Kokie dokumentai reikalingi daiktų gabenimui į Angliją? Visapusiškas vadovas

Daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: nors pasaulis kasdien keičiasi, o technologijos auga, vienas dalykas išlieka nepakitęs. Tai – dokumentų svarba. Be tvarkingai parengtų dokumentų, net greičiausias ir moderniausias sunkvežimis liks stovėti pasienio punkte, o prekės nebus išgelbėtos nuo ilgos laukimo eilės.

Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė (JK) galutinai paliko Europos Sąjungos Bendrąją rinką, daiktų gabenimas į Angliją (bei kitas JK šalis – Škotiją, Velsą ir Šiaurės Airiją) tapo dar sudėtingesniu procesu. Anksčiau tai buvo paprasta vidinė prekyba, kai dažniausiai užtekdavo įkelti prekes ir važiuoti. Dabar viskas vyksta pagal trečiųjų šalių prekybos taisykles. Tai reiškia, kad kiekviena siunta turi kirsti ne tik fizinę, bet ir biurokratinę sieną.

Šiame straipsnyje aš noriu padėti jums suprasti ne tik tai, koks dokumentų sąrašas yra būtinas, bet ir kodėl kiekvienas iš jų yra svarbus. Mes išnagrinėsime viską nuo pagrindinių važiavimo dokumentų iki sudėtingiausių muitinių deklaracijų niuansų. Mano tikslas – užtikrinti, kad jūsų siunta pasiektų gavėją Anglijoje be nereikalingų neryžių, baudų ir vėlavimų. Nors šis procesas gali atrodyti bauginantis, turint gerą žiną ir sistemą, jis tampa valdomu ir prognozuojamu.

Štai išsamus vadovas, padėsiantis jums susitvarkyti dokumentaciją ir pasitikėti savo siunta.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai būtini dokumentai, be kurių neįmanoma įvežti prekių į Angliją?

Nepaisant to, ką gabenate – tai gali būti viena dėžė su asmeniniais daiktais, pilnas sunkvežimis su statybinėmis medžiagomis arba dalinis krovinius (LTL) – egzistuoja „šventoji trejybė“ dokumentų, be kurių muitinė neleis kroviniui pereti sienos. Šie dokumentai yra būtini tiek eksportuotojui Lietuvoje, tiek importuotojui Anglijoje.

Pirmasis ir svarbiausias yra Komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Tai dokumentas, kuriame nurodomi prekių pirkėjas ir pardavėjas, prekių pavadinimai, kiekis, kaina bei prekių kodai (HS kodai). Be šios sąskaitos muitinė negali nustatyti muito ir PVM tarifų.

Antrasis dokumentas – Pakuočių sąrašas (Packing List). Jis detaliai aprašo, kaip prekės supakuotos. Čia nurodomi svoriai (bruto ir neto), matmenys, pakuočių skaičius (paletės, dėžės) ir jų numeravimas. Šis dokumentas yra būtinas ne tik muitinei, bet ir sandėlininkams bei vairuotojams, kad tiksliai žinotų, ką veža.

Trečiasis privalomas dokumentas yra CMR važiavimo lapas. Tai tarptautinio vežimo sutartis, kuri patvirtina, kad vežėjas priėmė kroviniį ir įsipareigojo jį pristatyti. CMR lapas yra pagrindinis dokumentas, sprendžiant ginčus tarp siuntėjo, gavėjo ir vežėjo, taip pat jis reikalingas JK muitinei kaip įrodymas, kad krovinys juda transporto priemone.

Be šių trijų, būtina turėti ir muitinės deklaracijas (išvežimo iš ES ir įvežimo į JK), kurias paprastai paruošia brokeriai, tačiau apie jas kalbėsime detaliau vėliau.

2. Ar po „Brexito“ reikalingi papildomi muitinės dokumentai?

Taip, tikrai. „Brexitas“ pagrindinėje eilėje pakeitė tai, kad Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, kertantis sieną, turi būti deklaruojamas.

