Kiek trunka keleivių transportas į Angliją mikroautobusu? Išsami eksperto analizė

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių keleivių pervežimų versle, daugiausia klausimų, kuriuos girdėjau iš klientų, susiję ne su kaina ar bagažo kiekiu, o su laiku. „Kiek aš turėsiu sėdėti šiame mikroautobuse?“, „Kada tiksliai aš atvyksiu į Londoną?“, „Ar spėsiu į savo rytoją skrydį?“ – šie klausimai skamba ne tik tais, keliaujančiais pirmą kartą, bet ir tais, kurie reguliariai keliauja į Didžiąją Britaniją. Ir visiškai natūralu, kad laikas yra viena brangiausių mūsų turimų vertybių.

Tačiau, atsakant į klausimą „kiek trunka kelionė į Angliją mikroautobusu“, negaliu tiesiog pavesti vieno skaičiaus, pvz., „24 valandos“. Tai būtų netiksliausia ir neteisinga informacija, kurią galėčiau duoti. Tarptautinis keleivių transportas, ypač į salą, kurią skiria jūra ir griežtos sienos, yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo begalės veiksnių. Kelionės trukmė nėra pastovi konstanta – tai dinaminis dydis, kurį formuoja geografija, oro sąlygos, biurokratiniai reikalavimai ir netgi kasdieninis eismas Europos keliuose.

Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamečia patirtimi, aš išsamiai paaiškinsiu, kas tiksliai lemia jūsų kelionės trukmę. Mes ne tik aptarsime techninius vairavimo laiko rodiklius, bet ir panagrinėsime tas dažnai nematomas, tačiau kritiškai svarbias detales, kurios gali prailginti arba, priešingai, trumpinti kelionę. Suprasdami šiuos mechanizmus, jūsės galėsite geriau pasiruošti kelionei, realiau įsivaizduoti laiko grafiką ir išvengti nereikalingo streso.

Svarbu pabrėžti, kad kalbėsime apie reguliarius, legalius keleivių pervežimus. Nors gatvėse pasitaiko ir „vilkų“ vairuotojų, kurie, ginkluoti „taškais“ (fingtais važiavimo pažymėjimais), bando nugalėti laiką ir važiuoti be pertraukų, profesionalus transportas visada laikosi griežtų tachografų ir poilsio reikalavimų. Tai ne tik klausimas teisės, bet ir – saugumo. Todėl toliau pateikiami skaičiai atspindi realų, saugų ir legalų kelionės laiką, kurį užtikrina patikimi pervežėjai.

Taigi, kiek laiko reikia nuo išvykimo iš Kauno ar Vilniaus iki pirmojo sustojimo Londone ar Peterborough? Skaitykite toliau, ir viskas taps aišku.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau 10 dažniausiai man užduodamų klausimų, atsakymai į kuriuos padės jums suformuoti pilną vaizdą apie tai, kas vyksta vairuotojo kabinoje ir keliuose, kai keliaujate į Angliją.

1. Koks yra vidutinis kelionės iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu laikas?

Vidutinis, idealus ir techniškai įmanomas vairavimo laikas be sustojimų iš Lietuvos (pvz., iš Vilniaus) iki Didžiosios Britanijos žemyninės dalies (pvz., iki Doverio) yra apie 22–24 valandas. Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas. Realus kelionės trukmė, kuria vadovaujasi klientas, svyruoja nuo 30 iki 40 valandų.

Kodėl toks didelis skirtumas? Visiems mikroautobuso vairuotojams taikomi griežti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės darbo laiko reglamentai. Vairuotojas privalo daryti pertraukas. Kas 4,5 valandos vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo ilgam poilsui (11 arba 9 valandos). Tai reiškia, kad net jei kelionė atrodo trumpa geografiškai, logiškai ji užtrunka dvi dienas. Paprastai išvykstame ryte, pirmą naktį praleidžiame važiuodami (su keleiviais miegančiais arba sustojus poilsio zonoje), o kito dieną popietę arba vakare pasiekiame keltą. Taigi, sklandžiai einant, kelionė trunka apie 1,5 dienos.

