Kiek trunka mikroautobuso kelionė į Angliją? Išsamus eksperto vertinimas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdimu iš savo klientų, yra tas, susijęs su laiku. Žmonės planuoja savo atostogas, verslo susitikimus ar šeimos reikalus ir nori tiksliai žinoti, kada bus vietovėje. Tačiau atsakymas į klausimą „kiek trunka mikroautobuso kelionė į Angliją?“ nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai ne tik atstumas tarp dviejų taškų žemėlapyje; tai kompleksinis procesas, kurį lemia geografija, techniniai reikalavimai, oro sąlygos ir, žinoma, muitinės procedūros.

Šiame straipsnyje pasidelsiu ties tuo, kas užtikrina sklandų kelią, ir išsamiai paaiškinsiu, ką reiškia keliauti mikroautobusu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Nors daugelis žmonių įpratę matuoti laiką valandomis, šioje maršruto dalyje svarbiau suprasti dienų eigos logiką. Kelionė į Angliją – tai ilgas maratonas, ne sprintas, ir kiekviena detalė čia turi savo svorį. Mes išnagrinėsime ne tik vidutinį kelionės trukmę, bet ir visus veiksnius, kurie gali šį laiką pakeisti – nuo vairuotojo poilsio režimo iki kamščių prie Lamanšo sąsiaurio.

Esu matęs, kaip pasikeitė ši maršruto dinamika per dvidešimt metų. Nuo tada, kai keliavome per keltus su ilgomis eilėmis, iki šiandieninių greitųjų traukinių ir griežtų muitinės kontrolės procedūrų po „Brexit“. Visi šie pokyčiai tiesiogiai įtakoja tai, kiek laiko praleisite kelyje. Todėl, jei ruošiatės kelionei, ši informacija padės jums ne tik suprasti grafiką, bet ir psichologiškai pasiruošti ilgam kelioniui bei tinkamai susiplanuoti bagažą. Svarbiausia – prisiminti, kad saugumas ir komfortas visada yra prioritetas prieš greitį.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokia vidutinė kelionės trukmė iš Vilniaus (ar kitų didžiųjų Lietuvos miestų) į Londoną mikroautobusu?

Vidutiniškai mikroautobuso kelionė iš Vilniaus į Londoną trunka apie 30–34 valandas. Tačiau labai svarbu suprasti, kad tai nėra laikas, kurį praleisite sėdėdami vienoje vietoje be sustojimų. Į šį laiką įskaičiuojamos visos būtinos pertraukos: degalinių sustojimai maistui ir tualetui, vairuotojo poilsis (kas 4,5 valandos), bei laukimas keltuose arba „Eurotunelyje“. Jei kelionė pradedama ryte, pavyzdžiui, 8:00 valandą Vilniuje, į Londoną dažniausiai atvykstama po dienos ir pusės, t. y. antros dienos vakare (apie 18:00–20:00 valandą vietos laiku). Tačiau jei maršrute yra daugiau sustojimų Lietuvoje ar Lenkijoje keleiviams pasiimti, trukmė gali išsitempti iki 36 valandų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad Anglijoje laikas yra viena valanda atsiliekantis nuo Lietuvos laiko, kas taip pat gali sukelti nedidelę painiavą skaičiuojant atvykimo laiką.

2. Kiek laiko užtrunka pats pervežimas per Lamanšo sąsiaurį (tarp Prancūzijos ir Anglijos)?

Tai vienas kritiškiausių kelionės etapų, kurio trukmė priklauso nuo pasirinkto transporto būdo. Dauguma mikroautobusų vežėjų renkasi keltą (pvz., iš Calais į Dover), nes tai dažniausiai ekonomiškesnis pasirinkimas. Kelionė keltu paprastai trunka apie 90–100 minučių. Tačiau čia reikia įskaityti ne tik plaukimo laiką vandenyje, bet ir laiką, skirtą įvažiavimui į keltą („boarding“) bei išvažiavimui iš jo („disembarkation“). Visa ši procedūra su įsileidimu į keltą gali užtrukti apie 2 valandas.

