Kokia vidutinė kelionės trukmė į Angliją? Eksperto išsamus vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdime iš klientų, yra paprastas: „Kiek laiko užtruks krovinys nukeliauti į Angliją?“ Atrodo, kad atsakymas turėtų būti elementarus – pasižiūrėti į žemėlapį, apskaičiuoti atstumą ir padalinti iš vidutinio greičio. Tačiau kasdienė logistikos realybė yra daug sudėtingesnė. Anglija (arba tiksliau – Didžioji Britanija) yra sala, o tai reiškia, kad kelionė neapsieina be jūros perėjimo, kuris savo ruožtu prideda ne tik laiko, bet ir papildomų kintamųjų.

Vidutinė kelionės trukmė į Angliją iš Lietuvos svyruoja, tačiau siekiant suprasti realų laiką, reikia atsižvelgti į maršrutą, muitinės procedūras, oro sąlygas ir, žinoma, vairuotojo darbo ir poilsio režimą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu jums suformuluoti realių lūkesčių planuodamus siuntų pervežimus.

Kelionės trukmė dažnai apibrėžiama ne kaip gryvas vairavimo laikas, o kaip laikas nuužsakymo momento iki krovinio iškrovimo paskirties vietoje. Profesionalūs vežėjai visada įskaičiuoja rezervinį laiką. Nors atstumas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–1900 km, ir grynas vairavimo laikas galėtų siekti 18–20 valandų, reali kelionė trunka geriau ilgiau. Kodėl? Todėl, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas, ir jis turi laikytis griežtų darbo saugumo reglamentų. Be to, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit), pasienio kontrolė tapo dar vienu neatsiejamu kelionės etapu, kuris gali prailginti kelionę nuo valandos iki kelių dienų, jei dokumentai nėra tvarkingai parengti.

Toliau straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius veiksnius, įtakojančius kelionės trukmę, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų verslui nebūtų staigmenų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokia yra tikroji vidutinė kelionės trukmė iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinė trukmė paprastai svyruoja nuo 48 iki 72 valandų (2–3 dienos) nuo to momento, kai sunkvežimis išvyksta iš Lietuvos, iki atvykimo į paskirties vietą Anglijoje. Jeigu kalbame apie ekspreinius pervežimus (dedikuotą transportą), kai vairuotojai vairuoja poromis ir keičiasi vienas kitam, šis laikas gali būti sutrumpintas iki 24–30 valandų, tačiau toks paslaugos variantas kainuoja gerokai brangiau. Įprastai, kai vežimas vykdoma vieno vairuotojo, reikia skirti laiko poilsio pertraukoms. Be to, reikia prisiminti, kad šis laikas neįeina paties krovinio surinkimo (pakrovimo) ir iškraunimo laikas. Tą 2–3 dienų laikotarpį reikėtų laikyti optimaliu standartu, kai orai geri, o dokumentai tvarkingi.

2. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę į Angliją?

Tai vienas svarbiausių veiksnių pakeitusių logistikos landschaftą. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, sienos kirtimas buvo formalumas – sunkvežimis pravažiuodavo tiesiai į keltą arba į tunelį be stabdžių. Dabar situacija pasikeitė. Visiems kroviniams reikalingi eksporto ir importo deklaracijos. Jei dokumentai yra neteisingai užpildyti arba trūksta vieno kvito, sunkvežimis gali būti sulaikytas pasienio kontrolės punkte. Tokios delsos gali trukti nuo keleto valandų iki kelių dienų. Todėl patirtis rodo, kad dabalt reikia skirti daugiau laiko pasienio procedūroms, ypač jei krovinys kertą sieną „Ore“ ar „Doverio“ uostuose, kur srautai yra didžiausi.