2. Kokie pagrindiniai veiksniai gali prailginti šią kelionę?

Per savo dvidešimt metų praktikos mačiau, kaip idealiai suplanuotos kelionės žlunga dėl keleto pagrindinių priežasčių. Pirmasis ir, mano nuomone, svarbiausias – tai eismas ir užstrigimai. Vykstant per Vokietiją, Belgiją ar Olandiją, ypač prie Ruhr srities arba Antverpeno uosto, eismo kamščiai yra neeilinis reiškinys. Juos sukelia ne tik patįžiai, bet ir avarijos. Vienas didelis eismo įvykis A2 arba A12 autostradose gali atidėlioti mums atvykimą valandomis ar net dešimtimis valandų.

Antrasis faktorius – oro sąlygos. Žiemos mėnesiais, ypač lapkričio–kovo laikotarpiu, rūkas ir vėjras Lamanšo sąsiauryje gali visiškai sustabdyti keltų eismą. Jei matuotojas (angliškai „wind restriction“) parodo per didelį vėjo greitį, keltai neiplaukia į uostą. Tokiu atveju laukimas gali trukti nuo valandos iki visos nakties. Trečias dalykas – techninės būklės patikrinimai sienos kirtimo punktuose, apie ką kalbėsime toliau. Nors tai ne „prastovos“, tačiau sudėtingos dokumentų patikros gali užtrukti ilgiau nei įprasta.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė pasienio kontrolė ir kiek tai laiko „valgo“?

Prieš 2020 metus pasienio kirtimas tarp Prancūzijos ir Anglijos (Doveris-Calais) buvo greitas ir beveik nepastebimas – vairuotojas tiesiog parodydasm pasą ir važiuodavo toliau. Po „Brexit“ situacija pasikeitė radikaliai. Dabar vyksta dvi atskiros kontrolės: prancūzų (išvykstant iš žemyninės Europos) ir britų (atvykstant į Angliją).

Prancūzų policija tikrina dokumentus ir užtikrina, kad keleiviai atitinka vizų reikalavimus (jei reikalinga). Tai užtrunka mažiau laiko, tačiau susidaro eilės. Britų pasienio kontrolė (UK Border Force) dabar turi teisę ir pareigą tikrinti kiekvieną keleivį. Vairuotojas turi išleisti visus keleivius iš mikroautobuso, o jie turi nueiti pas pasieniečius patikrinti pasus. Šis procesas su dideliu mikroautobusu (8 keleiviai) gali užtrukti nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo to, kiek kitų autobusų atvyko tuo pačiu metu. Be to, britai dabar daug daugiau dėmesio skiria tai, kas atvežama į šalį – tikrinamas maistas, cigaretės, pinigai. Tai prideda papildomo streso ir laiko. Vidutiniškai „Brexit“ pridėjo apie 1–2 valandas prie viso kelionės laiko vien dėl biurokratijos.

4. Kuris maršrutas yra greitesnis: per Vokietiją ar per Lenkiją?

Tai vienas dažniausių diskusijų klausimų tarp vairuotojų ir klientų. Tradiciškai maršrutas per Lenkiją ir vėliau per Vokietiją (A12 autostrada) buvo laikomas pigesniu, bet ilgesniu. Maršrutas „per Vokietiją“ (per Varšuvą, Poznanę, vėliau per Berlyną) dažnai vadinamas „greituoju“.

Tačiau mano praktika rodo, kad skirtumas nėra toks didelis, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vokietijos autostrados (Autobahn) dažnai būna apkrautos netoli didmiesčių, o apribojimai (baustiniai) gali priversti važiuoti lėčiau. Lenkijos keliai per pastaruosius metus gerokai pagerėjo, tačiau vietomis (pvz., aplink Varšuvą ar Lodzę) eismas taip pat yra intensyvus.

