Kokie dokumentai reikalingi daiktų gabenimui į Angliją?

Šiuolaikinėje logistikos aplinkoje, ypač po „Brexit“, daiktų gabenimas į Angliją (Jungtinę Karalystę) tapo nebe paprasta procedūra „įkelti ir nuvežti“, o oš, kuri reikalauja tikslumo, žinių ir, svarbiausia, teisingai paruoštų dokumentų. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip net mažiausia klaida sąskaitoje arba trūkstamas parašas gali sustabdyti sunkvežimį sienoje arba Douverio uoste ir sukelti neįkainojamas finansines nuostolius bei pristatymo delsas. Anglija, išėjusi iš Europos Sąjungos, dabar yra trečioji šalis, todėl kiekvienas siuntinys turi kirsti ne tik fizinę, bet ir biurokratinę sieną.

Šiame straipsnyje aš detaliai ir aiškiai, atsižvelgdamas į ilgametę praktiką, paaiškinsiu, kokie dokumentai yra būtini sklandžiam krovinių pervežimui į JK. Nesvarbu, ar esate didelė eksportuojanti įmonė, ar norite išsiųsti asmeninius daiktus – taisyklės panašios, o reikalavimai griežti. Suprasdami dokumentacijos specifiką, išvengsite daugumos problemų ir savo nervų.

Įvadas

Dar prieš dešimtmetį krovinių vežimas į Angliją nebuvo reikalavęs daugiau nei standartinio važtaraščio ir sąskaitos. Tačiau situacija pasikeitė. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebegriežtai laikosi ES bendrųjų prekybos taisyklių, kiekvienas siuntimas turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad dokumentai turi atspindėti ne tik tai, ką vežate, bet ir kodėl, kokia vertė bei iš kokios medžiagos gaminami.

Pagrindinis tikslas, kurį siekiame ruošdami dokumentus, yra užtikrinti, kad muitinės tarnybos tiek Lietuvoje (išvykstant), tiek Anglijoje (atvykstant) neturėtų klausimų. Jei dokumentuose yra prieštaravimų, krovinys gali būti sustabdytas muitinės patikrai, kas kainuoja laiką (uždelstas pristatymas) ir pinigus (sandėliavimo mokesčiai, galimi baudos).

Toliau pateikiame išsamią informaciją apie kiekvieną dokumentą, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei praktinius patarimus, kaip viską susitvarkyti profesionaliai.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie man kaip ekspertui tenka girdėti dažniausiai, bei pateikiau išsamius atsakymus, padėsiančius jums suprasti procesą iki smulkmenų.

1. Kokie yra pagrindiniai, būtini dokumentai daiktų gabenimui į Angliją?

Būtina dokumentų aibę galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: prekių palydovimo dokumentai, muitinės deklaravimui skirti dokumentai ir transporto dokumentai.

Visų pirma, tai yra Komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Tai širdis, be kurios neįmanoma nustatyti muito ir mokesčių. Joje turi būti nurodyta tiksli prekių vertė, apibūdinimas, svoris ir siuntėjo bei gavėjo duomenys.

Antrasis, neatsiejamas dokumentas yra Pakavimo sąrašas (Packing List). Jis suteikia techninę informaciją apie siuntinį: kiek yra dėžių, kokio dydžio, koks bendrasis svoris. Muitinės officeriai naudojasi šiuo dokumentu fizinei patikrai.

Trečiasis – CMR važtaraštis. Tai tarptautinis kelių transporto vežimo sutarties dokumentas. Jis patvirtina, kad vežėjas perėmė kroviniį ir yra atsakingas už jo pristatymą.

Be šių trijų, būtinos Eksporto ir importo muitinės deklaracijos (EX1 ir IM1 arba jų atitikmenys). Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai naudojamos elektroninės deklaracijos, kurias pateikia muitinės tarpininkai, tačiau jų turinys pagrįstas aukščiau minėtais dokumentais.

