Kiek laiko trunka krovinių gabenimas į Angliją? Detalus ekspertų vadovas

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kiek laiko užtruks mano kroviniui pasiekti Angliją?“. Atsakymas, kaip ir dauguma dalykų logistikos pasaulyje, nėra vienas žodis. Jei pasakysiu „tris dienas“, galiu klysti tiek dėl savo, tiek dėl jūsų lūkesčių. Krovinių gabenimas į Didžiąją Britaniją yra sudėtingas procesas, priklausantis ne tik nuo atstumo, bet ir nuo geopolitikos, oro sąlygų, muitinės procedūrų ir logistinių grandžių sinchronizacijos.

Nuo pat Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“), situacija keliuose pasikeitė. Anksčiau tai buvo beveik vidinė prekyba, kur tranzitas vykdavo minimaliomis sustojimais. Šiandien tai yra tarptautinis pervežimas, reikalaujantis tinkamo dokumentų parengimo, muitinės deklaravimo ir daugelio kitų detalės, kurios gali įtakoti pristatymo terminą. Šiame straipsnyje, remiantis daugiamete patirtimi, išsamiai aptarsime visus aspektus, kurie lemia, kiek laiko jūsų siunta keliaus Lietuvos ir Anglijos atstumu.

Svarbiausia suprasti, kad standartinis pervežimas sunkvežimiu (vadinamasis „sunkiasvoris“ arba „tentraukas“) paprastai trunka nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau tai yra labai apibendrintas laikas, kuris galioja idealiomis sąlygomis. Tęsiant toliau, mes sužinosime, kodėl kartais tai trunka ilgiau ir kaip galite pasirūpinti, kad jūsų krovinys pasiekti paskirties vietą kuo greičiau.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie gabenimo laiką į Angliją

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, padedančių suprasti laiko sąnaudas ir logistikos niuansus.

1. Koks vidutinis krovinių gabenimo laikas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis krovinių gabenimo laikas iš Lietuvos į Angliją sunkvežimiu svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Šis laikas skaičiuojamas nuo momento, kai krovinys yra įkeltas į sunkvežimį Lietuvoje, iki jo iškrovimo Anglijoje.

Kelionės maršrutas paprastai eina per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus arba Belgiją, o po to per Lamanšo sąsiaurį. Atstumas yra apie 1800–2000 km, priklausomai nuo tikslos vietos Anglijoje (pvz., Londonas arba Mančesteris). Profesionaliai vairuojant, laikantis poilsio režimų (tachografo duomenų) ir nenukrypus nuo maršruto, vairuotojas šį atstumą gali įveikti per 2–3 dienas. Likusį laiką sudaro krovinių įkėlimas/iškrovimas, muitinės procedūros ir galimai laukimas uoste arba terminaluose. Jei krovinys yra dalinis (kai viename sunkvežimyje vežami kelių klientų siuntos), terminas gali pratęsti iki 5–7 dienų dėl tarpinių sustojimų kitų krovinių paimti arba paleisti.

2. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių gabenimo trukmę?

„Brexit“ turėjo didžiulės įtakos greičiui. Išstojus iš ES, Anglija tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti muitinės kontrolę. Anksčiau sienos kirtimas tarp Kalė (Prancūzija) ir Dover (Anglija) vykdavo beveik akimirksniu. Dabar tai yra „ritmas“, kuris gali skirtis.

Dabar būtina pateikti eksporto deklaraciją išvykstant iš ES ir importo deklaraciją įvažiuojant į JK. Jei dokumentai yra parengti neteisingai arba trūksta kokių nors priedų (pavyzdžiui, sertifikatų), krovinys gali būti sulaikytas uoste. Tokios delsos gali trukti nuo kelių valandų iki keleto dienų. Mano patirtis rodo, kad gerai pasiruošusių įmonių siuntos praeina šią kontrolę lygiagrečiai su keliu einančiais sunkvežimiais, tačiau dažnai pasitaiko, kad netinkamas HS kodas arba neaiškus prekių aprašymas sukelia uždelsimus. Todėl šiandien „3 dienos“ gali tapti „5 dienomis“ tiesiog dėl biurokratinių kliūčių.

3. Kuo skiriasi dalinių (kolektyvinių) ir viso sunkvežimio (FTL) pervežimų laikas?

Tai vienas esminių faktorių, lemiančių terminą. Viso sunkvežimio pervežimas (Full Truck Load – FTL), kai kuriamas sunkvežimis yra skirtas vienam klientui, yra greičiausias variantas. Sunkvežimis važiuoja tiesiai į paskirties vietą (arba į artimiausią sandėlį Anglijoje) sustodamas tik įprastiniam poilsiui ir degalams.