Alternatyva – „Eurotunelis“ (Le Shuttle), kuriuo mikroautobusas važiuoja specialiu traukiniu po sąsiauriu. Paties važiavimo po sąsiauriu trukmė – tik 35 minutes. Tačiau reikia atvykti bent 30–45 minutes iki išvykimo, kad būtų atlikta dokumentų ir saugumo kontrolė. Taigi, visa procedūra tuneliu užtrunka mažiau nei valandą, kas yra žymiai greičiau nei keltas, tačiau kainuoja brangiau. Dauguma reguliarių reisų mikroautobusais visgi pasirenka keltą dėl keleivių komforto – galima išlipti, pailsėti, pavalgyti.

3. Kaip „Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES) paveikė kelionės trukmę?

Tai yra vienas reikšmingiausių veiksnių, pakeitusių žaidimo taisykles prieš kelis metus. Iki 2021 metų perėjimas sienos tarp Prancūzijos ir Anglijos buvo greitas, dažnai be išlipimo iš transporto priemonės. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nėra Šengeno erdvės narė, taikomi griežtesi muitinės ir pasienio kontrolės reikalavimai. Tai reiškia, kad kiekvienas keleivis privalo išlipti iš mikroautobuso (tiek Prancūzijos pusėje išvykstant, tiek Anglijos pusėje atvykstant) ir eiti per pasienio kontrolę su pasu arba asmens dokumentais.

Ši procedūra gali užtrukti nuo 30 minučių iki 1,5 valandos abiejose pusėse, priklausomai nuo eilės ir pasienio pareigūnų darbo intensyvumo. Ypatingai daug laiko prarandama tuo atveju, jei grupėje yra keleivių, kurių dokumentai netinkami (pvz., pasas pasibaigęs) arba keliaujančių su vaiku be sutuoktinio raštiško leidimo. Be to, patikrinama ir visa transporto priemonė, o patikrinimo trukmė priklauso nuo muitinės officerio nuotaikos ir kruopštumo. Todėl „Brexit“ pridėjo prie bendros kelionės trukmės vidutiniškai 1–2 valandas.

4. Kiek dažnai vairuotojas turi padaryti pertraukas, ir kaip tai veikia kelionės laiką?

Tarptautinių pervežimų srityje vairuotojo darbo ir poilsio laikas yra griežtai reguliuojamas Europos Sąjungos reglamentais (EGT 561/2006). Tai nėra tik vairuotojo kaprizas – tai saugumo klausimas. Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba 15 minučių + 30 minučių pertraukas per tą 4,5 valandų laikotarpį). Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Praktiškai tai reiškia, kad net jei kelyje nėra didelių spūsčių, mes vis tiek sustojome bent 3–4 kartus per dieną degalinėse. Mūsų maršrutuose (Vilnius–Kaunas–Warszawa–Berlin–Amsterdam–Calais–London) šios pertraukos yra planuojamos iš anksto, dažniausiai didžiuosiuose prekybos centruose prie autostradų, kur keleiviai gali ne tik pavalgyti greitai maistą, bet ir nusipirkti reikmenų, pailsėti. Šios sustojimo vietos parenkamos taip, kad būtų saugios ir turėtų visas būtinas patalpas. Todėl, skaičiuodami kelionės laiką, tiesioginis vairavimo laikas sudaro maždaug 60–70 % viso kelionės trukmės, o likusį laiką užima techninės pertraukos.

5. Ar maršrutas (pvz., per Vokietiją ar per Belgiją/Olandiją) labai veikia trukmę?

Taip, maršruto pasirinkimas turi įtakos, tačiau profesionalios transporto kompanijos dažniausiai naudoja patikrintą ir optimalų maršrutą. Populiariausias maršrutas į Londoną eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją) ir Prancūziją. Kelionė per Vokietiją yra efektyvi dėl greitųjų autostradų (Autobahn), tačiau ten dažnai pasitaiko greičio apribojimai ir darbų zonos.