2. Kokią informaciją privaloma nurodyti komercinėje sąskaitoje (Commercial Invoice)?

Komercinė sąskaita turi būti pildoma itin atidžiai. Dažna klaida – nurodyti tik „Prekės“ arba „Detalės“. Tai per mažai. Anglijos muitinė (HMRC) reikalauja detalaus aprašymo.

Sąskaitoje privaloma būti: * Siuntėjo ir gavėjo pilni duomenys: pavadinimas, adresas, kontaktinis telefonas ir PVM mokėtojo kodas (jei taikoma). * Unikalus sąskaitos numeris ir data. * Prekių aprašymas: Turi būti nurodyta, iš ko pagaminta (pvz., „medinės kėdės su odiniu uždėklu“), kokia jų paskirtis. * Prekių kodai (HS kodai): Aštuonių arba dešimties skaitmenų kodai pagal Tarifą. Nenurodžius tikslaus kodo, muitinė gali sustabdyti siuntą. * Bruto ir netto svoris: Svarbu skirti prekių svorį be pakuočių ir su jomis. * Vertė: Vieneto kaina ir bendra vertė. Ji turi būti nurodyta valiuta (paprastai EUR arba GBP). * Prekių kilmės šalis: Pvz., „Made in Lithuania“ ar „Made in China“. Tai lemia muito tarifus. * Pristatymo sąlygos (Incoterms): Pvz., EXW (gamykla), DAP (pristatyta į vietą) arba DDP (mokama viskas). Tai nurodo, kas kurį momentą perima atsakomybę ir moka mokesčius.

3. Ar privatus asmuo, siunčiantis daiktus į Angliją, turi pildyti tuos pačius dokumentus?

Taip, dokumentų rinkinys panašus, tačiau yra niuansų. Jei daiktai siunčiami ne prekybai (t. y. asmeniniam naudojimui, dovanoms, kilnojimuisi), vietoje komercinės sąskaitos dažnai galima pildyti Proformos sąskaitą (Proforma Invoice). Joje nurodoma mažmeninė vertė, o ne didmeninė, nes čia nėra pelno tikslas.

Tačiau labai svarbu nurodyti, kad tai yra „Non-commercial shipment“ (neprekybinis siuntinys) arba „Transfer of Residence“ (kilnojimosi atveju). Be to, jei vertė viršija tam tikrą ribą (paprastai 135 GBP), gavėjas Anglijoje vis tiek turės sumokėti PVM ir importo mokestį, net jei tai dovanos ar asmeniniai daiktai, nebent taikoma išimtis (pvz., kilnojantis gyventi).

Asmeniniai daiktai dažnai reikalauja P405 formos Lietuvoje (eksporto deklaravimui fiziniam asmeniui) ir ToR01 formos Anglijoje (reljefas nuo mokesčių asmeniniams daiktams).

4. Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas kiekvienam siuntimui?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra unikalus identifikatorius, leidžiantis dalyvauti prekyboje su ES šalimis (mūsų atveju – išvežant) ir trečiosiomis šalimis (įvežant į Angliją).

Jis būtinas. * Lietuvos EORI numeris reikalingas siuntėjui (įmonei ar fiziniui asmeniui), kad būtų galima pateikti eksporto deklaraciją Lietuvoje. * Anglijos (JK) EORI numeris reikalingas gavėjui Anglijoje, kad jis galėtų importuoti prekes. Jei Anglijos gavėjas neturi EORI numerio, muitinė neleis atlikti importo procedūros, ir krovinys gali būti sugrąžintas arba sunaikintas gavėjo lėšomis.

Mano patarimas: patikrinkite, ar jūsų Anglijos partneris turi šį numerį, dar prieš kraunant krovinių.

5. Kuo skiriasi pakavimo sąrašas nuo komercinės sąskaitos?

Tai viena dažniausių klaidų – šiuos du dokumentus supainiojant arba laikant vienu ir tuo pačiu. Komercinė sąskaita skirta finansams ir muitinei: ji parodo, kiek prekės kainuoja. Pakavimo sąrašas skirtas logistikai ir fiziniam tvarkymui.