Skirtumas tarp šių maršrutų paprastai svyruoja nuo 1 iki 2 valandų vieno ar kito kryptimi. Tačiau maršrutas per Vokietiją dažniausai yra patogesnis dėl geresnio kelių paviršiaus ir daugiau poilsio zonų. Jei jums svarbiausia yra kuo greičiau pasiekti tikslą, rekomenduoju maršrutą per Vokietiją („A2“ kryptimi), jei kaina nėra svarbiausia. Jei norite sutaupyti – maršutas per Lenkiją gali būti šiek tiek pigesnis dėl mažesnių kelių mokesčių (vignetių), tačiau jis gali būti šiek tiek „drąsesnis“ dėl blogesnės dangos vietomis.

5. Kiek laiko užtrunka keltų perėjimas (Dover-Calais arba Eurotunelis)?

Šis etapas yra vienas kritiškiausių. Yra du pagrindiniai būdai patekti per Lamanšą: keltu (pvz., DFDS, P&O) arba Eurotuneliu (Eurotunnel Le Shuttle).

Keltas (Dover-Calais) užtrunka apie 90–120 minučių. Į šį laiką įeina: važiavimas į uostą, pasienio kontrolės (kaip minėjau anksčiau), įvažiavimas į keltą, 90 minučių plaukimas jūra (o jei yra audra, tai ilgiau) ir išvažiavimas iš kelto. Keltas turi privalumą – keleiviai gali išeiti į denį, papietauti, pailsėti, nusipirkti kavę (duty-free). Tačiau jis priklauso nuo oro sąlygų.

Eurotunelis (Folkstone-Calais) yra techninis sprendimas. Jis trunka tik 35 minutes (važiavimas po jūra). Tačiau čia nėra jokių paslaugų – jūs sėdite mikroautobuse arba traukiniuke ir laukiate. Bendras laikas nuo stovėjimo eilėje iki išvažiavimo iš tunelio paprastai yra maždaug 60–75 minutes. Tunelis yra mažiau priklausomas nuo oro (jis neveikia tik labai stipraus vėjo atveju), todėl dažniausiai yra patikimesnis variantas tiems, kuriems skubama. Tačiau jis brangesnis ir turi griežtesnius taisykles dėl keleivių skaičiaus ir aukščio. Profesionalūs pervežėjai dažnai renkasi keltą dėl didesnio komforto vairuotojui ir keleiviams, nors tunelis ir sutaupo apie valandą.

6. Kaip vairuotojo poilsis įtakoja atvykimo laiką?

Tai yra neatsiejama kelionės dalis, kurią keleiviai dažnai supranta kaip „vairuotojas tingi“. Leidžiu sau paaiškinti, kodėl tai yra gyvybiškai svarbu. Mūsų mikroautobusai yra įrengti tachografais – prietaisais, kurie seką kiekvieną vairuotojo judesį. Jis neleidžia vairuotojui suklastoti laiko.

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti tik 9 valandas per dieną (išskirtiniais atvejais – 10 valandas 2 kartus per savaitę). Po to jis privalo atsisakyti 11 valandų ilgo poilsio. Jei mes išvykstame 08:00 ryte Lietuvoje, tai po 9 valandų (apie 17:00) vairuotojas jau negali vairuoti. Jei toje vietoje mes nesame jame (pvz., poilsio zonoje Vokietijoje), jis privalo sustoti. Tai reiškia, kad net jei iki kelto liko tik 100 km, jei vairuotojui baigėsi laikas, mes stovime.

Daugelis klientų klausia: „Ar neįmanoma važiuoti be sustojimo?“. Ne, neįmanoma legaliai ir saugiai. Pavargęs vairuotojas kelyje yra pavojingesnis nei girtas vairuotojas. Todėl, kai suplanuojate savo susitikimą Anglijoje, visada turėkite omenyje, kad poilsis yra ne pasirinkimas, o įstatymas. Tai dažniausiai priverčia mums padaryti ilgesnę pertrauką naktį (pvz., nuo 22:00 iki 07:00), kas natūraliai perkelia atvykimą į kitą dieną.

