Kokia keleivių kelionės į Angliją trukmė? Detalus eksperto vertinimas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sukaupiau nemažai žinių ir patirties, kurią dabar noriu pasidalinti su jumis. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra dešimtųjo: „Kiek laiko užtruks kelionė į Angliją?“ Atsakymas, prieštaraujantis paprastam logikai, nėra vienas skaičius. Nors atstumas tarp Vilniaus ir Londono yra apytiksliai 1800–2000 kilometrų (priklausomai nuo maršruto), laikas, kurį praleisite kelyje, gali svyruoti labai platų diapazonu.

Šiame straipsnyje aš nes tiesiog pateiksiu sausojo skaičiaus. Aš paaiškinsiu, kodėl trukmė kinta, kokie veiksniai daro įtaką greičiui ir ką tiksliai reiškia keliauti toliau nei per visą Europą. Kalbėsime ne tik apie valandas, bet ir apie jų kokybę, patogumą bei logistinius niuansus, kurie lemia, ar atvyksite atsipalaidavę, ar išsekę. Supraskime kartą ir visam laikui, kas tikėtina kelyje į Jungtinę Karalystę.

Kelionės trukmė į Angliją (arba, tiksliau sakant, į Jungtinę Karalystę) – tai sudėtinė lygtis. Ji priklauso nuo transporto priemonės tipo (autobusas, mikroautobusas, automobilis), maršruto pasirinkimo (per Kalė, Doverį arba Eurotunelį), metų laiko, savaitės dienos ir, žinoma, oro sąlygų. Be to, po „Brexit“ pasikeitė ir pasienio kontrolės procedūros, kas įgavo nemažai papildomo laiko.

Taigi, jei ruošiatės kelionei, vertėtų nustoti galvoti apie idealų skaičių ir susiruošti realiai – kelionė yra procesas. Štai išsamus vadovas, padėsiantis jums suprasti, kiek tiksliai laiko reikės skirti šiai kelionei.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su kelionės trukme į Angliją. Relyguoju daugiau nei 20 metų patirtį, kad šie atsakymai būtų kuo praktiškesni.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Londoną autobusu?

Vidutinis autobuso kelionės laikas iš Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) į Londoną svyruoja nuo 30 iki 36 valandų. Tai atrodo daug, tačiau turėtumėte įsivaizduoti, kad tai ne vienas ilgas važiavimas. Tai kompleksinė kelionė, kurios metu įvyksta keletas techninių sustojimų, pasienio kontrolės ir, tikėtina, keleivių keitimosi vietose.

Pavyzdžiui, jei autobusas veda tiesiai be pertraukų (kas neįmanoma dėl vairuotojų darbo laiko apribojimų), teoriškai važiuoti galima būtų greičiau, tačiau saugumo normos reglamentuoja po 4,5 valandų vairavimo būtiną 45 minučių pertrauką. Be to, į šį laiką įeina ir laukimas Jungtinės Karalystės sienoje, kas šiais laikais, dėl didesnio dokumentų tikrinimo griežtumo, gali užtrukti nuo 1 iki 3 valandų. Taigi, kai sakau „30–36 valandų“, tai yra realus, optimistinis vertinimas, kuris neįeina į stambias eismo spūstis.

2. Ar greičiau keliauti automobiliu nei autobusu?

Teoriškai – taip, praktiškai – ne visada. Automobiliu turite daugiau laisvės: galite sustoti tuomet, kai norite, ir nepraleisti laiko, laukdami, kol autobuse susirinks keleiviai ar bus įvykdyti papildomi nurodymai. Tačiau asmeninės kelionės trukmę lemia tik jūsų ištvermė.

Vidutinis automobilio greitis automagistralėse yra panašus į autobuso, tačiau automobiliu reikia nuvažiuoti tą patį atstumą. Skirtumas tas, kad autobuso vairuotojai yra profesionalai, įpratę važiuoti ilgus maršrutus ir žino, kur gali būti spūstys, o kur geriau praleisti poilsį. Pavargęs vairuotojas vairuoja lėčiau ir dažniau sustoja. Be to, Anglijoje važiuojama kairiąja juosta, kas pirmąją valandą po keltų ar tunelio gali šiek tiek sulėtinti judėjimą dėl pripratimo. Taigi, automobiliu galite praleisti 28–33 valandas, tačiau tai bus keliomis valandomis ilgesnis, intensyvesnis darbas jums patys.