Pavyzdžiui, jei vežate 100 vienodų staliukų, sąskaitoje bus parašyta: „Staliukas, 100 vnt., kaina 10 EUR/vnt.“ Pakavimo sąraše bus nurodyta: „1 dėžė, matmenys 80x60x50 cm, svoris 200 kg, žymėjimas „Dėžė Nr. 1 iš 1“, viduje – 100 vnt. staliukų“.

Pakavimo sąraše taip pat būna nurodomi prekių ženklai (SKU), serijiniai numeriai (jei reikia), ir jis padeda sandėlininkams arba gavėjui greitai patikrinti, ar viskas atvyko ir ar pakuočių nėra pažeista. Be pakavimo sąrašo, jei dėžė bus sugadinta, bus labai sunku įrodyti, kas viduje buvo pradingo.

6. Kokius dokumentus reikia tuomet, kai vežami pavojingi kroviniai (ADR)?

Jei gabenate chemines medžiagas, degias aerozolius, akumuliatorius ar kitus pavojingus daiktus, standartinis rinkinys nėra pakankamas. Čia įsigali tarptautinės ADR sutarties reikalavimai.

Prie CMR važtaraščio būtinai prisegiamas specialus ADR liudijimas arba sertifikatas, patvirtinantis, kad krovinys pakruotas pagal saugos reikalavimus. Be to, reikalingi specialūs pavojingųjų krovinių etiketės (apelsin spalvos rombai) ant pačių dėžių. Sąskaitoje ir pakavimo sąraše privaloma būti nurodytas UN numeris (pvz., UN 3480 lietuvos jonų akumuliatoriai) ir pakavimo grupė.

Vairuotojas taip pat privalo turėti ADR pažymėjimą, o transporto priemonė – atitinkamus ženklus. Ignoruoti šiuos reikalavimus negalima – tai baudžiamąjį veiksmą.

7. Kas atsitinka, jei dokumentuose padaryta klaida (pvz., neteisingas svoris ar prekės kodas)?

Klaida dokumentuose – tai garantuotas problemų šaltinis. Jei svoris sąskaitoje nesutampa su svoriu pakavimo sąraše arba realiu svoriu, muitinė gali sukelti abejones dėl prekių kilmės ar apgavystės.

Jei nurodytas neteisingas prekių kodas (HS kodas), gali būti taikomas neteisingas, dažniau aukštesnis importo mokestis. Anglijos muitinė yra griežta ir skaitmeninė – jų sistemos automatiškai patikrina duomenis.

Klaidos ištaisymas užtrunka: 1. Siuntėjas turi išsiųsti taisytą dokumentą (kreditinę sąskaitą ir naują sąskaitą). 2. Muitinės tarpininkas tai pateikia muitinei. 3. Gali būti taikomi delsos mokestis už sandėliavimą Anglijoje, kol dokumentai tvarkomi. 4. Esant didelei klaidai, gali tekti grąžinti krovinį atgal į Lietuvą.

Todėl visada patariu prieš išsiunčiant du kartus patikrinti skaičius.

8. Ar reikalingas draudimas, ir jį užfiksuojant dokumentuose?

Draudimas nėra privalomas muitinės dokumentas (kaip sąskaita), tačiau jis yra būtinas jūsų saugumui. Logistikoje egzistuoja du pagrindiniai draudimo tipai: CMR draudimas (ribotas, apima tik atsakomybę pagal CMR konvenciją, paprastai apie 8,33 SDR/kg) ir Krovinių draudimas (Cargo Insurance).

Dokumentuose (pavyzdžiui, CMR arba sąskaitoje) vertina nurodyti draudimo poliso numerį. Jei krovinys dingus kelyje arba sugadintas (pvz., dėl avarijos), be draudimo ir teisingai užpildytų prievolių pažymų (protokolų), gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma.

