Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kiek trunka kelionė mikroautobusu iš Jungtinės Karalystės ir atgal: Išsamus eksperto vertinimas
Įvadas
Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, tenka susidurti su tūkstančiais skirtingų situacijų ir klausimų. Vienas dažniausiai pasitaikančių, kurį išgirstu iš klientų, yra paprastas, tačiau neturi vieno vieno teisingo atsakymo: „Kiek trunka kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?“. Dažnai žmonės tikisi girdėti „23 valandas“ arba „poryt busite namuose“, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Kelionės trukmę nulemia ne tik atstumas tarp dviejų šalių sostinių, bet ir begalė kitų veiksnių, pradedant oro sąlygomis, baigiant biurokratinėmis procedūromis ir fiziniais vairuotojų reikalavimais.
Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ne ties skaičiais, o ties procesu. Kaip žmogus, kuris peržiūrėjo tūkstančius kilometrų ir mato šią kelionę ne kaip tiesią liniją žemėlapyje, o kaip sudėtingą logistinį grandinę, aš padėsiu jums suprasti, ką tiksliai reiškia „kelionės trukmė“. Mes išnagrinėsime viską – nuo to, kaip „Breksitas“ pakeitė mūsų įpročius, iki to, kodėl kai kurios kelionės trunka ilgiau negu kitos, nors maršrutas tas pats. Suprasdami šiuos niuansus, ne tik galėsite realiau planuoti savo laiką, bet ir mažiau nerimoti, kai mikroautobusas šiek tiek vėluoja. Visgi, saugumas ir komfortas visada yra pirmiausia, o greitis – tai tik vienas iš komponentų, kurį reikia derinti su pusantrauktojių taisyklėmis ir kelių būkle.
Taigi, jei planuojate kelionę į Angliją arba grįžtate namo po ilgo laiko, šis vadovas skirtas būtent jums. Čia rasite praktiškai visus atsakymus, kuriuos paprastai galima gauti tik kalbėjant su patyrusiu dispečeriu ar vairuotoju tiesiogiai telefone.
DUK
1. Koks yra vidutinis kelionės trukmės laikas viena kryptimi?
Vidutiniškai kalbant, kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (arba atgal) trunka apie 30–34 valandas. Tačiau labai svarbu suprasti skirtumą tarp „važiavimo laiko“ ir „kelionės trukmės“. Grynas važiavimo laikas, kai ratai sukasi ir mikroautobusas juda, svyruoja nuo 22 iki 24 valandų, priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos miesto išvykstate ir kurioje Anglijos vietoje reikia nuvykti. Pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus į Londoną bus trumpesnė nei iš Klaipėdos į Mančesterį.
Likusios 6–10 valandų tai ne „uždelstis“, o būtinosios pauzės. Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės reguliavimą, profesionalūs vairuotojai privalo laikytis griežtų poilsio režimų. Po 4,5 valandos vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo būtina 11 valandų poilsio (naktinis miegas). Taigi, reali kelionė visada bus padalinta į dvi ar tris važiavimo etapus su pernakvojimu kelyje. Todėl, kai sakome „kelionė trunka dvi dienas“, tai nereiškia, kad vairuotojas važiuoja lėtai – tai reiškia, kad jis laikosi taisyklių, kad jums būtų saugu.
2. Kodėl kelionės laikas gali skirtis net ir 5–6 valandas?
Tai vienas dažniausiai kylančių nesusipratimų. Klientas girdi, kad kaimynas važiavo 28 valandas, o pats sėdi mikroautobuse jau 32 valandas ir galvoja, kad kažkas negerai. Iš tiesų, skirtumas susidaro dėl kelių pagrindinių veiksnių: maršruto sudėties, keleivių pasiskirstymo ir kelių eismo sąlygų.