Kolektyviniai pervežimai (Less than Truck Load – LTL) arba daliniai kroviniai yra lėtesni. Čia taikomas „Milk run“ principas – sunkvežimis renka krovinius iš įvairių siuntėjų Lietuvoje (arba kitose šalyse), paskui veda juos į terminalą, kur gali būti perkraunami į kitą sunkvežimį, arba tiesiog važiuoja ratu, lankydamas daugybę gavėjų Anglijoje. Jei jūsų krovinys yra toks dalinis, reikia skirti papildomo laiko konsolidacijai (krovinių surinkimui) terminaluose. Tokių siuntų terminas dažnai svyruoja nuo 5 iki 8 dienų, o retais atvejais (ypač šventėmis) ir ilgiau.

4. Ar gabenimo trukmę įtakoja uosto pasirinkimas (Doveris prieš Eurotunnelą)?

Taip, labai didelę. Yra du pagrindiniai būdai kirsti Lamanšo sąsiaurį: keltas iš Kalė į Doverį arba traukinys „Eurotunnel“ iš Kalė/Coquelles į Folkstoną.

Keltas (Dover) yra populiariausias, tačiau jis labiau priklauso nuo oro sąlygų. Esant stipriam vėjui (ypač šiaurės vakarų kryptimi), keltai gali būti atidėlioti arba atšaukti. Tai gali sustabdyti eismą kelias valandas arba net dieną. Be to, paties Dover uosto „traukinės“ (queue) gali būti ilgos, ypač didžiausių prekybos šventinių periodų metu (prieš Kalėdas arba Naujuosius metus).

„Eurotunnel“ (traukinys) yra stabilesnis variantas laiko atžvilgiu. Jis veikia beveik nepriklausomai nuo oro sąlygų, o perėjimas trunka tik 35 minutes. Tačiau ir ten gali būti eilių dėl saugos patikros arba techninių gedimų. Pasirinkdamas logistikos partnerį, verta klausti, kokią perėjimą jie naudoja – dažniausiai patyręs ekspertas pasirinks greičiausią to metu variantą, o ne fiksuotą, jei tik leidžia sutartis.

5. Kokios yra pagrindinės delsos priežastys, kurios gali prailginti transportą?

Be jau minėto „Brexit“ ir oro sąlygų, yra keletas kitų „klasikinių“ priežasčių, dėl kurių siunta vėluoja. Pirmiausia tai – techniniai gedimai. Sunkvežimis yra techninė priemonė, ir nors jį prižiūri mechanikai, padangų plyšimas arba variklio gedimas kelyje gali atsilikti nuo grafiko 12–24 valandas.

Antroji priežastis – eismo įvykiai ir spūstys. Maršrutu eina per vienas užriaumyčiausių autostradų Europos tinklus, ypač Vokietijoje (A1 arba A2). Vokietijos autostradų remonto darbai ar avarijos gali sukelti stūmus, kurios įveikti trunka valandas.

Trečia priežastis – vairuotojų darbo ir poilsio laikas. Europos Sąjungos reglamentai yra griežti. Vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o jo paros poilsio laikas yra griežtai ribojamas. Jei vairuotojas dėl spūsčių praranda 2 valandas, o jo 4,5 valandų vairavimo laikas baigiasi, jis privalo sustoti ir ilsėtis, net jei iki uosto liko tik 50 km. Tai natūrali stabdžio grandinė, kurią įtraukiame į prognozes.

6. Ar įtakoja pristatymo vieta Anglijoje (pietasūs šiaurė)?

Žinoma. Didžioji Britanija yra sala, o Anglija – didžiausia jos dalis. Atstumai viduje taip pat dideli. Jei krovinio paskirtis yra pietryčių Anglija (Londonas, Milton Keynes, Northampton), pristatymas įvyks greičiausiai, nes sunkvežimis išsikrauna uoste arba netoli jo.

Jei krovinys eina į šiaurę (Mančesteris, Liverpulis, Newcastle) arba į vakarus (Bristolis, Birmingham), reikia pridėti papildomą 4–8 valandas (arba daugiau) kelio. Atsimenu vieną atvejį, kai krovinys į šiaurės Velsą užtruko ilgiau ne dėl Kelio, o dėl sudėtingo iškrovimo vietos privažiavimo (narrow streets – siauros gatvės). Todėl, nurodydama adresą, klientas turi būti kuo tiksliau – ar sunkvežimis gali privažiuoti prie sandėlio durų, ar reikalingas mažesnis automobilis (paskirstymo automobilis), kuris paims krovinius iš terminalo ir veš jis galiausiai. Jei toks persiuntimas (paskirstymas) reikalingas, tai pridės papildomos dienos prie termino.

7. Kaip greitai gali būti gabenta siunta ekspresiniu reisu?

Jei laikas yra kritinis ir prekės genda arba yra būtinos gamybai (just-in-time principas), siunčiamos ekspresinės siuntos. Tokiu atveju naudojamas vienas vairuotojas (vieneto ekipažas), kuris važiuoja be jokių sustojimų išskyrus degalus ir trumpas pertraukas.

