Kiek užtrunka daiktų pervežimas furgonu iš JK? Eksperto apžvalga ir realūs terminai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojai vieną pagrindinę tiesą: laikas logistikoje – tai kintamasis, kurį sunkiausia prognozuoti, tačiau kurį visi klientai norėtų sužinoti iš karto. Klientas, kuris planuoja perkelti savo turtą, dokumentus ar prekes iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, visada klausia to paties: „Kiek tai užtruks?“.

Atsakymas nėra vienas skaičius. Jis priklauso nuo begalės veiksnių, pradedant tuo, kurioje Anglijos dalyje randasi daiktai, ir baigiant tuo, kokia savaitės diena prie jų priartėja vairuotojas. Po „Brexit““ situacija pasikeitė – ne tik dėl dokumentų, bet ir dėl pačios pasienio kontrolės procedūrų, kurios gali sukelti neplanuotas delsas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kas tiksliai įtakoja pervežimo trukmę, ir pateiksiu realius terminus, kuriuos turėtumėte numatyti savo planuose.

Svarbiausia suprasti, kad pervežimas furgonu – tai ne tik vairuotojo darbas. Tai sudėtingas procesas, apimantis krovinių surinkimą (jei tai dalinis krovinys), muitinės formalumus, keltų perplaukimą ir tūkstančius kilometrų automagistralėse. Tiesioginis atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra apie 1800–1900 km, tačiau realus laikas kelyje visada yra ilgesnis nei tas, kurį rodo GPS navigacija.

Šiandien rinkoje dominuoja du pagrindiniai pervežimo būdai: dedikuotas reisas (kai furgonas važiuoja tik su jūsų daiktais) ir dalinis krovinys (kai viename furgone vežami kelių klientų daiktai). Šių dviejų variantų terminai skiriasi kaip diena ir naktis. Dedikuotas reisas yra greitesnis, tačiau brangesnis, o dalinis krovinys leidžia sutaupyti, bet reikalauja kantrybės, nes vairuotojas turi sustoti paimti ir išduoti kitus siuntas.

Taip pat negalima pamiršti geografijos. Jei daiktai randami pietų Anglijoje (pvz., Londonas, Birmingham), maršrutas yra trumpesnis. Jei tai Škotija (Glasgow, Edinburgas) ar šiaurės Anglija (Manchester), kelias iki Lietuvos pasidaro ilgesnis maždaug viena diena. Be to, labai didelę įtaką turi ir pasirinktas keltas. Dažniausiai naudojamas maršrutas per Dover ir Calais yra greičiausias, tačiau dažnai užstrigsta dėl intensyvaus eismo ar migrantų krizių regione. Alternatyvus maršrutas per „Hook of Holland“ (Harwich-Hook of Holland) ar „Eurotunelis“ gali būti brangesnis, bet kartais užtikrina stabilesnį grafiką.

Dar vienas kritinis veiksnys – muitinė. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Jei dokumentai yra tvarkingi ir pateikti laiku, tai neužtrunka nė 15 minučių. Tačiau jei trūksta SAD formos ar prekių kodų (HS kodų) specifikacijos, furgonas gali stovėti pasienyje valandomis, o net ir dienomis. Kaip ekspertas visada pasakau: „gerai parengti dokumentai – tai pusė sėkmės“.

Taigi, kiek tiksliai laiko reikia skirti? Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums sudaryti realų laiko grafiką.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra greičiausias įmanomas pervežimo laikas iš JK į Lietuvą furgonu?

Jei kalbame apie dedikuotą reisą (kai furgonas skirtas tik vienam klientui) ir idealias sąlygas (nėra eismo įvykių, greitas muitinės patikrinimas, laiku įsigyta bilietas į keltą), greičiausias įmanomas laikas yra 2–3 dienos. Pavyzdžiui, jei furgonas pasiima daiktus Londono regione pirmadienio ryte, trečiadienio vakare ar ketvirtadienio ryte jis gali būti Lietuvoje. Tačiau tai yra „optimistinis“ scenarijus. Praktiškai verta numatyti 3–4 dienas tam, kad apsisaugoti nuo nepageidaujamų netikėtumų, tokių kaip spūstės prie Londono ar ilgesnė laukimo eilė keltuose.

