Kiek kainuoja patikimas daiktų transportavimas iš Anglijos? Visiškas kainodaros vadovas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado naujos technologijos ir, svarbiausia, kaip pasikeitė klientų lūkesčiai. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo viena iš aktyviausių prekybos partnerių Lietuvai. Mūsų šalies gyventojai nuolat perkina prekes iš „eBay“, „Amazon“, bei kitų platformų, o verslas vykdo sudėtingas prekybos sutartis. Tačiau vienas klausimas visada išlieka aktualiausias, nepaisant to, ar kalbame apie vieną mažą siuntą, ar apie pilną furo krovinį: kiek tai kainuoja ir kaip nesuklysti renkantis paslaugų teikėją?

Atsakymas nėra paprastas „xy Lt“ ar „xy Eur“. Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra sudėtinga puzzle dalis, susidedanti iš dešimčių veiksnių. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, iš ko tiksliai susiformuoja kaina, kodėl pigiau nebūtinai reiškia geriau ir kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys atvyks saugiai ir laiku.

Įvadas

Kai klientas skambina man ir klauso „kiek kainuoja vežti daiktus iš Anglijos?“, mano pirmoji reakcija visuomet yra tokia pati – reikia sužinoti daugiau detalių. Tai panąšu į situaciją, kai žmogus ateina į autosaloną ir klausia „kiek kainuoja automobilis?“. Atsakymas priklauso nuo to, ar tai miesto variklis, ar prabangus visureigis. Transportavimo srityje tas pats principas galioja kroviniams.

Nors Anglija geografiškai yra arti, ją skiria vandens telkinys – Lamanšas. Tai reiškia, kad bet koks krovinys turi būti pervežtas keltu arba per Eurotunelį. Paprastumas slysta už vartų: logistika tampa sudėtingesnė nei perkant krašte. Be to, po „Brexit“ viskas dar labiau suplėšė – pasikeitė muitinės taisyklės, atsirado nauji mokesčiai, o dokumentacija tapo reikalaujančia didesnio tikslumo.

Straipsnyje mes nagrinėsime ne tik skaitmenis. Mes kalbėsime apie tai, ką turiu omenyje, kai sakau „patikimas“ transportavimas. Ar tai tikrai apie kainą? Ar apie tai, kad krovinys neprarandamas kelyje? Ar apie tai, kad vairuotojas nekeliauja per 24 valandas be poilsio? Mano patirtis rodo, kad patikimumas ir kaina yra glaudžiai susiję. Per daug pigi paslauga dažnai virsta brangia klaida.

Svarbu suprasti, kad kaina susiformuoja remiantis trimis pagrindiniais stulpais: fizinis krovinio dydis (svoris ir tūris), atstumas ir rūšis, bei paslaugos kokybės greitis. Taip pat nepamirškime ir „Brexit“ įtakos – importavimo procedūros dabat atliekamos mūsų, o ne JK, pusėje, kas taip pat įtakoja galutinę sumą sąskaitoje.

Šiame straipsnyje aš sukūriau išsamią DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) sekciją, kuri padės jums suprasti kiekvieną kainos komponentą. Nesvarbu, ar planuojate pervesti baldus iš senojo buto Londoną, ar užsisakyti atsargas savo mažam verslui – ši informacija padės jums būti informuotam ir apsaugos nuo netikėtų išlaidų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kurius girdėjęs per savo dvidešimtmetę karjerą. Jie padės jums susidaryti pilną vaizdą apie kainodarą ir procesą.

1. Iš ko tiksliai susiformuoja daiktų transportavimo iš Anglijos kaina?

Kaina nėra pasiskaičiuota pagal atstumo tiesioginę proporcija, kaip taksometre. Ji yra kombinatorika. Pirmasis ir svarbiausias elementas – krovinio charakteristikos. Logistikoje egzistuoja sąvoka „tūrinis svoris“. Jeigu turite sunkų, bet mažą daiktą (pavyzdžiui, metalines detalės), mokėsite už realų svorį. Jeigu turite lengvą, bet didelį daiktą (pavyzdžiui, porą pripūstų matračų arba plunksnuotas antklodes), kaina bus skaičiuojama pagal tai, kiek vietos krovinys užima furoje (pavėsinėje). Standartiškai 1 m³ (kubinis metras) dažnai prilyginamas tam tikram svoriui (pavyzdžiui, 167 kg), todėl lengvi, bet dideli siuntiniai gali kainuoti brangiau nei manytumėte.

