Kokie patarimai siuntų pristatymui į Angliją? Eksperto Vadovas Sėkmingam Gabenimui

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasaulis vystosi, o kartu su juo ir logistika. Tačiau nėra nieko, kas būtų sukėlęs daugiau painiavos ir nestabiliaus situacijos mūsų klientams, kaip Brexitas ir susiję pokyčiai Jungtinės Karalystės (JK) pasienio procedūrose. Anglija vis dar yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, tačiau siuntų pristatymas į šią šalį nebėra taip paprastas, kaip buvo anksčiau, kai abi šalys priklausė bendrajai rinkai.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mane dėl pagalbos, dažnai klysta dėl vienos pagrindinės priežasties – jie laikosi senų įpročių. Manoma, kad jei siunta keliauja per Europos Sąjungą, turi būti taip pat lengva ir į Londoną. Deja, realybė yra kitokia. Dabar reikia daugiau dokumentų, tikslesnio planavimo ir gilesnio supratimo apie muitinės reikalavimus. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties tuo, ką reikia žinoti, kad jūsų siunta pasiektų gavėją Anglijoje be nereikalingų delayjų (uždelstų) ir papildomų mokesčių.

Sėkmingas siuntimas į Angliją šiandien priklauso ne tik nuo to, kiek greitai vairuotojas važiuoja, bet ir nuo to, kaip tiksliai yra parengti dokumentai ir suprantami naujieji taisyklių niuansai. Toliau pateiksiu detalią informaciją, padėsiančią išvengti dažniausių klaidų.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

1. Kokius dokumentus būtina parengti siunčiant krovinius į Angliją?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, į kurį turiu atsakyti kasdien. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“, todėl muitinės formalumų neįmanoma apeiti. Jei anksčiau užtekdavo vieno siuntos antspaudo, dabar reikalingas pilnas komplektas.

Visų pirma, tai yra prekių prekybos dokumentas (CMR). Jis patvirtina pervežimo sutartį tarp siuntėjo ir pervežėjo. Tačiau svarbiausias dalykas čia yra komercinė invoice (Commercial Invoice). Be šio dokumento siunta nebus išleista iš Lietuvos muitinės ir nebus įleista į Angliją. Invoicė turi būti pildoma angliškai, joje turi būti nurodytos tikslios prekių pavadinimais (ne „drabužiai“, o „vyriški medvilniniai marškiniai, dydis M“), prekių kodai (HS kodai), svoris, vertė ir šalies kilmės kodas. Taip pat būtina nurodyti gavėjo ir siuntėjo EORI numerius (Economic Operators Registration and Identification system). Be EORI numerio muitinės procedūros gali užtrukti savaitėmis.

2. Kaip Brexitas paveikė siuntų pristatymo laiką ir procesą?

Brexitas fundamentaliai pakeitė logistinį kraštovaizdį. Anksčiau siunta iš Vilniaus į Londoną galėjo būti pristatyta per 2–3 dienas be jokių sustojimų. Dabar šis procesas tapo dviejų etapų: išvykimas iš ES ir įvažiavimas į JK.

Pirmiausia, siunta turi būti išgabenama iš Lietuvos (arba kitos ES šalies). Tai įprasta procedūra. Tačiau pasiekus Jungtinės Karalystės uostą arba tunelį, prasideda importo kontrolė. Angliškoji muitinė (HMRC) turi patikrinti dokumentus. Jei dokumentuose yra klaidų arba trūksta duomenų, siunta yra sustabdoma „Raudonosios juostos“ zonoje (Red Lane). Tai reiškia, kad pristatymas uždelstas, kol klaidos bus ištaisytos.

Be to, atsirado papildomi sustojimai kontrolės punktuose. Patirtis rodo, kad dabar reikia planuoti bent 1–2 dienas papildomai laiko, net jei viskas vyksta sklandžiai. Didžiosios Britanijos muitinės pareigūnai yra griežtesni nei kada nors anksčiau, ypač atidžiai tikrindami augalinius ir gyvūninius produktus.