3. Kelių rūšių keltai ar Eurotunelis – kas greičiau?

Svarbu skirti keltų tipus. Dažniausiai naudojami maršrutai yra Kalė (Prancūzija) – Doveris (Anglija) ir Dunkerkas (Prancūzija) – Doveris. Čia pasirinkimas yra tarp klasikinio keltuo ir „Eurotunelio“ (traukinio, kuris pervežia sunkvežimius po sąsiauriu). „Eurotunelis“ paprastai yra greitesnis, nes patas perėjimas trunka tik apie 35 minutes (nuo važiavimo ant vagono iki nuvažiavimo), tuo tarpu keltų kelionė trunka apie 1,5 valandos. Tačiau „Eurotunelio“ bilietai gali būti brangesni, o jo vietų pasiskirstymas priklauso nuo užsakymo momento. Keltai gali būti patogesni vairuotojams (poilsis, maistas), bet „Eurotunelis“ leidžia sutaupyti valandą ar dvi, kas svarbu skubiantiesiems siuntoms. Taip pat egzistuoja ilgesni maršrutai, pavyzdžiui, iš Olandijos (Hoek van Holland) į Harwich arba iš Belgijos (Zeebrugge) į Hull, tačiau jie dažniau naudojami siekiant išvengti spūsčių pietų Anglijoje, nors jų ir pačios kelionės trukmė ilgesnė.

4. Kiek laiko užtrunka patalpinti krovinį ir jį iškrauti?

Dažnai klientai pamiršta, kad kelionės trukmę sudaro ne tik vairavimas. Pakrovimo ir iškrovimo procedūros gali būti tikras „butelio kaklelis“. Lietuvoje ir Anglijoje standartinis pakrovimo laikas svyruoja nuo 1 iki 3 valandų, priklausomai nuo krovinio tipo (paletės, gabenamos vietos, krovinių įranga). Tačiau jei paskirties vietoje nėra krano, vairuotojas turi laukti pagalbinės technikos, arba jei sandėlyje yra eilės į iškrovimą (kas Anglijoje nėra retenis atvejis dėl didelio srautų tankumo), tai gali pridėti papildomas 4–5 valandas, o kartais ir visą dieną. Mūsų patirtis rodo, kad reikia visada planuoti rezervą šioms procedūroms.

5. Ar eismo įvykiai ir užstatymai Anglijoje stipriai veikia laiką?

Žinoma, ir labai stipriai. Anglijos keliai, ypač automagistralė M25 (kuria apeina Londoną) ir M1, yra vieni uždraustiausių Europoje. Nors Jungtinėje Karalystėje yra geras eismo valdymo sistemų tinklas, net mažas avarijos incidentas gali sukelti milžiniškas spūstis, kurios trunkas valandas. Be to, Anglijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai, kurių metu eismo srautas ribojamas iki vienos juostos. Vairuotojams, kurie turi griežtai laikytis vairavimo laiko, stovėjimas spūstyje skaičiuojamas kaip darbo laikas, kas gali lemti ankstyvesnę poilsio pertrauką ir vėlavimą paskirties taške. Todėl atstumas 100 km Anglijoje gali užtrukti tiek pat, kiek 300 km Vokietijoje.

6. Kaip vairuotojo poilsio režimai įtakoja pristatymo laiką?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas. Pagal ES ir JK reglamentus, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Per dieną vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (išskirtiniais atvejais 10 valandų), o po 4,5 valandų vairavimo turi sekti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reišia, kad net jei atstumas yra trumpas, vairuotojas fiziškai negali važiuoti be sustojimų. Jei kelionė trunka ilgiau nei vieną dieną, vairuotojas privalo praleisti naktį miego automobilyje (arba viešbutyje). Šios 11 valandų poilsio pertraukos yra „neaktyvus“ laikas, kuris tiesiog pridedamas prie bendros kelionės trukmės.

7. Ar metų laikas ar oro sąlygos gali prailginti kelionę?

Žiommis situacija gali tapti kritiška. Nors Lietuvoje sniegas gali trukdyti, tačiau Anglijoje problema dažniau būna stiprus vėjas (angliškai vadinamas „Storm“), kuris gali sustabdyti keltų judėją. Jei „Eurotunelis“ ar keltai nevyksta dėl blogo oro, sunkvežimis stovi uoste ir laukia. Tai gali prailginti kelionę nevalomai. Vasarą problemą gali sukelti karščio bangos, kuriose gali būti ribojamas eismas arba vairuotojams sunkiau vairuoti. Taip pat reikia atsižvelgti į šventes (tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje), kai sandėliai dirba sutrumpintai arba visai nedirba, kas sustabdo iškrovimą.

