Kiek laiko trunka tiesioginė kelionė į Angliją? Eksperto vadovas

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti į Angliją?“ Atrodo paprasta klausimas, tačiau atsakymas į jį niekada nėra vienareikšmis. Pasaulis logistikoje nesuka pagal laikrodžio rodyklę, o tiesioginis atstumas tarp Vilniaus ir Londono – tai tik viena iš dešimčių kintamųjų, lemiančių galutinį laiką.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausu valandomis ir kilometrais. Mes panagrinėsime tai, kas vyksta „už scenos“ – nuo vairuotojo poilsio režimų iki muitinės procedūrų po „Brexit“. Mano tikslas – padaryti jus, kaip klientą, tiksliai informuotu, kad jūsų lūkesčiai ir realybis susitartų. Suprantama, kiekvienas nori, kad jo prekės būtų pristatytos „vakar“, tačia profesionali logistika reiškia ne greitį, o numatomą ir saugų pristatymą. Štai išsamus aprašymas apie tai, ką reiškia kelionė į Jungtinę Karalystę šiandien.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Angliją (pvz., į Londoną ar Birminghamą)?

Vidutiniškai kalbant, tiesioginis važiavimas nuo Lietuvos ribų (arba nuo jūsų sandėlio) iki centro Anglijoje trunka apie 30–40 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau logistikoje terminas „tiesioginė kelionė“ yra klaidinantis. Profesionalus vairuotojas negali vairuoti 40 valandų iš eilės. Reglamentai (ES ir JK reglamentai) griežtai apibrėžia poilsio ir vairavimo laikus.

Todėl realus laikas nuo krovinio įkėlimo iki iškrovimo paprastai svyruoja nuo 3 iki 5 kalendorinių dienų. Jei krovinys keliauja daliniu krovininiu reisu (kai viename sunkvežimyje yra kelios skirtingų klientų siuntos), laikas gali prailgti iki 5–7 dienų, nes reikia laukti, kol bus įkeltos kitos siuntos ir vėliau iškraunamos tarpinėse vietose.

Taip pat svarbu ir tikslinis pristatymo taškas. Jei krovinys keliauja į Londoną, tai viena, o jei į Glazgo šiaurę – tai papildomos 6–8 valandos vairavimo viena kryptis. Taigi, jei planuojate logistiką, geriausia orientuotis į 4 dienų vidurkį standartiniam 20 pėdų ar 33 pėdų konteinerio ar sunkvežimio pervežimui.

2. Kokius maršrutus naudojama dažniausiai ir kaip jie veikia laiką?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame, ir kiekvienas turi savo laiko niuansus. Pirmasis ir populiariausias – maršrutas per Kalė (Calais) ir Doverį. Tai trumpiausias jūros perėjimas (maždaug 1,5–2 valandos keltu arba 35 minutės Eurotuneliu). Šis maršrutą dažniausiai pasirenkamas dėl greičio, tačiau jis turi savo „aštrųjį kampą“ – didelį intensyvumą. Anglijoje ir Prancūzijoje esantys migrantų kontrolės punktai ar techninės problemos gali sukelti eismus, kurie prailgina kelionę net keliomis valandomis.

Antrasis maršrutas – vadinamasis „Šiaurės maršrutas“, pvz., per Zebriugę (Zeebrugge) į Hullą ar Roterdamą į Harvičą/Felkstouą. Šie keliai yra ilgesi, o jūros perėjimas trunka ilgiau (4–8 valandų), tačiau jie dažnai būna ramesni. Jei krovinys turi būti pristatytas į šiaurinę Angliją ar Škotiją, šis maršrutas gali būti net efektyvesnis laiko atžvilgiu, nes vengiame didžiulio Londono žiedo (M25) spūsčių, kurios gali „suvalgyti“ pusę dienos. Pasirinkdamas maršrutą, ekspertas visada įvertina, kur tiksliau reikia vykti – į pietus ar į šiaurę.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę?

Tai, kas anksčiau užtrukdavo 5 minutes pasienio punkte, dabar gali užtrukti valandą arba ir ilgiau. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, kiekvienas krovinys turi praeiti muitinės formalumus. Tai nebe tik pasienio kontrolė, o dokumentų patikrinimas.

Prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį, vairuotojas turi pateikti „Exit Summary Declaration“ (EXS) dokumentą, o įvažiavus į Angliją – „Entry Summary Declaration“ (ENS). Jei dokumentuose nėra klaidų, viskas vyksta sklandžiai. Tačiau jei netyčia padaryta klaida prekių sanitarinės sertifikavimo srityje ar deklaravime, krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Mano patirtis rodo, kad gerai paruošti dokumentai gali sutrumpinti išlaipinimą iki 30–60 minučių, o blogai paruošti – uždelsti dienai ar dviem. Todėl laiko sąnaudos dabar priklauso ne nuo greičio, o nuo buhalterijos ir dokumentų kokybės.