3. Ar galiu siųsti maisto produktus ar vaistus į Angliją?

Tai yra viena pavojingiausių siuntų kategorijų. Nuo Brexito JK taiko griežtus apribojimams maisto produktams iš Europos Sąjungos. Jei planuojate siųsti mėsą, pieno produktus, kiaušinius ar netgi kai kuriuos vaisius ir daržoves, būtinai pasikonsultuokite su ekspertais prieš siunčiant.

Bendrasis taisyklės tokios: daugelis gyvūninės kilmės produktų iš ES yra draudžiami arba griežtai reglamentuoti asmeniniam vartojimui. Pvz., galite pasiimti sausų kumpių ar sūrio sau, jei keliaujate asmeniškai, bet siunčiant kuriu ar logistikos firma, reikalingas sveikatos sertifikatas, kurio gauti yra labai brangu ir sudėtinga.

Vaistų atveju situacija panaši. Asmeniniai vaistai, kurių gavėjas turi receptą, gali būti siunčiami, tačiau jie turi būti originalioje pakuotėje su gydytojo patvirtinimu (angliškai). Kiekviena nelegali arba neatitinkanti reikalavimų maisto siunta bus ne tik sustabdyta, bet ir sunaikinta, o jos ištrynimo išlaidos padengs siuntėjas. Mano patarimas: jei tai nėra didelis verslinis importas su visais sertifikatais, geriau nesiųsti maisto produktų paštu ar krovinių transportu.

4. Kas yra „volumetrisinis svoris“ ir kodėl jis svarbus skaičiuojant kainą?

Daugelis klientų nusteba, kai gavo sąskaitą, kuri yra didesnė nei tikėtasi, nors jų siunta svėrė nedaug. Čia į žaidimą įsijauna volumetrisinis svoris. Logistikoje erdvė – tai pinigai. Jei siunta užima daug vietos sunkvežimyje, bet sverbi mažai (pvz., duonos kepalės arba putŗ polietilenas), pervežėjas uždirba mažiau.

Volumetrinis svoris skaičiuojamas pagal formulę: ilgis (cm) x plotis (cm) x aukštis (cm) / 5000 (dažniausiai naudojamas delimituotojas). Pavyzdžiui, jei siuntos matmenys yra 100x50x50 cm, jos tūris yra 250 000 kubinių centimetrų. Padaliję iš 5000, gauname 50 kg. Jei realus siuntos svoris yra tik 10 kg, už pristatymą sumokėsite kaip už 50 kg.

Renkantis dėžę ar pakuojant siuntą į Angliją, stenkitės naudoti kuo kompaktiškesnes pakuotes. Naudokite kietas dėžes, kurios nesuspaudžia, tačiau nerinkite didelių dėžių su oru. Optimizuoti pakuotę yra vienas lengviausių būdų sumažinti išlaidas.

5. Kas daro tarpininkas (Customs Broker) ir ar jis būtinas?

Kadangi Lietuva ir JK dabar yra skirtingos muitinės teritorijos, siuntą reikia „deklaruoti“. Dauguma siuntėjų mano, kad pervežėjas viską padarys pats. Tačiau dauguma kurjerių ir logistikos kompanijų (DHL, UPS, FedEx ir kt.) tiesiog subyrnoja šias paslaugas specializuotams brokeriams.

Brokeris yra tarpininkas, kuris pildo muitinės deklaracijas, moka PVM ir muito mokestį už jus. Jei jūs nesate užsiregistravęs JK muitinėse ir neturitės patirties su Intrastat arba importo deklaravimu, brokeris yra būtinas.

Be brokerio, siunta gali likti uoste arba terminalo sandėlyje (pvz., Tilbury ar Felixstowe), kur kasdien bus kaupiamas saugojimo mokestis (storage charges). Šie mokesčiai gali išaugti iki šimtų svarų per kelias dienas. Nors brokerio paslaugos kainuoja, ji investicija į ramybę ir laiko taupymą. Dažniausiai brokerio paslaugas galima užsisakyti tiesiog per pervežėjo arba atskirai JK pusėje.