Pirmiausia, reikalingas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification). Jis yra unikalus kodas, leidžiantis dalyvauti prekyboje su trečiosiomis šalimis. Jeigu gabenate prekes į Angliją, jums arba jūsų gavėjui JK būtina turėti JK EORI numerį (prasidedantis nuo GB). Be jo, neįmanoma pateikti importo deklaracijos Anglijoje.

Be to, dabar būtina pateikti Įvežimo deklaraciją (Import Declaration) JK muitinei. Anksčiau ES viduje to nebuvo. Dabar, kai krovinys atvyksta į uostą (pvz., Tilbury ar Immingham) arba tarpinę stotelę (pvz., Calais), JK muitinė turi gauti elektroninę deklaraciją, prieš leisdama prekes judėti toliau.

Taip pat svarbu paminėti Saugumo ir apsaugos deklaraciją (Entry Summary Declaration – ENS). Ji turi būti pateikta JK muitinei ne vėliau kaip prieš krovinio atvykimą į JK teritoriją. Jeigu ši deklaracija nepateikiama laiku, krovinys gali būti sulaikytas pasienyje, o gavėjui gali būti paskirta bauda.

3. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis toks svarbus gabenant prekes į Angliją?

EORI numeris yra kaip asmens kodas arba PVM mokėtojo kodas, tačiau skirtas tarptautinei prekybai. Lietuvoje (ES) turite savo EORI numerį, kuris prasideda raidėmis LT. Tačiau, kai gabenate prekes į Angliją, JK muitinės sistemos neveikia su ES EORI numeriais importo procedūrose.

Todėl būtina, kad Anglijos pusėje (gavėjas) būtų užregistruotas ir turėtų GB EORI numerį. Šis numeris naudojamas visose muitinės procedūrose: tiek atleidžiant prekes iš muitinės, tiek mokant mokesčius.

Jeigu gavėjas neturi EORI numerio, gali kilti didelių problemų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai siunta jau važiuoja, o paaiškėja, kad gavėjas nesiruošė ir neturi kodo. Tokiu atveju reikia skubiai registruotis, kas trunka laiką, arba naudoti tarpininko (pvz., logistikos agento) EORI numerį, tačiau tai paprastai brangiau ir sudėtingiau. Mano patarimas: patikrinkite GB EORI numerio buvimą dar prieš siunčiant krovinius.

4. Kokias taisykles turi tenkinti Komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice), kad ją priimtų Anglijos muitinė?

Komercinė sąskaita faktūra turi būti labai tiksli. Anglijos muitinė yra griežta dėl netikslumų, nes net mažiausia klaida gali lemti prekių sulaikymą ar neteisingo mokesčio skyrimą.

Čia yra keletas kritiškai svarbių reikalavimų: 1. Detalus prekių aprašymas: Negalima rašyti tiesiog „drabužiai“ arba „mašinos dalys“. Būtina nurodyti medžiagą (pvz., „medvilninės marškinėlės“), paskirtį, prekės ženklą (jei yra), tipą. Kuo tiksliau aprašysite, tuo greičiau muitinė identifikuos prekę. 2. HS kodai (Tarifo kodai): Kiekvienai prekei turi būti priskirtas 8-ženkllis (arba 10-ženkllis JK atveju) kodas. Nuo šio kodo priklauso muito tarifas. Jei kodas nurodytas neteisingai, gali būti paskirta didelė bauda. 3. Prekių kilmės sertifikatas: Jei prekės yra pagamintos ES, gali būti taikomas 0% muito tarifas (pagal prekybos sutartį tarp ES ir JK). Tam sąskaitoje turi būti aiškiai nurodyta „Prekių kilmė: ES“ arba pateiktas atitinkamas EUR.1 sertifikatas (priklausomai nuo vertės). 4. Incoterms sąlygos: Būtina nurodyti, kas moka už transportą ir kada atsakomybė pereina pirkėjui (pvz., EXW, FCA, DAP). Nuo šių sąlygų priklauso, kas deklaruoja importą Anglijoje. 5. PVM mokėtojo kodai: Tiek siuntėjo, tiek gavėjo PVM kodai turi būti nurodyti.