4. Kiek laiko užtrunka pačios jūros perėjimos procedūros?

Čia dažnai kyla nesusipratimų. Klientai mano, kad keltas išplaukia tiksliai tada, kai vairuotojas atvažiuoja į uostą. Tačiau realybėje yra „check-in“ procedūros. Reikia atvykti bent 1–2 valandoms anksčiau prieš išvykimą, kad būtų patikrintas krovinys, dokumentai ir vairuotojo asmens duomenys.

Patys keltai iš Kalė į Doverį plaukia apie 90 minučių. Eurotunelio traukinys – 35 minutes. Tačiau bendras laikas, praleistas uoste (nuo atvykimo iki išvykimo), gali svyruoti nuo 2 iki 5 valandų, ypač intensyviausiuose metuose (pavyzdžiui, artėjant šventėms ar vasaros atostogoms). Verta prisiminti, kad Anglijos ir Prancūzijos uostai turi griežtas saugumo procedūras – gabenamiems kroviniams gali būti atliekami papildomi rentgeno ar fiziniai patikrinimai, kas taip pat prideda laiko.

5. Kokios vairuotojo darbo ir poilsio taisyklės lemia kelionės greitį?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį klientai dažnai pamiršta. Sunkvežimių vairuotojai yra reguliuojami griežtais taisyklėmis (EC 561/2006). Vairuotojas gali vairuoti maksimaliai 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandas 2 kartus per savaitę), o per savaitę – ne daugiau kaip 56 valandas.

Kas tai reiškia praktiškai? Jei vairuotojas išvyksta iš Vilniaus pirmadienio ryte, jis negali tiesiog važiuoti be sustojimo iki trečiadienio. Jam reikia nakties poilsio (45 minučių pertraukos neužtenka). Todėl maršrute yra numatyti sustojimai poilsio zonose (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje). Šios taisyklės yra nešiojamosios – tiek ES, tiek JK jas pripažįsta. Taigi, net jei kelias atrodo trumpas, biologinės ir teisinės vairuotojo apribojimos nulemia bent vieną naktinį sustojimą kelyje.

6. Ar orų sąlygos gali žymiai prailginti kelionę?

Absoliučiai taip. Nors atrodo, kad sunkvežimiai yra stiprūs ir atspariui, meteorologinės sąlygos gali visiškai sujungti logistikos grandines. Žiemos mėnesiais Vokietijos automagistralėse (Autobahn) dažnai vyksta dideli sniego stiprumo protrūkiai, kai judėjimas ribojamas 60 km/h arba visiškai stabdomas.

Taip pat ir priešingame krašte – Anglijoje. Anglijos jūrų perėjimos yra garsėja savo nestabilumu. Stiprus vėjas (peršalęs vėjas) gali uždrausti keltams išplaukti. Esu patyręs situacijų, kai keltai nebuvo leidžiama išplaukti 6 ar net 12 valandų dėl saugumo. Tokiu atveju vairuotojas privalo laukti uoste, o tai automatiškai nulemia vėlavą. Vasarą vėlgi gali būti karščio bangos, kurios taip pat riboja vairuavimo laiką arba sukelia asfalto tirpsmo eismus.

7. Kaip krovinio tipas (pavojingos medžiagos, šaldytuvai) veikia trukmę?

Standartinis dėžinis sunkvežimis (Dry Van) keliauja greičiausiai. Tačiau jei kalbame apie šaldytuvus (Frigorific), čia yra papildomi apribojimai. Šaldytuvo variklis dirba nuo sunkvežimio degalų sistemos arba nuo atskiro generatoriaus. Vairuotojas turi reguliariai tikrinti temperatūrą ir užtikrinti, kad „šaltų grandinių“ nebūtų nutrūkusių. Kai kurie uostai turi specialias eiles šaldytuvams, kad juos būtų galima prijungti prie elektros tinklo laukiant keltų, kad sutaupyti degalų. Tai gali šiek tiek sulėtinti įvažiavimo procedūras.

Dar sudėtingiau yra su pavojingomis medžiagomis (ADR). Tokiems kroviniams reikalingi specialūs leidimai, o kai kuriuose keltuose jiems skiriami specifiniai slotai (pvz., tik naktiniais reisais). Jei vairuotojas praleidžia savo slotą dėl eismo, jis gali turėti laukti kito kelto, kas gali prailginti kelionę net 12 valandų. Todėl specialiųjų krovinių planavimas reikalauja didesnio rezervo laiko.