6. Kokios yra konkrečios adreso formato reikalavimai Anglijoje?

Nors atrodo, kad adresas yra paprastas dalykas, Anglijoje jis turi savo specifiką, kurią būtina laikytis, kad siunta nepasiklystų. Angliškasis adresas struktūriškai skiriasi nuo lietuviškojo.

Pirmiausia, pašto kodas (Postcode) yra šventas dalykas Anglijoje. Jis ne tik nurodo miestą, bet ir gatvę bei net konkretų namo numerį ar pusę. Jei pašto kode įvyks klaida (pvz., viena raidė neteisinga), siunta gali būti grąžinta atgal arba pristatyta į blogą vietą, nes kurjeriai dažniausiai naviguoja būtent pagal kodą.

Antra, adresas turi būti rašomas angliškai. Nenaudokite lietuviškų vietovių pavadinimų (jei tokia galimybė egzistuoja), o Anglijos adresuose stenkitės nurodyti visus smulkmenis: „House Name“, „Street Number“, „Street Name“, „Town“, „County“. Nors šiandien GPS sistemos yra geros, bet tradicinė pašto sistema vis dar remiasi griežta forma. Visada nurodykite gavėjo telefono numerį – JK kurjeriai beveik visada skambina prieš pristatydami, ypač jei tai didesnė siunta.

7. Kaip apskaičiuojami PVM ir muito mokesčiai gavėjui Anglijoje?

Vienas didžiausių nesusipratimų šaltinis yra mokesčiai. Dažnai klientai klausia: „Aš jau sumokėjau už pristatymą Lietuvoje, kodėl gavėjas Anglijoje turi mokėti dar pinigus?“.

Atsakymas paprastas: už pristatymą sumokėjote už pervežimo paslaugą, o PVM ir mokesčius valstybei moka gavėjas.

Anglijoje importuojant prekes taikomas Import VAT (PVM). Šiuo metu standartinis tarifas yra 20%, tačiaai kai kuriems prekėms gali būti taikomas 5% arba 0% tarifas (pvz., knygoms ar kai kuriems vaistams). Be to, gali būti taikomas muitas (Customs Duty). Muitas taikomas, jei prekių vertė viršija 135 svarų (atskirais atvejais) ir jos neatitinka tam tikrų išimčių. Muito mokestis priklauso nuo prekės rūšies (HS kodo) ir kilmės šalies.

Svarbu suprasti, kad šie mokesčiai yra renkami tiesiogiai iš gavėjo arba per brokerį. Jei siuntėjas noris sumokėti už gavėją (DDU – Delivered Duty Unpaid terminas pakeičiamas į DDP – Delivered Duty Paid), tai turi būti aiškiai susitarta su pervežėju ir papildomai apmokėta, nes tai reikalauja pervežėjui įregistruoti kaip „fiscal representative“ JK. Dažniausiai, nenurodžius kitaip, taikoma DDU sąlyga – mokesčius moka gavėjas.

8. Ką daryti, jei siunta pasiekė Angliją, bet buvo sulaikyta (delay)?

Tai viena stresingiausių situacijų, bet, esu matęs, dažnai ji sprendžiama lengviau, nei atrodo. Jei sekimo sistemoje (tracking) matote pranešimą „Held by Customs“ arba „Awaiting Clearance“, nedelskite ir nedžiaukitės.

Pirmasis žingsnis – sužinoti priežastį. Dažniausiai tai būna trūkstamas dokumentas (pvz., nepateikta komercinė invoice) arba neaiškus prekių aprašymas. Kartais tai gali būti atsitiktinis pasirinkimas tikrinimui.

Jei naudojatės kurjerių paslaugomis, jie paprastai patys susisieks su gavėju ir paprašys duomenų arba mokesčių apmokėjimo. Jei tai didesnė krovininė siunta (pilotinis), teks veikti per brokerį. Mano patarimas: turkite „kompromisinius“ dokumentus pasiruošusius iš karto. Jei siunta sustojo, dėl blogo HS kodo, paruoškite paaiškinimą kodėl pasirinkote būtent tą kodą ir pateikite technines specifikacijas. Greitas reagavimas sumažina sandėliavimo mokesčius, kurie Anglijoje būna gana aukšti.