Pirmiausia, tai priklauso nuo to, kiek yra sustojimų paimti ir išleisti keleivius. Jei mikroautobuse yra 8 keleiviai ir jie išsibarsčiusi nuo Londono iki Bringtono, vairuotojui teks užtrukti nukeliaujant tarp jų. Anglijoje miestai dažnai užstatyti ir greitis ribojas iki 30 mylių per valandą (maždaug 50 km/h), todėl pravažiuoti per visą šalį gali užtrukti nemažai laiko.
Antra, didelę įtaką turi keltų laikai. Jei grupė vos vos pralenkia keltą ir turi laukti kito (pavyzdžiui, po 2 valandų), visą kelionės grafiką stumia 2 valandas į priekį. Trečia, eismo įvykiai. Avarijos ant O12 arba M25 greitkelių gali sukelti spūstis, kurios trunka valandas. Kaip patyręs pervežėjas, galiu pasakyti, kad 5–6 valandų skirtumas tarp skirtingų kelionių yra visiškai normalus reiškinys, ypač intensyvaus kelionių sezono metu.
3. Kaip „Breksitas“ (Brexit) paveikė kelionės trukmę?
Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos kelionės struktūrai įvyko radikalių pokyčių. Anksčiau siena tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės buvo formalumas – pasirodydavo pasienio pareigūnas, pažiūrėdavo pasus ir važiuodam toliau. Dabar tai yra pilnavertė užsienio siena, reikalaujanti dviejų pasienio kontrolių: vienos Prancūzijos (išvykstant iš ES) ir kitos Jungtinės Karalystės (įvažiuojant į JK).
Tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą arba Eurotunelį Doverio arba Folkstono uostuose, susidaro didelės eilės. Vasarą arba atostogų metu šios eilės gali trukti nuo 1 iki 4 valandų. Be to, dabar reikia deklaruoti keleivių bagažą, gali būti papildomų dokumentų patikrinimų. Mūsų kompanija šiuo metu skiria maždaug 2–3 valandas daugiau laiko šiai procedūrai atlikti nei prieš 5 metus. Tai ne vairuotojo kaltė, tai biurokratinė realybė, su kuria susiduria kiekvienas, kertantis Lamanšą.
4. Ar kelyje yra naktinis poilsis (pernakvojimas)?
Taip, beveik visada. Jei kelionė vyksta standartiniu 8 vietų mikroautobusu, pagal įstatymus vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną. Kadangi atstumas nuo Lietuvos iki Anglijos yra apie 1800–2000 km, įveikti jį viena diena be pažeidžiant taisyklių fiziškai neįmanoma.
Todėl kelionės metu įtraukiama sustojimo vieta, dažniausiai Vokietijoje, Belgijoje arba Nyderlanduose, kur vairuotojai ir keleiviai gali praleisti naktį. Mūsų praktikoje stengiamės rasti patogias viešbučius arba poilsiavietes su maistu. Keleiviai dažnai klausia, ar negalima „nustumti“ ir važiuoti be miego. Atsakymas griežtas: ne. Tai būtų ne tik neteisėta, baudžiama didelėmis sumomis, bet ir labai pavojinga. Pavargęs vairuotojas – tai didžiausia grėsmė kelyje. Pernakvojimas užtikrina, kad antroji kelionės diena būtų tokia pat saugi kaip ir pirmoji.
5. Kurie maršrutai yra greičiausi, o kurie – lėtesni?
Svarbu suprasti, kad egzistuoja keli pagrindiniai keliai į Angliją. Tradicinis ir populiariausias yra per Kelną (Vokietija) -> Briuselį (Belgija) -> Lylą (Prancūzija) -> Doverį (Anglija). Šis maršrutas dažniausiai yra trumpiausias pagal atstumą, tačiau jis dažniausiai ir pačiais didžiausiais spūstis, ypač Vokietijoje ant A1 greitkelio arba prie Lilio.
