Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją? Viskas, ką reikia žinoti

Kiekvienas, kas nors kada nors siuntė krovinius į užsienį, žino vieną pagrindinę tiesą: laikas – tai pinigai, o kartais – ir nervai. Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu girdėjęs tą patį klausimą tūkstančius kartų: „Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją?“ Atsakymas, panašu kaip ir pati Britanija, gali būti šiek tiek rūkas užsitraukęs – jis nėra vienas skaičius.

Nors geografiškai Anglija (ar tiksliau, Jungtinė Karalystė) yra netoliese, logistiniu požiūriu tai atskiras žemynas su savais niuansais. Po „Brexit“ procesai pasikeitė, ir tas, kas anksčiau užtrukdavo dvi dienas, dabar gali reikalauti kruopščesnio planavimo. Šiame straipsnyje aš ne tik pateiksiu apytikslę trukmę, bet ir padėsiu suprasti, kodėl ji svyruoja, bei atsakysiu į dažniausiai kylančius neaiškumus, kad jūsų krovinys pasiektų adresatą saugiai ir laiku.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pervežimo trukmę

Kai klientas klauso apie laiką, mano kaip profesionalo pareiga yra ne iškart iššaukti skaičių, o paaiškinti mechanizmą. Pervežimo trukmę į Angliją lemia keletas pagrindinių komponentų.

Pirmiausia, tai krovinio tipas. Ar tai pilna mašina (FTL – Full Truck Load), ar dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load)? Pilna mašina važiuoja tiesiai į tikslą be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį), tuo tarpu dalinis krovinis turi būti subrandintas tarpinėse stotyse, prieš išvykstant į keltą.

Antrasis, o galbūt ir svarbiausias veiksnys šiandien – muitinė. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto ir importo procedūras. Jei dokumentai yra tvarkingi, tai užtrunka kelias valandas, tačiau mažiausia klaida pavedime ar trūkstamas EORI numeris gali sustabdyti mašiną pasienio punkte dienai ar dviem.

Trečias dalykas – maršrutas. Kroviniai iš Lietuvos dažniausiai keliauja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją iki uostų (Dunkerque, Calais, Hook of Holland), kurie keltuis perkelia juos per Lamanšą. Atstumas nuo Vilniaus iki Londono – apie 1800–2000 km. Teoriškai vairuotojas be poilsio nuvažiuotų per 18–20 valandų, tačiau realybėje tachografai ir poilsio režimai viską keičia.

Standartinis laikas, kurį aš dažniausiai vadinu „saugiu intervalu“, yra 3–5 darbo dienos daliniams kroviniams ir 2–3 dienos pilnoms mašinoms, jei nėra nenumatytų kliūčių. Tačiau panagrinėkime visas smulkmenas detaliau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau atsakymus į tuos klausimus, kurie daugiausiai rūpina klientus, planuojantiems siuntą į Angliją. Tai praktinis žinynas, paremtas ilgamečiu patyrimu.

1. Koks vidutinis pervežimo laikas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis pervežimo laikas priklauso nuo to, kokio tipo transportas pasirenjamas. Jei užsakote dalinį krovinią (kai jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų siuntomis vienoje mašinoje), numatytas laikas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai reiškia, kad nuo krovinio paėmimo dienos iki pristatymo prie adresato gali praeiti savaitė. Jei renkatės pilną mašiną (FTL), tranzitas yra greitesnis – paprastai tai trunka 2–3 darbo dienas. Čia nėra tarpinių sustojimų krauti ar iškrauti kitų krovinių, todėl maršrutas įgyvendinamas efektyviau.

2. Kodėl pervežimas į Angliją trunka ilgiau negu į Vokietiją?

Skirtumas lemia ne tik atstumą, bet ir geografinės bei biurokratinės sąlygos. Vokietija yra Šengeno erdvėje ir kontinentinėje Europoje – nėra jūros persikėlimų ir muitinių kontrolės sienose. Pervežimas į Angliją reikalauja fizinio persikėlimo per Lamanšą sąsiaurį, kas susiję su laukimu keltuose (paprasčiausiu atveju – 1,5–2 valandos, bet gali ir ilgiau dėl eilių). Be to, „Brexit“ sukėlė papildomų muitinės procedūrų: krovinys turi būi deklaruojamas išvykstant iš ES ir atvykstant į JK, kas automatiškai prideda laiko, net jei fiziškai mašina ne sustoja.