8. Kuo skiriasi siuntos pristatymas į Londoną palyginti su šiaurės Angliija (pvz., Mančesteriu ar Lidzu)?

Skirtumas gali būti ženklus. Jei sunkvežimis atvyksta į Doverį arba Folkestoną (rytinėje pakrantėje), iki Londono yra maždaug 120–130 km. Tačiau Londonas – tai chaosas, įėjimas į miestą (Low Emission Zone ir ULEL zonos) reikalauja papildomų leidimų, o eismas lėtas. Į šiaurės Angliją (pvz., Mančesterį) reikia važiuoti per visą šalį, tai apie 300–350 km nuo uosto, tačiau keliai šiauriau Londono gali būti laisvesni. Tačiau jei maršrutu pasirenkamas keltas iš Zeebrugge į Hull (šiaurinėje Anglijoje), tai atvyksta tiesiai į šiaurę, tačiau pati kelionė keltu trunka apie 13 valandų (naktį). Taigi, pasirinkimas priklauso nuo to, kas svarbiau – sutaupyti laiką kelyje Anglijoje ar praleisti daugiau laiko jūroje.

9. Ar galima garantuoti pristatymą į tam tikrą valandą ar dieną?

Logistikoje reikia būti atsargiamas su žodžiu „garantuoti“. Jei kalbame apie standartinį pervežimą (FCL ar LCL), galime nustatyti tik numatomą (ETA – Estimated Time of Arrival) laiką. Jis nėra sutartinis pristatymo terminas, o tik prognozė. Jei klientui reikalingas pristatymas „Fixed Time“ ( fiksuotu laiku), tai turi būti aptarta iš anksto, dažniausiai tai reikalauja ekspreinio transporto ir papildomo mokėjimo. Taip pat reikia atsižvelgti į Anglijoje galiojančius „slotų“ (laiko aikštelei) rezervavimo taisykles sandėliuose. Jei vairuotojas pavėluoja į savo slotą (pvz., 10 minutų), gali tekti laukti iki kito dienos, kas visiškai sugriauna laiko planus.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagreitintų kelionę?

Kliento vaidmuo yra labai svarbus. Greičiausias būdas prailginti kelionę yra neteisingi dokumentai. Jei eksporto deklaracija, prekių sandėlio ženklai arba importo licencijos (jei reikalingos) nėra tvarkingi, krovinys bus sustabdytas. Klientas gali padėti užtikrindamas, kad visi dokumentai būtų pateikti pervežėjui dar prieš išvykstant. Taip pat svarbu tiksliai nurodyti gavėjo kontaktus ir adresą, o jei sandėlyje reikalingi specialūs įrenginiai (kranas, šaklės) – apie tai pranešti iš anksto. Gerai organizuota informacija – tai pusė sėkmės greitam pristatymui.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kokia vidutinė kelionės trukmė į Angliją“ neturi vieno skaičiaus atsakymo. Tai sudėtinga lygtis, kurioje susijungia atstumai, jūros perėjimai, vairuotojų darbo grafikai ir, vis labiau svarbesnis, biurokratiniai reikalavimai po „Brexito“.

Remiantis mano daugiamete patirtimi, geriausias praktinis taisyklė yra planuoti siuntą ne mažiau kaip 3–4 dienoms iš anksto (neįskaitant galimo dokumentų paruošimo laiko). Jei jums reikia greičio, pasirinkite eksprešius pervežimus su dviem vairuotojais, tačiau būkite pasiruošę padengti aukštesnes kainas. Jei svarbi kaina – planuokite savo verslo procesus taip, kad 2–3 dienų pristatymo flotacija būtų normą.

Logistika ne tik apie greitį, bet ir apie užtikrintumą. Patikimas pervežėjas visada pasakys jums realią prognozę, o ne gražų, bet neįgyvendinamą laiką. Suprasdami visus aukščiau išvardytus veiksnius – nuo pasienio kontrolės iki Anglijos spūsčių – galėsite geriau planuoti savo tiekimo grandinę ir išvengti nereikalingo streso. Profesionalus požiūris ir detalių planavimas yra raktas į sėkmingą krovinio kelionę į Angliją.