Alternatyvus maršrutas gali eiti per Nyderlandus (Roterdamo/Osterdamo kryptimi). Kartais jis gali atrodyti ilgesnis žemėlapyje, tačiau dėl geresnių kelių sąlygų arba mažesnio eismo intensyvumo realiai laiką gali sutrumpinti. Taip pat yra maršrutų, kurie naudoja keltus iš Vokietijos ar Nyderlandų tiesiai į Angliją (pvz., į Harvičą arą Hulą), tačiau šie keltai brangūs ir plaukia ilgai (naktį), todėl mikroautobusų pervežimuose jie naudojami rečiau. Dažniausiai pasirenkamas Doveris dėl dažnumo – keltai kas valandą, kas leidžia lanksčiau planuoti laiką.
6. Kaip metų laikas ir oro sąlygos veikia trukmę?
Žiemos metu kelionė gali užtrukti ilgiau ne dėl sniego Lietuvoje, o dėl rūko Anglijoje arba Vokietijoje. Vokietijos autostradose (Autobahn) esant blogam matomumui dažnai įvedamos 60 km/h ar net mažesnės greičio ribos, kurios gali trukti dešimtis kilometrų. Tai sustabdo visą judėjimą.
Taip pat žiemos padangos ir šlapdriba Prancūzijoje ar Belgijoje gali lėtinti važiavimą. Vasarą problema tampa turistai – liepos ir rugpjūčio mėnesiais Europos keliai užkemšami poilsiautojų automobiliais, kuriauja eismą į pietus (Ispanijos, Italijos kryptimis), su kuriais mes dalinės keliais. Pavasario rūgštys (angliškai „potholes“) Anglijoje po žiemos gali būti tokios didelės, kad tekdavo važiuoti labai lėtai, kad nepraratume ratlankių. Taigi, prognozuojant laiką, visada verta palikti rezervą 2–4 valandas, jei oras ne itin palankus.
7. Kiek laiko užtrunka patys keltai ar Eurotunelis?
Tiesioginis perėjimas Lamanšo sąsiauriu keltu trunka apie 90 minutes (1 valandą 30 minučių). Eurotunelis („Le Shuttle“) trunka tik 35 minutes. Tačiau vėlgi, tai tik „judejimo“ laikas. Reikia atsižvelgti į tai, kad į uostą arba terminalą reikia atvykti mažiausiai 60–90 minučių iki išvykimo dėl dokumentų patikros ir įsėdimo procedūrų.
Jei vėluojate į keltą, bilietas gali būti anuliuojamas, ir teks laukti kito, o tai gali reikšti 3–4 valandų delay. Eurotunelis šiuo atžvilgiu lankstesnis, tačiau ten taip pat gali būti eilių saugumo patikrinimuose. Bendrai, ši Lamanšo persikėlimo procedūra (nuo atvykimo prie terminalo iki išvykimo iš kito pusės) užima maždaug 3–4 valandas. Tai neatsiejama kelionės dalis, kurios negalima suskaldyti.
8. Ar galima nurodyti tikslią atvykimo laiką adresu?
Dauguma klientų norėtų girdėti „būsiu adresu 18:00“. Tačiau suteikti toką garantiją tarptautiniame pervežime beveik neįmanoma. Mes visada nurodome apytikslį laiko tarpą (pvz., „tarp 16:00 ir 20:00“). Kodėl? Nesangi kelyje įvyksta dalykai, nuo kurių niekas nepriklauso.
Gali užgęsti variklis, gali būti avarija, dėl kurios uždaromas kelias ir reikia važiuoti apsisukimų (kas prideda 50 km), gali būti ilga eilė prie pasienio kontrolės. Be to, jei jūsų kelionės draugas, kurį numatome paimti kelyje, pavėluoja į susitikimo vietą, tai vėluoja visas mikroautobusas. Mūsų tikslas – pristatyti visus saugiai. Jei reikia rinktis tarp „važiuoti virš greičio, kad būtų laiku“ ir „važiuoti saugiai, bet pavėluoti valandą“, mes pasirinksime antrąjį variantą. Todėl visada rekomenduojama planuoti savo reikalus po atvykimo su bent kelių valandų rezervu.
