Kiek laiko užtrunka keleivių vežimas į Angliją? Eksperto Iždas ir Realijos

Dirbu tarptautinių keleivių pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suderintų maršrutų, kai vairuotojas atvyksta anksčiau nei planuota, iki situacijų, kai kelionė užtrunka dieną ilgiau dėl neprognozuojamų aplinkybių. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra paprastas, bet atsakymą turintis daug niuansų: „Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją?“.

Jei ieškote trumpo atsakymo, tai galiu pasakyti taip: įprastas kelionės laikas nuo Lietuvos (pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno) iki centrinės Anglijos (Londonas ar Midlands regionas) mikroautobusu arba autobusu svyruoja nuo 30 iki 40 valandų. Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas. Realus kelionės trukmė, kurią jausdami patiria keleiviai, visada yra ilgesnė. Kodėl? Todėl, kad tarptautiniai pervežimai – tai ne tik fizinis atstumas, kuris reiškia apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi. Tai sudėtingas logistinis procesas, į kurį įeina vairuotojo poilsis, muitinės kontrolė, perkėla per Lamanšo sąsiaurį, kelių eismo sąlygos ir, žinoma, Brexit suformuoti nauji reikalavimai.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tiką lemia kelionės trukmę, kad galėtumėte realiai įsivaizduoti, kiek laiko skirsite keliui, ir tinkamai pasiruošti šiai kelionei.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kelionės trukmę į Angliją

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt klausimų, kurie labiausiai domina keleivius planuojantiems kelionę į Jungtinę Karalystę.

1. Koks yra vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Londoną?

Vidutinis kelionės laikas mikroautobusu arba autobusu nuo Vilniaus iki Londono paprastai užtrunka apie 32–36 valandas. Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp „vairavimo laiko“ ir „kelionės trukmės“. Vairuotojas gali vairuoti tam tikrą laiką, tačiau taisyklės reikalauja, kad jis turėtų poilsio pertraukas. Be to, jei kelionė vyksta su pervežimų kompanija, kuri dirba pagal tvarkaraštį (pvz., išvyksta vakare, atvyksta po dviejų dienų), realus laikas gali siekti net 40 valandas, įskaitant sustojimus keleiviams paimti/išleisti ir technines pertraukas. Jei tai yra privatus pervežimas „nuo durų iki durų“, laikas gali būti trumpesnis, nes nereikia statyti papildomų sustojimų keliuose.

2. Kodėl kelionė užtrunka ilgiau nei rodo GPS navigacija?

GPS navigacijos, tokios kaip „Google Maps“ ar „Waze“, paprastai rodo grynąjį važiavimo laiką, neatsižvelgdamos į vairuotojo darbo ir poilsio režimą. Tarptautiniuose pervežimuuose galioja griežtos Europos Sąjungos taisyklės (tachografo reikalavimai). Vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų vairavimo jis privalo ilgiau ilsėtis (mažiausiai 11 valandų). Tai reiškia, kad net jei kelias užimtų 24 valandas be sustojimo, reali kelionė su įstatymų reikalaujamomis pertraukomis užtrunka mažiausiai 1,5 dienos. GPS taip pat visada neįvertina perkėlų laukimo eilėse ir muitinės procedūrų trukmės.

3. Kaip Lamanšo sąsiaurio perkėla (Eurotunelis ar keltas) veikia kelionės trukmę?

Tai vienas kritiškiausių momentų. Anglija yra sala, todėl teks ją pasiekti keltu arba pro Eurotunelį. Populiariausias maršrutas yra iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija). Keltas plaukia apie 90 minučių, o Eurotuneliu traukinys važiuoja tik 35 minutes. Tačiau čia nėra tik laikas vandenyje ar po žeme. Reikia atvykti į uostą arba terminalą mažiausiai 60–90 minučių iki išvykimo dėl dokumentų patikros (pasų kontrolės) ir įsėdimo procedūrų. Jei pasirinksite keltą, kuris plaukia rečiau, gali tekti laukti kelias valandas uoste, o tai tiesiogiai prailgina visą kelionę. Dažniausiai pervežėjai renkasi Eurotunelį dėl greičio ir dažnesnio išvykimų grafiko, tačiau jo kaina gali būti šiek tiek aukštesnė.