Kelionė per Belgiją ir Olandiją gali būti šiek tiek trumpesnė geografiškai, tačiau šiose šalyse dažniau pasitaiko didelių kamščių, ypač prie miestų (Antwerpen, Rotterdam) ir mokesčių surinkimo punktų. Be to, Olandijoje ir Belgijoje kelių dangos būklė kartais būna prastesnė nei Vokietijoje, kas gali šiek tiek sulėtinti važiavimą. Taip pat svarbu atsižvelgti į mokesčius už važiavimą keliais (vignettes ir mokesčiai už tiltus/tunelius). Kompanijos renkasi maršrutą, kuris užtikrina ne tik greičiausią, bet ir ekonomiškiausią bei patogiausią kelionę keleiviams. Jei kelyje atsiranda staigus incidentas (pvz., avarija autostradoje), navigacijos sistemos siūlo alternatyvų kelią, kuris gali padidinti kelionės trukmę, bet leidžia išvengti stovėjimo vietoje valandomis.

6. Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių kelionė gali užtrukti ilgiau nei planuota?

Per 20 metų patirties matau, kad dažniausiai uždelstimus sukelia ne techninės mikroautobuso problemos (nors jos ir įvyksta), o išoriniai veiksniai. Pirmoji ir pagrindinė priežastis – kamščiai. Ypatingai dideli spūstys būna Vokietijoje (Ruhr sritis), prie Calais (kai susirenka daug sunkvežimių laukiant keltų) ir, žinoma, Anglijoje, priežiūrint Londono apylanką (M25). Avarijos, kurios uždaro kelio atkarpas, gali pridėti kelias valandas prie kelionės.

Antroji priežastis – oro sąlygos. Žiemos metu sniegas ar ledas Vokietijoje ir Prancūzijoje gali visiškai sustabdyti eismą arba jį sulėtinti iki 30 km/h. Taip pat rūkas prie Lamanšo sąsiaurio gali atšaukti keltų reisus, kas sukelia dideliausias eiles. Trečioji priežastis – muitinės problemos (kaip minėta „Brexit“ kontekste) arba vėlavimai pasiimant keleivius. Jei vienas keleivis pavėluoja į numatytą sustojimą 20 minučių, tai gali sukelti grandininę reakciją, ypač jei vėliau reikia skubėti prie keltų išvykimo. Todėl visada rekomenduojame keleiviams atvykti į įsėdimo vietą bent 15 minučių iki plano laiko.

7. Ar kelionės trukmė priklauso nuo to, kiek keleivių yra mikroautobuse?

Teoriškai, kiekvienas papildomas keleivis reiškia daugiau laiko įsėdimo ir išsėdimo metu, tačiau profesionaliai organizuotame reise šis skirtumas nėra toks didelis, kad jis labai pakeistų bendrą kelionės trukmę (pavyzdžiui, 30 minučių skirtumas tarp 5 ir 8 keleivių). Tačiau yra vienas svarbus aspektas – bagažas. Jei mikroautobuse vyksta daug keleivių ir kiekvienas turi po kelis didelius lagaminus, bagažo įkėlimas ir iškrovimas gali užtrukti ilgiau.

Taip pat, jei grupė yra didelė, sustojimuose maistui ar tualetui reikia daugiau laiko, kad visi spėtų atlikti savo reikalus. Vairuotojas visada stengiasi suskaičiuoti laiką taip, kad nereikėtų skubėti, tačiau keleivių skaičius vis tieka įtakoja „organizacinį“ laiką. Be to, jei keleiviai yra skirtingų miestų, pvz., sustojimas Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, tai akivaizdžiai prailgina išvykimo iš Lietuvos etapą. Tačiau kai mikroautobusas jau yra autostradoje ir juda link Anglijos, keleivių skaičius nebeįtakoja greičio.