2. Kiek trunka dalinio krovinio (krovininio maršruto) pervežimas?

Daliniai kroviniai, kai viename furgune vežami kelių klientų daiktai, trunka žymiai ilgiau. Čia nėra fiksuoto atvykimo datos, nes furgono maršrutas sudaromas pagal tai, kur yra visi kiti klientai. Įprastas terminas daliniams kroviniams iš JK į Lietuvą yra nuo 5 iki 10 dienų nuo krovinio paruošimo. Kartais tai gali užtrukti ir iki 14 dienų, jei reikia surinkti pakankamai krovinių, kad maršrutas būtų ekonomiškai naudingas. Vairuotojas turi aplankyti 5–10 adresų Anglijoje prieš išvykdamas į Lietuvą, o po to dar išduoti daiktus keliems klientams Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.

3. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimo trukmę?

„Brexit““ turėjo didžiulę įtaką laikui. Iki 2021 m. sienos kirtimas buvo formalumas, o dabradien tai gali būti „butelio kaklelis“. Pagrindinė delsa kyla dėl muitinės deklaravimo. Jei pervežėjas ar eksportuotojas neturi teisingai užpildytos eksporto deklaracijos (EX), krovinys gali būti sulaikytas uoste. Be to, atsirado papildomi patikrinimai maisto produktams, gyvūnams ir kai kurioms kitoms prekėms. Mano patirtyje, jei dokumentai tvarkingi, „Brexit““ prideda tik 1–2 valandas visam procesui, tačiau jei yra klaidų – tai gali pridėti ir 1–2 dienas.

4. Ar maršrutas (pvz., per Doverį ar per Olandiją) įtakoja laiką?

Absoliučiai taip. Dauguma pervežėjų renkasi maršrutą per Dover (Anglija) – Calais (Prancūzija), nes tai trumpiausias atstumas tarp šalių. Tačiau šis maršrutas dažnai būna užstrigęs dėl migrantų bandymų patekti į sunkvežimius, kas sukelia papildomas saugumo procedūras ir eismus. Alternatyvus maršrutas per North Sea (pvz., iš Harwich į Hook of Holland ar iš Hull į Rotterdam) yra ilgesnis plaukiojimu (apie 6–7 valandas palyginti su 1,5 valanda per Lamanšą), tačiau jis dažnai leidžia išvengti didžiųjų žemyninės Europos spūsčių ir yra ramesnis. Šis maršrutas gali pridėti pusę dienos prie kelionės, tačiau kartais padeda išlaikyti griežtesnius grafikus.

5. Kokios vietovės JK gali prailginti pervežimą?

Jungtinė Karalystė yra geografiškai ištęsta šiaurės-pietų kryptimi. Daiktų paėmimas iš Londono ar pietų Anglijos (pvz., Kent, Surrey) yra greičiausias variantas. Jei reikia važiuoti į šiaurę – Liverpulį, Mančesterį, Newcastle ar dar toliau į Škotiją (Glasgow, Edinburgas, Aberdeen), tai prie kelionės trukmės pridedama viena pilna diena (kartais ir daugiau, atsižvelgiant į Anglijos kelių eismo intensyvumą). Vairuotojų poilsio laikas yra griežtai reglamentuojamas, todėl negalima tiesiog „nuvažiuoti greičiau“ į šiaurę ir grįžti.

6. Ar savaitės diena, kai užsakote pervežimą, turi įtakos terminui?

Turi labai didelę įtaką. Logistikoje viskas sukasi aplink savaitgalius. Jei užsakote pervežimą ketvirtadienį ar penktadienį, o dokumentai tvarkomi tik pirmadienį, jau prarandate 3 dienas. Be to, dauguma pervežėjų vengia išvykti iš JK penktadienį (jei tai nėra būtina), kadangi šeštadienį rytą Lietuvoje ar Lenkijoje gali neveikti sandėliai ar muitinės tarpininkai. Geriausia užsakyti ir pradėti rengti dokumentą savaitės pradžioje (pirmadienį-antradienį), taip maksimaliai išnaudojant darbo dienas ir išvengiant savaitgalio „stovėjimo“.