9. Ar verta drausti siuntas ir kaip tai veikia?

Be abejo, verta. Per savo 20 metų praktiką esu matęs viską: nuo sudužusių forkliftų dėl „nepastovumo“ kelyje iki sudegusių sunkvežimių. Nors statistiškai didžiųjų katastrofų mažai, bet smulkių pažeidimų (gniuždomos dėžės, drėgmė) įvyksta dažnai.

Dauguma kurjerių siūlo standartinę draudimo sumą, kuri dažnai būna menka (pvz., 50 ar 100 eurų). Jei siunčiate brangias prekes, privalote pasirūpinti papildomu draudimu. Svarbiausia taisyklė čia yra deklaravimas. Draudimas neveikia, jei dokumentuose nenurodėte tikros prekių vertės.

Jei siunta ypač vertinga, rekomenduoju ne tik papildomą draudimą, bet ir profesionalų pakavimą. Jei dėžė atrodo neišlaikiusi standartinio „kritimo iš 1 metro“ testo, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką, nurodydama „nepakankamą pakuotę“. Geriau investuoti į kietą pakuotę ir putų polietileną nei vėliau bylinėtis dėl išmokos.

10. Kokios yra specifinės problemos su asmeninėmis siuntomis ir perkeltu gyvenamuju (Relocation)?

Daug lietuvių gyvena Anglijoje arba planuoja ten persikelti, todėl dažnai siunčia asmeninius daiktus. Čia taikomi kiti taisyklės nei prekėms. Jei siunčiate dovaną ar asmeninius daiktus, kurie nebuvo nupirkti verslo tikslais, galima taikyti lengvatas.

JK yra „Transfer of Residence“ (ToR) schema. Jei asmuo persikelia gyventi į JK ir atveža savo turimą turtą (drabužius, baldus, buitinę techniką), jis gali gauti atleidimą nuo mokesčių (muito ir PVM). Tam reikia iš anksto užpildyti paraišką ir gauti ToR01 numerį, kurį turi būti nurodytas siuntos dokumentuose.

Be to, dovanoms taikoma 39 svarų vertės riba (be alkoholio ir tabako). Jei dovana vertinga, mokesčiai bus skaičiuojami nuo visos sumos. Siunčiant asmeninius daiktus (ne persikėlimui), būtina aiškiai užrašyti ant dėžės „Personal effects – no commercial value“ ir, jei įmanoma, pateikti sąrašą. Tai padeda išvengti situacijos, kai muitininkos mano, kad tai parduodamos prekės ir bando taikyti importo mokesčius.

Išvada

Siuntų pristatymas į Angliją šiandien yra sudėtingesnis nei buvo prieš penkerius metus, tačiau visiškai įgyvendinamas ir saugus, jei pasiruošiate atsakingai. Pagrindiniai raktai į sėkmę yra tikslūs dokumentai (ypač komercinė invoice su HS kodais), supratimas apie mokesčių sistemą (PVM ir muitai gavėjui) ir kruopštus pakavimas.

Nepamirškite, kad Anglija dabar yra trečioji šalis, ir jos muitinės taisyklės yra tokios pat griežtos, kaip ir JAV ar Kinijos. Nesiūlykite draugui ar pažįstamam „užslopdyti“ siuntos arba nurodyti mažesnę vertę nei yra iš tikrųjų – tai yra muitinės nusikaltimas, kuris gali baigtis ne tik bauda, bet ir siuntos konfiskavimu bei įtraukimu į juodąjį sąrašą.

Investuokite laiką į reikalavimų išsiaiškinimą arba pasikonsultuokite su profesionaliais logistika. Kaip kasdien su šiomis procedūromis dirbantis ekspertas, galiu pasakyti, kad gerai suplanuota siunta atkeliauja laiku ir be nereikalingų rūpesčių, o blogai parengta siunta tampa brangia pamoka. Sekite mano pateiktus patarimus, ir jūsų prekių kelionė per Lamanšą bus sklandi.