4. Ką reiškia „Brexit“ kelionėms į Angliją ir ar tai prailgina kelionę?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit), pasienio kontrolės pasunkėjo. Anksčiau Lietuvos piliečiai galėjo važiuoti per eiles su ES pasais be sustojimų. Dabar, kai atvykstate į Britų kontrolės punktą prieš įvažiuojant į Eurotunelį ar uostą, visi keleiviai turi išlipti iš transporto priemonės ir praeiti pasų kontrolę. Tai užtrunka nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo užimtumo. Be to, pasienio pareigūnai gali atsitiktinai tikrinti ir patį transportą, ieškodami nelegalių keleivių ar kontrabandos, kas taip pat sukuria papildomų uždelčimų. Tai neabejotinai prailgina kelionę bent 1–2 valandas palyginti su laiku prieš Brexit.

5. Kokios yra vairuotojo poilsio pertraukos ir kaip jos veikia atvykimo laiką?

Kaip jau minėjau, vairuotojo poilsis nėra noras, o įstatymas. Taisyklės griežtos: po 4,5 valandų vairavimo – 45 min. pertrauka (gali būti suskaldyta į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamas poilsis. Tai reiškia, kad jei vairuotojas išvyksta ryte, jis privalo sustoti pietų metu, o vėliau naktį privalo užmigti (arba ilsėtis) viešbutyje. Kelionė į Angliją be pernakvojimo (tik su trumpomis pertraukomis) įmanoma tik jei vairuotojai du, ir jie keičiasi vairuodami. Jei vairuotojas vienas – kelionė bus nutrūksta pernakvojimui (paprastai Vokietijoje arba Belgijoje), o tai prideda prie bendros kelionės trukmės mažiausiai 11 valandų neveikimo laiko.

6. Kurios šalys turi didžiausią įtaką eismo užgaidoms šiame maršrute?

Maršrutas į Angliją eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (Nyderlandus), Belgiją ir Prancūziją. Kiekviena šalis turi savo „traukos centrus“. Vokietija yra žinoma dėl savo autostradų (Autobahn), tačiau jose dažnai vyksta remonto darbai ir eismo spūstys, ypač netoli didžiųjų miestų (Berlynas, Hamburgas, Kelnas). Olandijoje ir Belgijoje intensyvus eismas yra pastovus, o Antverpeno ir Roterdamo aplinkkeliai yra chronicškai užspausti. Prancūzijoje, prieš pasiekiant Kalę, dažnai susidaro spūstys dėl migrantų bandymų patekti į sunkvežimius, todėl ten taip pat gali užstrigti. Lenkijoje problemos gali kilti dėl blogesnės kelių būklės vietiniais keliais arba didelių prekybos centrų (prie sienos su Vokietija) spūsčių.

7. Ar metų laikas (žiema, vasara) turi įtakos kelionės trukmei?

Absoliučiai taip. Žiemą rizikuojame užstrigti dėl blogo oro – sniego, šalnos, ledo. Vokietijoje ar Belgijoje stiprus lietus ar rūkas gali sumažinti greitį iki 60 km/h autostradoje. Vasarą problema yra kita – turistai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais keliasse įsiterpia daugiau lėtai važiuojančių automobilių su priekabomis, o keltų ir Eurotunelio bilietai gali būti išparduoti iš anksto, priversdami laukti sekančio išvykimo. Taip pat šventų dienų laikotarpiai (Kalėdos, Velykos, Naujieji Metai) visada sukelia milžiniškas spūsties pasienio punktuose, ypač tarp Lenkijos ir Vokietijos bei prieš įvažiuojant į UK.