5. Kuo skiriasi Pakuočių sąrašas (Packing List) nuo Komercinės sąskaitos faktūros?

Naujokai dažnai painioja šiuos du dokumentus, tačiau jie atlieka skirtingas funkcijas. Komercinė sąskaita faktūra yra finansinis dokumentas. Ji parodo, kiek prekės kainuoja. Jos pagrindu mokami mokesčiai (muitas ir PVM).

Pakuočių sąrašas (Packing List) yra techninis/technologinis dokumentas. Jo pagrindinis tikslas – padėti fiziškai surasti ir patikrinti kroviniį. Jis neprivalo nurodyti kainos (nors ją galima nurodyti), bet turi nurodyti tikslius svorius, matmenis ir pakuočių skaičių.

Pavyzdžiui, jei vežate 10 paletų su skirtingomis prekėmis, sąskaitoje faktūroje bus išvardytos prekės ir jų vertė, o pakuočių sąraše bus parašyta: „Paletė Nr. 1 – 50 dėžių, svoris 500 kg; Paletė Nr. 2 – 30 dėžių, svoris 400 kg“ ir t.t. Muitinės pareigūnai, atliekantys fizinę patikrą, naudojasi būtent Pakuočių sąrašu, kad patikrintų, ar deklaracija atitinka realybę. Jei svoriai nesutampa, tai kelia įtarimų.

6. Kas yra CMR konosamentas ir ar jis privalomas kiekvienam siuntiniui į Angliją?

CMR (Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road) yra tarptautinės krovinių vežimo kelių sutarties konvencija. CMR važiavimo lapas yra dokumentas, kuris patvirtina šios sutarties sudarymą.

Taip, jis yra privalomas visiems tarptautiniams krovinių vežimams keliais. Lietuvoje ir Anglijoje jis laikomas pagrindiniu dokumentu, susietu su vežimo paslauga. Jame turi būti nurodyta: * Siuntėjo ir gavėjo duomenys. * Vietos, iš kurios krovinys paimamas ir į kurį pristatomas. * Krovinio aprašymas (trumpas). * Svoris ir kiekis. * Pasirašymai (siuntėjo, vairuotojo, galbūt gavėjo).

CMR lapas yra labai svarbus draudžiu atveju. Jei krovinys kelyje pasidaro sugadintas arba dingsta, draudimo išmoka bus priklausoma nuo informacijos, įrašytos CMR lapo „Pastabose“ (pvz., jei vairuotojas pastebėjo pažeidimą įkrovos metu). Be CMR, neįmanoma įrodyti vežimo atsakomybės.

7. Ar reikia specialių dokumentų, jei gabenate maisto produktus arba gyvūnų pašarus į Angliją?

Tai yra viena sudėtingiausių sričių. Maisto produktų ir gyvūnų šėralų importas į JK yra griežtai reguliuojamas dėl sanitarijos ir fitosanitarinių reikalavimų (SPS).

Be standartinių dokumentų (Invoice, Packing List, CMR), būtina turėti Veterinarinį pažymėjimą (Health Certificate). Šį dokumentą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje. Jame patvirtinama, kad produktai atitinka JK saugumo standartus.

Be to, reikia užregistruoti savo įmonę JK sistemoje kaip maisto importuotoją (jei gabenate prekes ne asmeniniam poreikiui, o prekybai) ir gauti specialų CHED-P (Common Health Entry Document) numerį. Šis numeris turi būti priskirtas importo deklaracijai.

Jeigu dokumentų nėra, krovinys bus sulaikytas pasienyje arba uoste, ir gali būti sunaikintas. Šios procedūros brangios ir sudėtingos, todėl maisto produktų gabenimu reikia domėtis iš anksto, geriausiai kelias savaites prieš važiavimą.

8. Kaip vyksta PVM (VAT) ir muito mokėjimas vežant prekes į Angliją?

Anglijoje PVM (VAT) ir muito mokestis (Customs Duty) mokami importo metu. Svarbiausia suprasti, kas juos moka.

Pagal nutarimus, dažniausiai mokesčius moka gavėjas Anglijoje, ne siuntėjas Lietuvoje. Procesas atrodo taip: 1. Krovinys atvyksta į JK. 2. Muitinė apskaičiuoja muitalą (priklausomai nuo prekių kilmės ir tipo) ir PVM (paprastai 20%, tačiau yra išimčių). 3. Mokesčiai turi būti sumokėti prieš išleidžiant prekes iš muitinės.