7. Ar metų laikas (žiema/vasara) turi įtakos trukmei?

Žinoma, turi, ir ne mažą. Vasarą (ypač liepos–rugpjūčio mėn.) mes turime du konkuruojančius veiksnius. Vienas – gerokai ilgesnė dienos šviesa, kas leidžia vairuotojams jaustis geriau ir važiuoti lengviau. Kitas – milžiniškas eismas atostautojų kryptimis, ypač pietų Vokietijoje, Austrijoje (jei ten užklystame) arba netoli kalnų perėjų. Be to, vasarą dažniau vyksta kelio remonto darbai, kur sukuria „siurblius“ (eismo spūstis).

Žioma situacija kita. Diena trumpa, vairuotojai dažniau pavargsta dėl tamsos ir blogo regėjimo sąlygų. Bet svarbiausia – oras. Sniegas, ledas ir šlapdriba Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje gali sumažinti greitį nuo 90 km/h iki 40 km/h arba visiškai sustabdyti eismą. O, kaip jau minėjau, Lamanšo sąsiaurio rūgas yra klasika. Kartais žiemos rūgas taip tankus, kad keltai neiplaukia dieną-dvi. Todėl žiemos kelionės į Angliją visada turi būti planuojamos su didesniu laiko rezervu – papildomai 4–6 valandų gali būti kritiškai reikalingos.

8. Kas nutinka, jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Tai kiekvieno keleivio košmaras, tačiau profesionaliame transporte egzistuoja tam tikros procedūros. Jei mikroautobusui techniškai pasitaiko gedimas (pvz., padangų plyšimas, variklio problemos), vairuotojas nedelsia skambina pagalbos tarnybai. Jei tai paprasta padangų problema, ją galima išspręsti per 30–60 minučių (jei vairuotojas turi rezervines, o turi turėti).

Ji gedimas rimtesnis, reikalaujantis techninės pagalbos išvykimo, laukimas gali trukti nuo 2 iki 4 valandų. Šiuo atveju atvykimo laikas pasislenka. Ką daryti keleiviui? Patirtis rodo, kad svarbiausia išlaikyti ramybę. Pervežėjai dažnai turi bendradarbių tinklą arba galimybą pasiųsti kitą mikroautobusą, jei gedimas kritinis, tačiau tai užtrunka. Geriausia, ką gali daryti keleivis, – pasirūpinti, kad būtų užtikrintas bent minimalus ryšys (telefonas įkrautas) ir vanduo. Deja, tokios situacijos yra retos, tačiau įmanomos, ir jos visada prideda valandų prie kelionės trukmės.

9. Kiek laiko užtrunka nužengti iš mikroautobuso Anglijoje (pasieniečių kontrolė)?

Atvykus į Anglijos uostą (Doveris arba Folkstone), procesas nebaigiasi. Jei keliavome keltu, išlipame ir važiuojame pas britų pasieniečius. Čia vyksta „UK Border Control“ procedūra.

Visi keleiviai turi išlipti iš mikroautobuso su visais savo daiktais (rankiniu bagažu). Pats procesas atrodo taip: vairuotojas paima visus pasus, nueina į kontrolės kabinetą, o keleiviai laukia (arba eina prie sienos, kur turi būti nuskanuotas veidas arba pasas). Pasas tikrinamas duomenų bazėje. Jei viskas tvarkinga – keleivis grįžta. Jei pasieniečiui kyla abejonių (pvz., dėl vizos, buvimo istorijos ar tikslo kelionės), keleivis gali būti nuvestas į papildomą patikros kambarą. Tai gali trukti nuo 15 minučių iki kelių valandų.

Vidutiniškai, su 8 keleiviais, šis procesas užtrunka apie 45–60 minučių. Tačiau reikia prisiminti, kad jei atvyksta 10 autobusų vienu metu, eilė gali būti ilga. Po šios kontrolės vairuotojas vėl suskaityja keleivius ir važiuoja į paskirties vietą (pvz., Londoną), kuri gali užtrukti dar 1,5–2 valandas (priekaištingas Londono eismas). Taigi, nuo išlipimo iš kelto iki išvykimo iš uosto teritorijos praėjti gali trukti net 2 valandas.

10.