Antras elementas – maršrutas ir prieinamumas. Ar krovinys turi būti paimtas iš Londono centro, kur reikia specialių leidimų įvažiuoti, ar iš pramoninio rajono Midlandse? Ar atvežimas į Lietuvą yra į Vilnių, kur įmonės turi savo terminalus, ar į atokų kaimą Utenos rajone, kur reikės naudoti mažesnę transporto priemonę? Kiekvienas papildomas kilometras arba sunkiai pasiekiamas taškas brangina paslaugą.

Trečias elementas – kuro kainos ir mokesčiai. Tarptautiniuose pervežimuose kuro priedai (fuel surcharge) yra įprasta praktika. Juos keičia kas mėnesį priklausomai nuo rinkos situacijos. Be to, Anglijoje egzistuoja mokesčiai už važiavimą keliais (Ulez Londono zonoje, mokesčiai už tiltus ir tunelius), kurie taip pat įtraukiami į sąskaitą.

Galiausiai, paslaugos tipas. Ar tai yra „durų į duris“ transportavimas, kai vairuotojas užlipo ir neša dėžę į butą, ar tai „terminas į terminalą“, kai jūs pats pristatote siuntą į sandėlį? Pirmas atvejis reikalauja daugiau laiko ir žmogiškųjų išteklių, todėl yra brangesnis.

2. Ar po „Brexit“ pasikeitė kainos ir kodėl?

Taip, pasikeitė, ir tai viena didžiausių kliūčių tiems, kurie nėra susipažinę su nauja situacija. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES narė, tai reiškė, kad prekių judėjimas buvo beveik laisvas, be muitinės formalumų. Dabar, kai JK paliko Bendrąją rinką, kiekviena siunta, netgi nedidelė dovanų dėžutė draugui, turi praeiti muitinės kontrolę.

Tai sukelia dvi papildomas išlaidas. Pirma, muitinės brokerio paslaugos. Kadangi dauguma klientų nemoka patiems užpildyti kompleksinių deklaracijų (INTRASTAT, eksporto/importo deklaracijos), reikia samdyti specialistą. Šios paslaugos kaina svyruoja, bet yra privaloma. Be brokerio, siunta gali būti užstrigusi sienoje mėnesį, kas sukuria didelius lašo bei sandėliavimo mokesčius.

Antra, PVM ir muito mokesčiai. Jeigu prekės kainuoja daugiau nei 150 eurų (asmeniniam importui) ar yra komercinės prekės, turi būti sumokėtas PVM ir galimas muitas. Nors šie mokesčiai eina į valstybės biudžetą, o ne pervežėjo kišenę, jie turi būti sumokėti, kad siunta būtų išlaisvinta. Dažnai pervežėjai išanksto apmoka šias sumas vardu kliento, o vėliau jas prideda prie transportavimo sąskaitos su nedideliu administraciniu mokestiu. Todėl, lygindamas kainas su 2019 metais, šiandien visada pridėkite apie 10–15 proc. (arba fiksuotą sumą) biurokratijos kaštų.

3. Kuo skiriasi siuntos pervežimas keltu ir per Eurotunelį?

Techniškai tai keičia ne tiek kainą klientui, kiek logistikos efektyvumą, kuris įtakoja galutinę sumą. Keltai (plaukiant iš Doverio į Kalė arba iš Folkestone į Duisburgą) dažnai būna lėtesni. Jų grafikai gali būti priklausomi nuo oro sąlygų, o laukimas uoste užtrunka. Jei vairuotojas praleidžia laukimą lauke, tai vėluoja į kitą išvežimą, o laikas – pinigai.