Ekspresinis reisas iš Lietuvos į Angliją gali būti įvykdytas per 48–72 valandas (2–3 dienas). Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau. Yra ir „puper“ reisų, kai vienas vairuotojas veža iki tam tikros vietos, paima antrą vairuotoją, ir toliau važiuoja be sustojimo (arba keičiasi vairuotojai ne sustojant ilgai), tačiau tai retas atvejis dėl didelių kaštų. Ekspresas reiškia, kad krovinys yra prioritetas: jis važiuoja prieš eilę, nenukelia į tarpinius terminalus.

8. Ką reiškia „Transit Time“ ir ar jis apima savaitgalius?

Profesionalioje logistikoje naudojamas terminas „Transit Time“ (tranzito laikas) paprastai nurodo dienų skaičių nuo įkrovimo iki iškrovimo. Svarbu pažymėti, kad šis laikas dažniausiai yra skaičiuojamas darbo dienomis arba kalendorinėmis dienomis, tačiau vairuotojai dirba ir savaitgaliais.

Tačiau yra vienas svarbus niuansas – muitinės. Jei krovinys atvyksta į uostą penktadienį vakare, o muitinės brokeris nedirba savaitgalio, dokumentų apdorojimas gali prasidėti tik pirmadienį rytą. Tai reiškia, kad krovinys gali „stovėti“ uosto terminale 2 dienas. Nors sunkvežimio vairuotojas gali ir važiuoti savaitgalį, biurokratinės mašinos (muitinės) dažnai dirba tik darbo laiku. Todėl, planuodami siuntą prieš šventes ar savaitgalį, visada pridėkite 1–2 dienų rezervą.

9. Kaip klientas gali sumažinti gabenimo laiką?

Klientas turi daugiau įtakos nei jam atrodo. Pagrindinis dalykas – dokumentai. Jei prieš atvykstant sunkvežimiui į muitinę visi dokumentai (komercinės sąskaitos, pakavimo sąrašai, importo licencijos, jei reikalinga) yra tvarkingai pateikti brokeriui, procesas vyksta automatiškai.

Antras dalykas – įkrovimo/iškrovimo pasiruošimas. Jei įmonės sandėlyje laukiama vairuotojas, ir krovinys yra paruoštas (pakuotės sutvirtintos, paletos nebyrėja), įkrovimas trunka 1 valandą. Jei vairuotojas turi laukti, kol sandėlininkas suras prekes arba susirinks keltuvą, tai gali suvalgyti pusę dienos. Efektyvumas vienoje grandinėje sukuria greitumę visoje kelionėje.

10. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Šiandien tai yra standartas. Naudodami GPS stebėjimo sistemas (takografo duomenis ir priedėlius), mes galime matyti, kur yra sunkvežimis bet kurią minutį. Klientui dažnai suteikiama nuoroda į stebėjimo platformą, kurioje jis mato realaus laiko vietą.

Tačiau verta prisiminti, kad GPS gali parodyti, kad sunkvežimis stovi vietoje prie uosto, bet tai gali reikšti tiek eilę, tiek techninę pertrauką, tiek muitinės patikrą. Patirtis rodo, kad geriausia informacija ateina tiesiogiai iš logistikos vadybininko, kuris sugeba suinterpretuoti duomenis (pavyzdžiui, „Vairuotojas laukia keltui, išvykimas planuojamas po 2 valandų“). Stebėjimas padeda planuoti savo verslą, nes tiksliai žinote, kai reikės pasiruošti prekių priėmimui.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kiek laiko trunka krovinių gabenimas į Angliją?“ neturi vieno atsakymo, tačiau remiantis dabartine situacija ir mano daugiamete patirtimi, galime teigti, kad optimaliu atveju tai yra 3–4 dienos. Tačiau būtinybė atsižvelgti į „Brexit“ sukeltas muitinės procedūras, kurios gali pailginti procesą, bei į galimas eismo ir oro sąlygas.

Norint užtikrinti 99/100 kokybės paslaugą, būtina ne tik pasirinkti patikimą pervežėją, bet ir patys klientams pasirūpinti tvarkingais dokumentais bei greitu įkrovimu. Logistika ne tik apie vairuotojus ir sunkvežimius – tai apie sinchronizaciją tarp verslo proceso, biurokratijos ir fizinio judėjimo. Planuodami savo siuntą, visada darykite savaitės (net kelių dienų) rezervą, ypač jei prekės yra kritiškos jūsų verslui. Tokiu būdu išvengsite streso ir užtikrinsite, kad jūsų krovinys pasiegs paskirties vietą laiku, nepaisant to, kokių iššūkių iššūkų kelyje gali pasitaikyti.