3. Kokį įtaką trukmei turi pasirinkimas tarp keltų ir Eurotunelio?

Tai vienas svarbiausių logistinių sprendimų, įtakojančių ne tik laiką, bet ir kelionės kokybę. Eurotunelis („Le Shuttle“), jungiantis Prancūziją (Calais) ir Angliją (Folkestone), yra greičiausias persikėlimo būdas. Patys važiavimai tuneliu trunka tik 35 minutes. Tačiau į šį laiką reikia įsiskaityti laukimą prieš įvažiavimą (kuri gali trukti 30–90 minučių priklausomai nuo užimtumo) ir pasienio kontrolę abiems pusėms. Iš viso šis etapas paprastai užtrunka apie 1,5–2 valandas.

Keltas (pavyzdžiui, iš Calais į Doverį ar iš Dunkerque į Doverį) yra lėtesnis. Jūros perplaukimas trunka apie 1,5–2 valandas. Prieš tai reikia atvykti į uostą, išlipti iš transporto priemonės (dažniausiai) ir susirinkti vėl išlipus. Visas procesas su keltu gali užtrukti nuo 3 iki 4 valandų. Taigi, Eurotunelis sutaupo maždaug 1–2 valandas palyginti su keltu, tačiau keltas gali būti pigesnis ir suteikia galimybę pailsėti jūroje, pavalgyti ar nusipirkti be muito prekių.

4. Kaip „Brexit“ pakeitė kelionės trukmę?

Išstojimas iš Europos Sąjungos sukėlė didžiulius pokyčius pasienio kontrolyje. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, sienos tikrinimas dažnai buvo formalumas arba vykdydas judėjime. Dabar visi keleiviai (net ir ES piliečiai) turi praeiti through pasienio kontrolę, kurioje patikrinami pasai arba tapatybės kortelės.

Tai reiškia, jog prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį susiformuoja eilės. Nors dauguma pervežėjų turi specialiąsias eiles („Fast Track“), kurios greitina procesą, visgi pačios dokumentų patikros procedūros užtrunka ilgiau. Taip pat, jei keliaujate su gyvūnais, reikia atlikti veterinarinius patikrinimus, kas taip pat gali pridėti papildomų 30–60 minučių ar net daugiau, jei dokumentai bus netvarkingi. „Brexit“ pridėjo vidutiniškai 1–2 valandas prie bendros kelionės trukmės dėl biurokratijos.

5. Ar metų laikas arba savaitės diena turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Tai, kada keliaujate, gali pakeisti trukmę net keletą valandų. Žiemos mėnesiais (ypač lapkričio–kovo mėn.) didelę įtaką daro oro sąlygos. Rūkas ant La Manšo sąsiaurio gali visiškai sustabdyti keltų judėjimą arba sumažinti jų dažnumą. Tokiu atveju laukimas gali trukti net kelias valandas. Taip pat sniegas Vokietijoje ar Lenkijoje gali smarkiai sulėtinti eismą.

Savaitės diena taip pat svarbi. Ketvirtadienio, penktadienio ir šeštadienio vakarais – tai „aukso valandos“ sunkvežimiams ir autobusams, kai vyksta didžiausia prekių bei keleivių apykaita. Pavyzdžiui, pietinis Vokietijos aplinkkelis (prie Štutgarto ar Miuncheno) arba Belgijos autostrados gali būti užstrigusios. Jei galite, rinkitės kelionę savaitės pradžioje (pirmadienis–antradienis), arba naktį, kai eismas mažesnis – tai gali sutrumpinti kelionę net 2–3 valandas.

6. Kodėl autobuso tvarkaraštyje nurodytas laikas skiriasi nuo faktinio atvykimo?

Daugelis klientų nusteidžia, kai pamato, kad tvarkaraštyje parašyta „Atvykimas 10:00“, o autobusas sustoja tik 11:30. Neklauskite mane, kodėl pervežėjai dažnai nurodo per optimistiškus laikus – tai daugiau marketingo strategija. Tačiau kaip ekspertas aš visada sakyčiau: prie savo laikmačio pridėkite 2–3 valandas rezervo.

Faktinis atvykimo laikas priklauso nuo neprognozuojamų veiksnių. Avarija autostradoje, techninis gedimas kitoje transporto priemonėje, ar net ilgai trunkantis pasienio tikrinas vienam keleiviui (jei jo dokumentai kelia abejonių) gali uždelsti visą autobusą. Autobusas negali išvykti be keleivio, todėl vieno žmogaus problema tampa visų problema. Taip pat sustojimai maistui dažnai užtrunka ilgiau nei planuota, ypač jei maitinimosi vietoje yra didelės eilės. Todėl visada planuokite susitikimus ar pervedimus ne iš karto po nurodyto atvykimo laiko, o suteikite sau laisvą laiką.

7. Kiek laiko užtrunka susiruošimas ir patys įsėdimimai?

Daugelis neįvertina laiko, kurio reikia prieš pat kelionę. Jei keliaujate reguliariu maršrutiniu autobusu, jums reikia atvykti į stotį mažiausiai 30–60 minučių iki išvykimo. Šis laikas reikalingas bagažo padėjimui (registracijai), bilietų patikrinimui ir vietos pasirinkimui.