Eurotunelis („Le Shuttle“) yra greitesnis ir dažniau judantis. Traukinys perveža fūrą po 35 minutes. Tai leidžia vairuotojui sutaupyti poilsio laiką ir greičiau grįžti į maršrutą. Ilgalaikėje perspektyvoje, ypač perkant didelius kiekius (pilos kroviniai), efektyvumo taupymai leidžia pervežėjams siūlyti konkurencingesnes kainas.

Tačiau mažiems siuntiniams (pvz., 20 kg dėžei) skirtumas bus minimalus. Tokiu atveju svarbiau yra tai, kokia įmonės partnerių network’as (tinklas) yra Anglijoje. Jei jie turi savo terminalą netoli Londono, jie surinks daug mažų siuntų, suformuos grupinę siuntą (groupage) ir veš ją. Tokiu atveju rūšis (keltas vs. tunelis) pasirenkama pagal tai, kas tuo metu ekonomiškiau logistikos grandinės centrams.

4. Kiek vidutiniškai kainuoja perkelti vieną dėžę ar paletę iš Anglijos?

Pabandykime nukristi nuo abstrakcijų prie konkretikos, prisimindami, kad kainos yra orientacinės ir keičiasi.

Vidutinės dėžės (pvz., 20–30 kg, dydžiai apie 50x50x50 cm) transportavimas „durų į duris“ kainuotų maždaug nuo 60 iki 120 eurų. Žemiausia riba taikoma, jei dėžė yra lengva, gerai supakuota ir patenka į standartinę maršrutą (pvz., Londonas–Vilnius). Aukštesnė riba taikoma, jei reikia kelti į aukštą be lifto, arba jei adresas yra labiau nutolęs.

Dėl paletės (europaletės, svoris iki 1000 kg, aukštis iki 1.8 m) kaina svyruoja nuo 180 iki 350 eurų. Čia didelę įtaką turi tai, ar tai yra pilna paletė, ar dalinė (kai ant paletės stovi kelios dėžės). Importuojant prekes iš Anglijos, dažnai naudojami daliniai kroviniai (LTL – Less Than Truckload). Tu jums mokate už vietą furoje. Jei užpildote visą fūrą (FTL – Full Truckload), kaina gali kristi iki 1500–2000 eurų už visą krovinį (priklausomai nuo sunkio), kas vienam paletėms būtų labai pigiau, tačiau to reikia tik tada, kai turite labai daug prekių.

Svarbu: šios kainos dažnai nėra galutinės. Jas reikia papildyti PVM (jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, tai gali būti neutralu, bet asmenims – ne) ir galimais muitinės mokesčiais.

5. Kodėl „groupage“ (grupinis) pervežimas gali būti pigesnis, bet lėtesnis?

„Groupage“ tai yra logistikos šventasis gralis mažiems siuntintojams. Principas paprastas: pervežėjas paima jūsų dvi dėžes iš Mančesterio, važiuoja į Londoną, ten susirenka dar dešimt klientų siuntų, užkrauna fūrą ir važiuoja į Lietuvą. Atvykęs į Lietuvą, jis išskirsto siuntas ir įmonės kurjeriai jų pristato adresatus.

Kodėl tai pigiau? Nes kainą pasidalina dauguma. Jūs nemokate už visą fūrą, jūs mokate už „vienetą“ (vieną dėžę ar vieną metrą tūrio) toje furoje.

Kodėl tai lėtesnis? Nes reikia laukti, kol fūra užsipilda. Jeigu jūsų siunta atvyko į surinkimo sandėlį pirmadienį, o fūra išvyksta tik penktadienį, jūs prarandate 4 dienas. Be to, reikia laiko iškrauti ir rūšiuoti. Jeigu skubate (pavyzdžiui, trūksta atsargų parduotuvėje), šis metodas gali netikti. Tada reikia rinkti „ekspress“ variantą, kai jūsų krovinys važiuoja greituoju automobiliu be sustojimų, ir tai gali kainuoti dvigubai, ar net trigubai brangiau.

