš dažnai pasirenku maršrutą pagal galutinę paskirties vietą. Į Londoną – greičiau per Doverį. į Birmingamą ar Mančesterį – kartais prasčiau eiti per Zebriugę, kad išvengtume M25 žiedkelio spūsčių pietryčių Anglijoje.

9. Kas nutinka, jei krovinys pavėluoja? Ar yra kompensacijos?

Tai labai skausmingas klausimas. Standartinėse pervežimo sąlygose (CMR konvencija), kurias naudoja dauguma logistikos kompanijų (ir mes ne išimtis), yra numatyta atsakomybė. Tačiau čia yra gilių niuansų.

Jei krovinys pavėluoja dėl to, kad vairuotojas sugedo arba buvo eismo įvykis, kompensacija už vėlavimą dažniausiai nebus mokama. CMR apibrėžia atsakomybę tik už prarastą arba sugadintą turtą, o ne už laiko praradimą, nebent tai buvo specialiai susitarta ir už tai sumokėta papildomai (pristatymas "Fixed Time").

Tačiau jei pavėlavimas sukelia netiesioginius nuostolius (pavyzdžiui, gamybos linija sustojo, nes neatvyko žaliavos), gauti kompensaciją yra labai sunku. Reikia įrodyti tiesioginę nuorodą tarp vėlavimo ir nuostolio. Per 20 metų aš mačiau tik keletą tokių atvejų, kurie buvo išspręsti teisme. Geriausia apsauga – ne teisiniai reikalavimai, o atsakingas planavimas ir pasirinkimas patikimo partnerio, kuris gali pateikti realią informaciją apie vėlavimą iš karto, kai jis įvyksta, kad jūs galėtumėte reaguoti.

10. Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą, kad būtų išlaikyti terminai?

Idealiu atveju – kuo anksčiau, tuo geriau. Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL), geriausia užsakyti savaitę–dvi prieš planuojamą išvykimą. Tai leidžia mums efektyviai suplanuoti maršrutą ir surinkti tinkamą grupę krovinių, kad jums nereikėtų mokėti brangios "ekspresinės" siuntos.

Jeigu kalbame apie pilną krovinią (FTL), 3–4 dienos yra dažnai pakankamai, tačiau ir čia yra rizikų. Pavyzdžiui, jei staiga iškyla didelis prekių poreikis rinkoje (kaip buvo pandemijos pradžioje), sunkvežimių gali tiesiog nebeliekti.

Mano patarimas: jei jūsų gamybos ar parduotuvės procesas yra jautrus laikui, sudarykite ilgalaikę sutartį su pervežėju arba rezervuokite vietas ("slot'us") iš anksto. Tai suteikia jums galimybę užtikrinti, kad, net ir esant dideliam paklausos šuoliui, jūsų krovinys bus išvežtas pagal grafiką. Laiko logistikoje nėra įmanoma nusipirkti iš karto, kai jis reikalingas – jis turi būti suplanuotas.

Išvada

Apibendrinant, klausimas "kada keliaus mano krovinys?" neturi vieno simpleksinio atsakymo. Tai yra kompleksinė lygtis, kurioje susideda geografinis atstumas, vairuotojų darbo laikas, muitinės procedūros po "Brexit", uostų užimtumas ir, žinoma, pasirinktas pervežimo būdas (pilnas ar dalinis).

Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetį stebėdamas, kaip kinta Europos keliai, galiu pasakyti viena: sėkmė logistikoje priklauso ne nuo to, kiek greitai važiuoja sunkvežimis, o nuo to, kiek tiksliai yra suplanuotas visas procesas. Klientai, kurie suvokia, kad atstumas iki Londono nėra tas pats, kas atstumas iki Varšuvos, ir kurie atsižvelgia į muitinės reikalavimus, visada gauna savo prekes laiku.

Jei planuojate siuntą į Angliją, pasidomėkite ne tik kaina, bet ir maršruto specifika.