9. Kaip vyksta sustojimai maistui ir tualeto reikmėms?
Tai labai svarbu keleivių komfortui. Mūsų maršrutuose numatomi reguliarūs sustojimai. Paprastai tai daroma kas 3–4 valandos arba kartu su vairuotojo privalomomis pertraukomis. Stengiamės rasti didelių prekybos centrų (pavyzdžiui, „Tank & Rast“ Vokietijoje arba „Service Stations“ Anglijoje), kur yra kavinių, restoranų, parduotuvių ir, svarbiausia, švarūs tualetai.
Jeigu kelionėje yra vaikų arba senyvo amžiaus keleivių, vairuotojai visada yra linkę padaryti papildomą sustojymą jei būtina, tačiau tai priklauso nuo bendro grafiko. Svarbu suprasti, kad mikroautobuse nėra tualeto (kaip tai būna dideliuose autobusuose), todėl sustojimai yra būtini ne tik dėl fizinio malonumo, bet ir dėl higienos. Mūsų patirtis rodo, kad gerai suplanuoti sustojai padeda išvengti streso ir leidžia pajusti ne kaip „bagažą“, o kaip kelionę užtikrinantį keleivį.
10. Ar kelionė atgal trunka taip pat pat, kaip ir į Angliją?
Teoriškai – taip, atstumas tas pats. Praktiškai – gali skirtis. Grįžtant į Lietuvą dažnai tenka kirsti didžiąsias Vokietijos miestų spūstis prieš savaitgalį (pvz., penktadienio vakarą arba šeštadienį). Taip pat, keleiviai dažnai klausia, kodėl grįžtant į Lietuvą užtrunka ilgiau. Paprastai tai siejama su tuo, kad į Angliją žmonės dažniau važiuoja „į darbą“ arba „į reikalus“, todėl yra labiau motyvuoti laikytis grafiko, o grįžtant – po ilgos darbo savaitės ar atostogų – visi nori ilsėtis, ir atmosfera gali būti labiau atsipalaidavusi.
Be to, pasienio kontrolė įvažiuojant į Šengeno zoną (Prancūzijoje) gali būti greitesnė nei įvažiuojant į JK, tačiau vėlgi, viskas priklauso nuo konkrečios dienos ir valandos. Kartais grįžtant gali tekti laukti ilgiau dėl techninių patikrų (pavyzdžiui, jei mikroautobusą sustabdo kelių policija Vokietijoje ar Lenkijoje techninės būklės patikrai). Tai reta, bet įmanoma situacija. Taigi, laukiant grįžtant, verta turėti tokį patį kantrybės rezervą kaip ir važiuojant į šiaurę.
Išvada
Apibendrinant, klausimas „kiek trunka kelionė mikroautobusu iš UK ir atback“ neturi vienodo atsakymo visiems atvejams. Tai ne tik matematika, tai logistika, psichologija ir kartais netgi sėkmės faktorius. Vidutiniškai tai 30–34 valandos, kurias sudaro beveik paros纯 važiavimas, poilsio pertraukos, keltų laukimas ir pasienio formalumų.
Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvi dešimtmetis, visada patariu savo klientams: nežiūrėkite tik į valandų skaičių. Rinkitės patikimą pervežėją, kuris vertina saugumą greičiau, kurio vairuotojai yra profesionalai ir kuris turi patirties spręsti problemas kelyje. Kelionė iš Lietuvos į Angliją ir atgal – tai didelis išbandymas ne tik transporto priemonei, bet ir žmogui.
Jei suprasite, kad šios 30 valandos nėra „prarastas laikas“, o būtinas procesas, kuris užtikrina, kad jūsų artimieji ar jūs pats pasieksite tikslą saugiai ir su geru nuotaikos, pati kelionė taps daug lengvesnė. Planuokite savo laiką su atsarga, pasirūpinkite geru knyga ar muzika ausinėse, ir leiskite mums pasirūpinti likusiu. Galiausiai, svarbiausia ne tai, kiek laiko praleidžiate kelyje, o tai, kad kelyje pasirodytumėte sveiki ir sveiki.