3. Ar „Brexit“ paveikė pervežimo trukmę?

Taip, „Brexit“ turėjo didelės įtakos prieš tai srautiui. Iki 2021 m. kroviniai važiuodavo „žaliąja linija“, be sustojimų. Dabar, net jei turime prekybos sutartį, kurią patvirtino ir ES, ir JK, kiekvienas krovinys turi turėti eksporto deklaraciją iš Lietuvos (ar kito ES šaliessiuntėjo) ir importo deklaraciją JK pusrinkyje. Jei dokumentuose yra klaidų (pvz., neteisingai nurodyta prekių kodų (HS kodų) sąskaita ar trūksta priedų), muitinė gali užlaikyti krovinį patikrinimui. Tai gali prailginti pristatymą nuo kelių valandų iki keleto dienų. Todėl dabar labai svarbu, kad dokumentai būtų užpildyti be klaidų dar prieš krovinio išvežimą.

4. Kuo skiriasi dalinio (LTL) ir pilno (FTL) krovinio pervežimo laikai?

Dalinio krovinio (LTL) atveju logistika sudėtingesnė. Mašina surenka krovinius iš įvairių siuntėjų, juos konsoliduoja sandėliy (dažniausiai Lietuvoje ar Lenkijoje) ir tik tada važiuoja link Anglijos. Atvykus į JK, mašina vėl sustoja iškrovimui (angliškai vadinama „hub“), iš kur kroviniai paskirstomi vietinėmis transporto priemonėmis arba pristatomi tiesiai, jei maršrutas leidžia. Pilnos mašinos (FTL) atveju vairuotojas atvažiuoja pas jūs, užkrauna ir važiuoja tiesiai prie gavėjo be tarpinių sustojimų (išskyrus techninius/ar poilsio). Dėl to FTL visada yra greitesnis ir mažiau pažeidžiamas išorinių veiksnių.

5. Ar galimas ekspresinis pervežimas į Angliją?

Taip, ekspresinis pervežimas visada įmanomas. Jis paprastai organizuojamas naudojant pilną mašiną, kuri skirta vienam klientui, arba netgi naudojant mažesnes transporto priemones (pvz., 3,5 tons „krovininę“), jei siunta nėra didelė. Tokiu atveju vairuotojai gali dirbti pagal specialų grafiką, maksimaliai išnaudojant leidžiamą vairavimo laiką. Ekspresinis pervežimas į Londoną ar pietryčių Angliją gali užtrukti vos 24–48 valandas nuo krovinio paėmimo. Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau nei standartinis pervežimas, nes mašina grįžta tuščia arba turi ilgiau laukti grįžtamam užsakymui.

6. Kokios gali būti dažniausios užlaikymo priežastys?

Per savo praktiką esu matęs viską. Dažniausios užlaikymo priežastys yra trys: 1. Muitinė. Klaidingi dokumentai ar trūkstami leidimai (pvz., prekės, reikalaujančios specialios licencijos). 2. Techniniai gedimai. Nors mašinos prižiūrimos, padangų plyšimas ar variklio gedimas kelyje gali atidėlioti pristatymą. 3. Oro sąlygos ir eismo įvykiai. Žiemos metu ant Kalės-Doverio trasos ar Vokietijos autobanuose susidaro didžiulės spūstys, kurios gali uždelsti mašiną valandomis. Taip pat dėl stipraus vėjo kartais atšaukiamos keltų reisai, kas visiškai išstumia grafiką.