8. Kiek laiko užtrunka paties krovinio įkėlimas ir iškrovimas?

Klientai dažnai galvoja, kad laikas skaičiuojamas tik nuo rato sukimosi momentu. Tačiau profesionali logistika prasideda sandėlyje. Įkėlimas Lietuvoje gali trukti nuo 1 valandos (jei tai pilnas krovinys ir viskas paruošta) iki 4–6 valandų (jei tai kompleksinis krovinys arba jei sandėlyje yra eilės). Tas pats taikoma ir iškrovimui Anglijoje.

Angliški sandėliai turi savo specifiką. Daugelis jų veikia pagal griežtas „booking“ (rezervacijų) sistemas. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai, jo gali nepriimti ir nukelti į kitą dieną. Be to, Anglijoje dažnai naudojami „palepės“ tipo sunkvežimiai su keltuvais, kurie leidžia iškrauti greičiau, tačiau reikalauja, kad vairuotojas būtų labai tiksliai laiku. Jei sandėlyje trūksta krovėjų (kas pastaruoju metu būna dažna problema), iškrovimas gali užtrukti ilgiau nei planuota, o tai tiesiogiai lenkia visą grafiką.

9. Ar savaitgalis ar šventės turi įtakos pervežimo trukmei?

Žinoma. Tarptautiniai pervežimai – tai ne 9-ių iki 5-ių darbas, tačiau administraciniai barjerai egzistuoja. Muitinės dažnai dirba sutrumpintą darbo laiką arba visiškai nedirba šventinėmis dienomis. Jei krovinys atvyksta į uostą penktadienio vakarą, o muitinės deklaracija nėra galutinai patvirtinta, krovinys gali „užstrigti“ uoste iki pirmadienio ryto.

Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo savaitinio poilsio taisykles. Jei vairuotojo 45 valandų savaitinis poilsis tenka šventei arba jei jis privalo ją praleisti tam tikroje vietoje, tai gali sustabdyti judėjimą. Planuodami siuntą, visada verta pasitikslinti, ar nėra artimiausių dienų švenčių Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje ar Anglijoje, nes bet kurios šios šalys šventė gali sustabdyti grandinę.

10. Kaip klientas gali padėti sumažinti kelionės trukmę?

Geriausias būdas užtikrinti, kad kelionė vyktų kuo greičiau – yra komunikacija ir dokumentų tvarka. Per savo 20 metų patirtį mačiau nemažai kartų, kaip viena trūkstama deklaracijos eilutė arba neteisingai nurodytas svoris sustabdydavo toninius krovinius.

Jūs, kaip klientas, galite padėti užtikrindami, kad visi muitinės dokumentai (prekių deklaracijos, pirkimo-s pardavimo sutartys, atitikties sertifikatai) yra pateikti pervežėjui dar prieš krovinio išvykimą. Taip pat svarbu tiksliai nurodyti gavėjo kontaktus ir sandėlio darbo laiką Anglijoje. Jei mūsų ekspedisijos vadybininkas gali susisiekti su gavėju iš anksto ir suderinti „booking“ laiką, tai išvengia nereikalingo laukimo prie vartų. Greitis logistikoje ne priklauso nuo to, kaip stipriai paspaudžiate dujas, o nuo to, kaip gerai suorganizuota informacija.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kiek laiko trunka tiesioginė kelionė į Angliją?“ neturi vieno skaičiaus. Tai kompleksinis procesas, kurį lemia geografija, teisiniai nuostatai, orai ir žmogiškasis faktorius. Nors fiziškai nuvažiuoti galima per porą dienų, saugi ir legali logistika reikalauja 3–5 dienų plano.

Esu tikras, kad supratę šiuos niuansus – nuo vairuotojo poilsio taisyklių iki „Brexit“ sukeltų dokumentacinių uždaružmių – galėsite realiau planuoti savo verslo procesus. Geriausias logistikos partneris yra tas, kuris ne tik vairuoja greitai, bet ir tiksliai numato galimas uždelstis ir sugeba jums apie tai pranešti iš anksto. Profesionalumas šioje srityje matomas tada, kai nepageidaujami įvykiai nekelia panikos, o yra valdomi ir sprendžiami be jūsų įsikišimo. Tad, planuodami siuntą į Angliją, skirkite šiek tiek daugiau laiko rezervui – taip užtikrinsite savo ramybę ir prekių sklandų pristatymą.