Norint išvengti mokėjimo kiekvieną kartą atskirai, didelės įmonės naudojasi PVM atidėjimo sąskaita (Postponed VAT Accounting). Tai leidžia įtraukti importo PVM į savo kasmetines/mėnesines PVM deklaracijas, o ne mokėti tiesiogiai sienoje.

Jei mokesčiai nėra sumokėti arba gavėjas nesiruošia juos apmokėti, krovinys gali būti paliktas muitinės sandėlyje, ir kaupiamos laikymo rūpesčio pajamos (storage charges), kurios gali per kelias dienas viršyti paties krovinio vertę.

9. Kas daryti, jei krovinys turi būti pristatytas „atidėtu mokesčiu“ (Duty Deferment) arba naudojant transitą?

Dauguma profesionalių vežėjų naudoja tranzito režimus (pvz., TIR arba Common Transit), kad išvengtų mokesčių mokėjimo kiekviename pasienio punkte. Tačiau atvykus į galutinę paskirties vietą Anglijoje, turi būti užbaigtos muitinės procedūros.

Jei naudojate „Duty Deferment“ (atidėtą mokesčio mokėjimą), tai reiškia, kad gavėjas turi specialią garantiją ties HMRC (JK Muitinės ir mokesčių departamentu), leidžiančią mokėti mokesčius mėnesiniu rėžimu.

Dokumentai šiuo atveju turi būti labai tvarkingi. Vairuotojas turi turėti ne tik CMR, bet ir kopijas deklaracijų, kurios rodo, kad krovinis yra tranzite arba kad jis bus patvirtintas atidėtu mokesčiu. Jeigu šių dokumentų nėra, vairuotojas gali būti įpareigotas sumokėti mokesčius vietoje įmonės, kas yra nepriimtina.

10. Kokie yra dažniausiai daromi klaidų dokumentuose ir kaip jų išvengti?

Per savo dvidešimties metų patirtį mačiau daugybę klaidų, o dažniausiai jos paprastos, tačiau brangios. 1. Neteisingi svoriai: Neto ir bruto svoriai sumišti arba nurodyti „apytiksliai“. Muitinės sistemai reikalingi tikslii kilogramai. Vien klaida svoryje gali sukelti fizinę patikrą. 2. Blogi prekių aprašymai: Aprašymas „Mixed goods“ (mišrios prekės) yra draudžiamas. Kiekviena prekė turi būti aprašyta atskirai. 3. Trūkstami EORI numeriai: Nurodytas tik Lietuvos, o ne Anglijos EORI numeris importo deklaracijai. 4. Neteisingos Incoterms sąlygos: Parašyta „DDP“ (pristatyta su mokesčiais), tačiau nėra sutarta, kas mokesčius moka Anglijoje, dėl ko kyla konfliktų.

Kaip išvengti? Pasitikėkite patikimais logistikos partneriais, kurie gali padėti parengti dokumentus, arba naudokite profesionalių muitinės brokerių paslaugas. Naudokite check-sąrašus (kontrolinius sąrašus) prieš kiekvieną siuntimą. Investicija į laiko patikrinimą sutaupys tūkstančius eurų baudų ir prarastų valandų pasienyje.

Išvada

Daiktų gabenimas į Angliją šiandane nėra tiesiog fizinis prekių perkelimas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir puikiai parengtų dokumentų. Nors po „Brexito“ biurokratija išaugo, tai nereiškia, kad verslas turi tapti sudėtingesnis. Tiesiog reikia keisti požiūrį – nuo paprasto vežimo prie kompleksinio logistinio valdymo.

Turėdami tvarkingą Komercinę sąskaitą faktūrą, detalių Pakuočių sąrašą, galiojantį CMR lapą, bei suprasdami muitinės reikalavimus (EORI, deklaracijos, mokesčiai), jūs užtikrinsite, kad jūsų siunta vos per kelias dienas pasieks paskirties tašką Londone, Mančesteryje ar Birmingeme.

Nepamirškite, kad geriausia priemonė nuo problemų yra preparacija.