7. Kiek laiko užtrunka pačių daiktų pakavimas ir įkrovimas?

Dauguma klientų mano, kad vairuotojas atvyksta, įkrauna ir važiuoja per 30 minučių. Tai netiesa. Jei tai buto iškraustymas, vieno buto įkėlimas į furgoną su keliais vairuotojais gali užtrukti 2–4 valandas. Jei tai vienas vairuotojas ir daug daiktų – tai gali užtrukti ir visą dieną. Be to, reikia laiko kroviniui užfiksuoti (užpildyti važtaraštį, padaryti nuotraukas). Jei klientas nėra pasiruošęs (daiktai nepakuoti), tai gali pastumti išvykimą į kitą dieną, kas automatiniu būdu prailgina visą terminą viena diena.

8. Kokios yra standartinės vairuotojo darbo ir poilsio normas ir kaip jos veikia laiką?

Europos Sąjungoje ir JK galioja griežtos vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės (tachografo duomenys). Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per dieną gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų), o po 4,5 valandų vairavimo turi ilgesnį poilsį. Šios normos reiškia, kad net ir idealiai suskaičiuotas atstumas (pvz., 20 valandų vairavimo) negali būti įveiktas per 1 dieną. Fiziškai tai reikalauja mažiausiai 2–3 dienų vairuotojui su poilsio pertraukomis. Tai ne vairuotojo tinginys, o saugumo reikalavimas.

9. Ar metų laikas (pvz., žiema) ar šventės veikia pervežimo laiką?

Žinoma. Žiemą didelę įtaką turi oro sąlygos. Sniegas, ledas ar stiprus vėjas Anglijoje ar žemyninėje Europoje gali sustabdyti eismą ar uždaryti keltus. Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu pervežimai dažnai užtrunka ilgiau dėl sutrumpintų darbo laikų, uždarų sandėlių ir didelio krovininių mašinų srauto. Planuodami pervežimą šventiniu laikotarpiu, visada reikia kreiptis į pervežėjus mažiausiai 2–3 savaites anksčiau ir numatyti papildomą 1–2 dienas delsai.

10. Ką daryti, jei pervežimas užtrunka ilgiau nei buvo numatyta?

Pirmiausia – nereikia panikuoti. Logistikoje delsos yra normalus reiškinys, ypač vykstant per kelias šalis ir jūras. Jei terminas viršytas, pirmasis žingsnis yra susisiekti su savo pervežėjo atstovu ar vairuotoju (jei turite jo numerį). Patikrinkite, ar nėra problemų su dokumentais (galbūt muitinė reikalauja papildomų duomenų). Dažniausiai delsa būna dėl techninių priežasčių (pakeistas ratas, sugedus variklio dalis) ar eismo įvykių. Profesionalių pervežėjų komandos visada stengiasi informuoti klientą apie vėlavimą iš karto, kai tik tai paaiškėja. Kantrybė šioje srityje – geriausias kliento draugas.

Išvada

Apibendrinant, daiktų pervežimas furgonu iš Jungtinės Karalystės nėra paprastas procesas, kurį galima suvaldyti vienu mygtuko spustelėjimu. Tai sudėtingas organizatorinis procesas, priklausantis nuo techninės būklės, oro sąlygų, muitinės procedūrų ir geografinių atstumų.

Jei jums reikia greičio ir skubite, rinkites dedikuotą furgoną ir numatykite 3–4 dienas. Jei norite sutaupyti ir galite laukti, dalinis krovinys bus pigesnis, tačiau pasiruoškite laukti 7–14 dienų. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido dvidešimtmetį, visada patariu: derėkitės su pervežėjais iš anksto, rūpinkitės dokumentais (ypač muitinės deklaracijomis) ir būkite kantrūs. Tik taip jūsų daiktai atkeliaus saugiai ir laiku, o patirtis bus kuo mažiau stresinė.