8. Kaip veikia laiko juostų keitimasis kelionės metu?

Kelionė į Angliją kerta keletą laiko juostų. Lietuva yra Rytų Europos laiko juostoje (EET). Važiuodami per Vokietiją, Olandiją ir Belgiją, patenka į Centrinės Europos laiko juostą (CET), kurioje laikas yra viena valanda atsiliekantis. Galiausiai, atvykus į Angliją, patenama į Greenwich Mean Time (GMT) arba Britanijos vasaros laiką (BST), kuris taip pat yra viena valanda atsiliekantis nuo Lietuvos (ir lygus Vokietijos laikui).

Kas tai reiškia praktiškai? Jei išvykstate iš Vilniaus 08:00 ryto, atvykus į Vokietiją jau bus 07:00 vietos laiku. Jūs prarandate vieną valandą. Tačiau grįžtant atgal, ši valanda grąžinama. Kelionės į Angliją metu visiškai nusistovi tik prieš pat Angliją, nes visą kelią nuo Vokietijos iki Anglijos laikas yra vienodas. Vairuotojai visada planuoja savo grafiką vietos laiku, todėl keleiviai dažnai nejaučia šio persijungimo, išskyrus tą momentą, kai pirmą kartą žiūri į laikrodį Vokietijoje. Svarbiausia – suprasti, kad kai skambinate artimiesiems iš Anglijos, reikia atsižvelgti į tą vieną valandos skirtumą, kad jiems neskambintų per anksti ar per vėlai.

9. Kiek laiko užtrunka dokumentų patikrinimas prieš išvykstant į keltą ar tunelį?

Dokumentų patikrinimas yra procesas, kuris dažnai sukelia didžiausią stresą ne patirusiems keleiviams. Prieš išvykstant iš Prancūzijos (Calais) į Angliją, visi keleiviai ir vairuotojas turi eiti per Prancūzijos pasienio kontrolę (išvykimas iš Šengeno) ir Jungtinės Karalystės pasienio kontrolę (įvažiavimas į JK). Paprastai šios procedūros atliekamos specialiose patalpose arba priešais įvažiavimą į keltą/tunelį.

Esant mažam eilių kiekiui, visas procesas gali užtrukti 30–40 minutes. Tačiau intensyvaus kelionių sezono metu (vasarą ar šventėmis) eilės gali būti ilgos, ir procesas gali užtrukti iki valandos ar ilgiau. Svarbu pažymėti, kad prieš patikrinimą dažnai tikrinamas ir mikroautobuso bagažas (šunims arba narkotikams ieškoti), o tai gali užtrukti papildomai. Todėl patyręs vairuotojas visada stengiasi atvykti į uostą bent 1,5–2 valandas iki planuojamo keltų išvykimo, kad netikėtų uždelstimų atveju nebūtų praleistas reisas. Praleistas reisas gali reikšti kelias valandas (ar net dieną) laukimo kito.

10. Ar yra skirtumas tarp dienos ir nakties kelionės trukmės?

Teoriškai, nakties metu eismas yra mažesnis, todėl galima tikėtis greitesnio važiavimo. Tačiau praktikoje skirtumas nėra toks didelis, kaip gali atrodyti. Nakties metu sunkvežimiai visiškai nepradingsta – juos vairuoja vairuotojai, kurie taip pat taiko poilsio režimus, todėl autostrados visada užpildytos. Be to, nakties važiavimas turi savo pavojų: mažesnis matomumas, pavojingi elgesio vairuotojai, kurie gali būti mieguisti.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, dauguma keltų ir „Eurotunelio“ reisų naktį vyksta rečiau. Jei praleisite naktį reisą, gali tekti laukti iki ryto. Dienos metu, nors ir yra daugiau lengvųjų automobilių, infrastruktūra dirka sklandžiau, o jei įvyki avarija, greičiau atvyksta pagalbos tarnybos. Be to, vairuotojo poilsio reikalavimai yra tie patys – jei jis vairavo naktį, ryte jis privalo atlikti 11 valandų poilsį, kas gali sustabdyti kelionę neplanuotame laike. Todėl dienos ir nakties kelionės trukmė paprastai yra panaši, o dienos kelionė dažnai laikoma saugesne ir komfortiškesne keleiviams.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kiek trunka mikroautobuso kelionė į Angliją?