Taip pat, jei keliaujate iš mažesnių miestų, prieš pat išvykimą gali tekti važiuoti transfinuojančiu autobusu iki pagrindinio miesto (pvz., iš Panevėžio į Vilnių). Tas etapas gali trukti 1,5–2 valandas. Taigi, reali kelionė „nuo durų iki durų“ prasideda ne tada, kai variklis užsiveda pagrindiniame maršrute, o kai išeinate iš namų. Verta tai įskaičiuoti, jei planuojate susitikti oro uoste ar stotyje Anglioj – neskubėkite skubėti.

8. Ar galima nuspėti, kada bus didžiausios spūstys?

Taip, yra tam tikrų modelių, kuriuos stebiu jau dešimtį metų. Didžiausios spūstys įvyksta: 1. Šventiniu laikotarpiu: Kalėdos ir Naujieji Metai – tai chaosas tiek Lietuvos, tiek Vokietijos, tiek Anglijos keliuose. Visi grįžta namo arba keliauja poilsiui. Kelionės trukmė šiuo metu gali padidėti net 50 proc. 2. Mokslo metų pradžia rugsėjį: Studentų banga, vykstanti į Angliją, sukuria didžiulę apkrovą keltams ir tuneliams. 3. Kelionių savaitės pavasarį: Ypač balandį–gegužę, kai prasideda motociklų ir kempingų sezonai, autostrados dažniau užsikemša. Jei keliaujate šiomis dienomis, būkite pasiruošę, kad 30 valandų kelionė virs 40 valandų kelione.

9. Kaip kelionės trukmė skiriasi keliaujant į ne Londono miestus?

Dauguma klausia apie Londoną, tačiau Anglija yra ne tik sostinė. Jei jūsų tikslas yra, pavyzdžiui, Birminghamas, Mančesteris, Liverpulis ar net šiauriau esantis Edinburgas (Škotija), kelionės trukmė pasikeis.

Po persikėlimo per kanalą (Doveris/Folkestone), reikia nuvažiuoti maždaug 100–150 mylių (160–240 km) iki Londono, o tada dar toliau į šiaurę. Anglijos autostrados, nors ir geros, dažnai patiria „traffic jam“ spūstis, ypač aplink Londoną (M25 žiedą). Išsilaipinus iš keltų Doveriyje, iki Birminghamo važiuojama apie 3–4 valandas (be spūsčių), o iki Mančesterio – 4–5 valandų. Taigi, jei kelionė į Londoną trunka 32 valandas, tai į šiauresnius miestus tikėkitės papildomų 4–6 valandų važiavimo Anglijos teritorijoje.

10. Ką daryti, jei kelionė vėluoja, ir kaip tai įtakoja mano susitikimus?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip patyręs vairuotojas ir logistikos ekspertas: niekada neplanuokite svarbių reikalų tą pačią dieną, kai atvykstate.

Net jei tvarkaraštis rodo, kad atvyksite ryte, planuokite dieną kaip, kad atvyktumėte vakare. Kelionė į Angliją yra ilga ir nuovargis kaupiasi. Jei turite susitikimą, paskirkite jam laiko poilsio po atvykimo. Jei autobusus vėluoja (kas, deja, yra realus dalykas), jūsų nervų sistema nenukentės, jei turite laiko atsarginio. Naudokės sekimo programas, kurias dauguma pervežėjų siūlo (GPS stebėjimas realiu laiku), taip galėsite tiksliai žinoti, kur jūsų autobusas yra, ir pranešti artimiesiems apie vėlavimą.

Išvada

Apibendrinant, keliaujant į Angliją reikia nustoti galvoti apie laiką kaip apie fiksuotą dydį. Kelionės trukmė – tai dinaminė vertė, priklausanti nuo tūkstančių veiksnių, pradedant vėjo greičiu La Manče ir baigiant tuo, kiek sunkvežimių šią dieną nusprendė važiuoti Vokietijos autobanu.

Vidutiniškai skirkite sau 30–36 valandas autobusu arba 28–33 valandas asmeniniu automobiliu, tačiau visuomet turėkite galvoje 2–3 valandų „kompensacinį fondą“ neplanuotoms situacijoms. Kelionė į Angliją nėra tik nuvaziuoti tam tikrą atstumą – tai išbandymas kantrybei ir organizaciniams gebėjimams. Pasiruošęs keleivias, žinantis, ką tikėtis, visada atvyksia ramesnis ir, svarbiausia, saugesnis. Kelionė yra dalis tikslo, ne tik būdas jo pasiekti, todėl vertinkite kokybę ir saugumą vienodai su greičiu.