8. Kiek laiko užtrunka muitinės ir pasienio kontrolės procedūros?

Išskyrus pasienio kontrolę prieš įvažiuojant į Angliją (apie kurią kalbėjome Brexit kontekste), kelionėje per Europą dažniausiai nėra ilgos muitinės eilių, nes važiuojame Šengeno erdvėje. Tačiau jei maršrutas eina per ne Šengeno šalis (pavyzdžiui, jei važiuojame per Švediją arba Daniją keliais, kurie reikalauja kontrolės), tai gali užtrukti. Dažniausia laiko „valgytoja“ yra būtent pasienio kontrolė tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Čia ne tik tikrinami pasai, bet ir kartais atliekami papildomi patikrinimai. Reikia būti pasiruošusiam tai, kad ši procedūra gali trukti nuo 30 minučių (idealus atvejis) iki 3–4 valandų (piko metu ar techninių problemų atveju).

9. Ar skiriasi kelionės trukmė, jei važiuoju autobusu (taksi) arba dideliu turistiniu autobusu?

Taip, skirtumas yra. Didelis turistinis autobusu (pvz., 50–60 vietų) yra lėtesnis. Jis sunkiau įsibėgėja, lėčiau stabdo, jam sunkiau manevruoti spūstyse. Be to, jis dažniau turi sustoti degalams papildyti (didžiausia sunaudojama). Taip pat dideliame autobuse daugiau keleivių, kas reiškia daugiau laiko įsėdimo ir išsėdimo procedūroms. Mikroautobusu (8 vietų) arba mini autobusu (16–19 vietų) kelionė paprastai būna greitesnė. Toks transportas yra agilesnis, gali važiuoti kai kuriais maršrutais, kuriems didelis autobusas negali, ir greičiau įveikia pasienio kontrolės punktus (mažiau žmonių = greitesnė pasų patikra). Tačiau mikroautobuso vairuotojai taip pat privalo laikytis tos pačios poilsio taisyklės.

10. Kaip galima tiksliai sužinoti atvykimo laiką?

Profesionali pervežimo kompanija visada stengiasi numatyti realų atvykimo laiką. Mes paprastai pridedame apie 4–6 valandų „rezervo“ prie grynojo vairavimo laiko. Klientams visada rekomenduoju sekti savo vairuotojo vietą realiu laiku (jei kompanija suteikia tokia galimybę) arba susisiekti su dispečeriumi. Tačiau nepamirškite, kad net ir geriausias planas gali sugriužti dėl avarijos autostradoje, kuri užblokuoja 3 juostas 4 valandas. Todėl, jei klausiate, kiek laiko užtrunks, atsakymas visada yra: „Planuojame X valandų, bet pasiruoškite Y“. Atvirai kalbant, jei jums sako, kad atvyksite tiksliai 14:00, būkite skeptiškas – tarptautiniuose pervežimuose tikslumas iki minutės beveik neįmanomas.

Išvada

Apibendrinant savo daugiametę patirtį, galiu pasakyti vieną: kelionė į Angliją – tai ne tiesiavas maršrutas, o nuotykių istorija, kurioje laikas yra kintamasis dydis. Nors fizinis atstumas nekinta, aplinkybės, kurios sukuria papildomą laiką, keičiasi kasdien. Nuo šiandieninios eimo situacijos A2 autostradoje Lenkijoje iki oro sąlygų Lamanšo sąsiauryje – visi šie faktoriai deda po savo „vienetą“ prie bendros kelionės trukmės.

Jei planuojate kelionę, vertinkite laiką realiai. Neskubėkite planuoti susitikimų atvykusios dienos rytą, jei atvykstate vakare. Palikite sau laiko atsigaivinti. Profesionalus vairuotojas visada pasirūpins jūsų saugumu ir bandys įveikti kelią kuo greičiau, tačiau saugumas ir įstatymų laikymasis yra pirmiausia. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti – kantriai laukti ir pasitikėti savo pervežėju. O jei dar neturite patikimo pervežėjo, pasirinkite tokį, kuris nežada „neįmanomų“ greičių, o atvirai ir profesionaliai paaiškina, kiek laiko tikrai užtruks šis ilgas, bet įdomus kelias į Anglijos salas.