Aš visada rekomenduoju savo klientams užsakyti pilną krovinių draudimą „nuo durų iki durų“, ypač gabenant brangius ar trapius daiktus į Angliją, nes kelyje per Lamanšą sąlygos gali būti neprognozuojamos.

9. Kaip „Brexit“ paveikė dokumentų reikalavimus ir ar dabar reikia dvigubai daugiau dokumentų?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją dokumentacijoje. Anksčiau mums užteko vieno važtaraščio. Dabar reikalingi abiejų pusių muitinės dokumentai.

Iš esmės, dokumentų kiekis fiziniu požiūriu padidėjo ne dvigubai, tačiau jų reikšmė ir sudėtingumas išaugo daugiau. Dabar reikia atlikti Eksporto procedūrą Lietuvoje (gauti išvykimo leidimą EX1) ir Importo procedūrą Anglijoje (pateikti deklaraciją).

Be to, atsirado naujų sertifikatų reikalavimų tam tikroms prekėms (pvz., maisto produktams, gyvūnams, augalams), kurių anksčiau nebuvo. Taip pat, jeigu prekės yra iš trečiųjų šalių (pvz., Kinija) ir jos buvo sandėliuojamos Lietuvoje, o po to vežamos į Angliją, gali reikėti T2L arba T2F dokumentų, įrodančių prekių ES statusą. Be šių dokumentų Anglijoje gali būti taikomas veryginis (aukštesnis) mokestis, kaip už prekes iš ne ES šalių.

10. Kas daryti, jei Anglijos muitinė sustabdė siuntą ir prašo papildomų dokumentų?

Tai situacija, su kurią susiduriama dažniau, norėtųsi. Pirmiausia – nepanikuoti. Muitinės sustabdymas („hold“) dažnai reiškia tik tai, kad trūksta informacijos arba sistema iškėlė „raudoną vėliavėlę“ dėl atsitiktinio patikrinimo.

Veiksmai: 1. Susisiekti su savo logistikos partneriu arba muitinės tarpininku Anglijoje. 2. Gauti oficialų užklausą iš HMRC (Anglijos muitinės ir mokesčių tarnybos). Čia bus nurodyta, ko trūksta (pvz., „trūksta licencijos“, „neaiškus prekių sudėtis“, „neteisinga vertė“). 3. Parengti trūkstamus dokumentus Lietuvoje (pvz., papildomą sertifikatą, išsamų techninį aprašymą). 4. Dokumentus išsiųsti elektroniniu būdu tarpininkui, kuris pateikia juos muitinei.

Svarbiausia yra greitis. Anglijoje uostuose (Felixstowe, Immingham, Southampton) sandėliavimo mokesčiai už laisvą laiką („Free time“) pasibaigia greitai (paprastai po 2-5 dienų), o po to jie pradeda augti eksponentiškai. Greitas reaguojimas padės išvengti šimtų ar net tūkstančių svarų nuostolių.

Išvada

Apibendrinant, daiktų gabenimas į Angliją šiandane yra procesas, kuris sėkmingai įgyvendinamas tik tada, kai dokumentacija yra tvarkinga, tiksliai ir laiku pateikta. Nėra vietos „galbūt“ arba „panašu“. Pagrindiniai raktai į sėkmę yra teisingai užpildyta Komercinė sąskaita ir Pakavimo sąrašas, turimieji EORI numeriai bei atliktos eksporto ir importo deklaracijos.

Dvidešimt metų patirtis šioje srityje mokė manęs vieno: geriausias būdas taupyti pinigus ir laiką – tai juos investuoti į dokumentų paruošimą dar prieš kroviniui išvykstant. Pasitikėkite savo logistikos partneriais, klauskite patarimų ir nebijokite reikalauoti aiškumo iš savo klientų Anglijoje. Teisingai suplanavus dokumentus, siena tampa tik formalia linija žemėlapyje, o ne neįveikiama kliūtimi.