7. Ar pervežimo laikas priklauso nuo to, kur į Angliją vežama?

Absoliučiai taip. Anglija yra didelė šalis, o be to, reikia atsižvelgti ir į Škotiją ar Velsą. Greičiausiai pasiekiama pietryčių Anglija – Londonas, Mančesteris, Birmingemas, nes ten vyksta didžiausiųjų uostų (pvz., Immingham, Felixstowe, Tilbury) ir keltų (Dover) apkrovos. Jei reikia vežti į Škotiją (Glasgow, Edinburgh) ar į šiaurės Velsą, tai važiuoti reikia papildomą 6–10 valandų (arba daugiau) viena kryptimi. Todėl siuntant į toliau esančius regionus, derėtų numatyti papildomą 1 dieną pristatymo terminui.

8. Kokie dokumentai reikalingi, kad pervežimas ne užtruktų dėl muitinės?

Kad pervežimas vyktų sklandžiai, būtini trys pagrindiniai dokumentai: Prekybinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice), Pakavimo sąrašas (Packing List) ir CMR važtaraštis. Sąskaitoje turi būti tiksliai nurodytas prekių pavadinimas, svoris, kiekis, vertė ir prekių kodai (HS kodai). Labai svarbu, kad sąskaita turėtų gavėjo (JK) ir siuntėjo (ES) duomenis, taip pat EORI numerius. Jei siunčiate asmeninio naudojimo daiktus (relokacija), reikės pildyti specialų TOR01 formularą, kad būtų atsisakyta muito ir PVM. Be šių dokumentų krovinys neišvažiuos iš sandėlio.

9. Ar galiu sekti savo krovinių pervežimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas. Profesionalios transporto kompanijos siūlo krovinio stebėjimo (tracking) funkciją. Jūs gaunate nuorodą, kurioje matote, kur yra jūsų krovinys. Tačiau verta prisiminti, kad stebėjimo sistemos rodo mašinos padėtį pagal GPS. Jei mašina stovi keltuose arba techniniame poilsyje, sistema gali rodyti, kad ji „nejudėti“, nors viskas vyksta pagal grafiką. Asmeniškai visada rekomenduoju susisiekti su vadybininku, jei matote, kad krovinys vienoje vietoje stovi ilgiau nei 12 valandų – taip išvengsite nereikalingo nerimo.

10. Kas daro, jei krovinys atvyksta vėlai?

Tai nemaloni situacija, bet ji įvyksta. Jei vėlavimas yra mūsų (pervežėjo) kaltė (pvz., vairuotojas pavėlavo dėl netvarkos ar blogo planavimo), atsakomybė paprastai apibrėžta sutartyje. Dažnai taikomos delspinės, tačiau jos retai kada padenga visą gavėjo patirtą nuostolį. Jei vėlavimas sukeltas force majeure (nepaliaujamos jėgos) aplinkybių – blogas oras, muitinės patikrinimai, eismo įvykiai – pervežėjas paprastai neatsako už vėlavimą. Mano patarimas: visada planuokite prekių atvykimą su 1–2 dienų rezervu, ypač jei tai svarbus projektas ar gamybai reikalingos medžiagos.

Išvada

Pervežimas į Angliją šiandien yra gerai organizuotas, tačiau reikalaujantis daugiau dėmesio nei anksčiau. Nors atstumas išlieka toks pat, biurokratinės kliautros ir jūros persikėlimas padaro šį maršrutą unikaliu. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti, kad sėkmės receptas paprastas: kruopštus parengimas ir realūs lūkesčiai.

Jei planuojate siuntą, neskubėkite rinktis pigiausio pasiūlymo, jei jis garantuoja „neįmanomai“ greitą terminą. Patikimas partneris, kuris užtikrins tvarkingus muitinės dokumentus ir pateiks realų pristatymo laiką, padės jums išvengti nemalonių staigmenų. 3–5 dienos daliniams kroviniams ir 2–3 dienos pilnoms mašinoms – tai tas standartas, kurį verta naikoti savo planuose. O jei kilti klausimų ar abejonų, visada geriau pasikonsultuoti su ekspertais anksčiau, nei krovinys pasieks sieną. Gerai suplanuota logistika – tai tylus jūsų verslo variklis, kuris leidžia koncentruotis į svarbiausius dalykus, o ne į tai, kur dabar vairuoja vairuotojas.