6. Kaip supakuoti daiktus, kad kaina nepašoktų dėl pažeidimų?

Tai yra vienas dažniausiai nepaisomų dalykų. Klientai sako: „tai tik baldai, juos supakuosite“. Tačiau, jeigu daiktai yra prasto išorinio pakavimo, pervežėjas teiks juos „uždėti ant drobės“ arba uždengti plėvele. Jeigu kelionės metu (o tai 1500–2000 km, vibracijos, posūkiai) kažkas nulūža ar subyra, kaltė tenka dažniausiai klientui dėl blogo pakavimo.

Kaip tai susiję su kaina? Geras pakavimas reiškia papildomą darbą. Jeigu atvežate daiktus atvirame veže, pervežėjas gali būti priverstas juos supakuoti, kad nejudėtų. Už medžiagas, dėžes, burbuliukus, uždaromą juostą reikia mokėti. Aš visada patariu klientams: supakuokite patys kuo kietiau. Naudokite kietas dėžes, užpildykite tuščias vietas. Ne tik kad išvengsite žalos savo turtui, bet ir išvengsite galimų ginčų dėl „paketo sąlygos“ (condition of cargo), kurie gali baigtis papildomais baudais už vairuotojo laiko švaistymą sandėlyje taisant problemą.

7. Ar apdraudimas yra privalomas ir kiek jis kainuoja?

Dirbdamas šioje srityje 20 metų, girdėjau visą spektą istorijų – nuo „nieko neįvyko“ iki „visas fūras sudegė“. Draudimas nėra privalomas įstatymo prasme, tačiau jis yra privalomas protingumo prasme. Standartinis tarptautinio vežimo draudimas (pagal CMR konvenciją) dažnai apsaugo tik labai ribotą sumą (pvz., 8.33 SDR už kg). Jeigu vežate brangią elektroniką ar meno kūrinius, ši suma užteks tik tiek, kad nusipirktumėte bilietus į Angliją ir sugrįžtumėte be jokių pinigų.

Papildomas draudimas („All risk“) paprastai kainuoja apie 2–3 procentus nuo krovinio vertės. Jeigu vežate prekių už 5000 eurų, draudimas kainuos 100–150 eurų. Atrodo kaip papildoma išlaida, tačiau įsivaizduokite situaciją: vairuotoja užpuola vagys Europos plente arba atsitinka avarija. Be draudimo prarasite viską. Patikimas pervežėjas visada siūlys draudimo galimybę ir aiškiai paaiškins, kas yra padengta standartiniu, o kas – papildomu draudimu. Nepaisykite šios galimybės.

8. Kokios yra paslėptos išlaidos, apie kurias klientai dažnai užmiršta?

Vienas didžiausių nusivylimų šaltinių yra „neįskaitomos“ išlaidos. Paminėjau jau muitinę ir brokerį, bet yra dar vienas dalykas – sandėliavimas (demurrage/storage). Jeigu siunta atvyksta į Lietuvą, o klientas neatsako į skambučius, nėra pasiruošęs sumokėti mokesčių arba tiesiog pamiršta apie ją, ji paliekami muitinės sandėlyje. Po 3–5 dienų pradedami skaičiuoti sandėliavimo mokesčiai. Jie gali būti labai aukšti – nuo 10 iki 50 eurų už dieną už vieną palletę ar dėžę.

Taip pat žiūrėkite į „Long length“ (ilgo gaminio) papildomus mokesčius. Jeigu pervežate grindis ilgio 4 metrus arba ilgesnes, jos netilps standartinėje 13,6 m furoje (ten maksimalus pritaikomas ilgis dažnai apribamas tam tikromis taisyklėmis, kad būtų galima uždaryti galinę duris). Tokiu atveju reikės specialios technikos arba didesnės furos (mega trailer), kas automatiškai padidina kainą.

Ir dar vienas dalykas – korekcija už svorį. Jeigu užsakote paslaugą internetu ir įvedate svorį 50 kg, o realus svoris paaiškėja būnant 150 kg, pervežėjas visiškai teisėtai neduos siuntos tol, kol nebus sumokėta skirtumo. Ši korekcija gali būti skaičiuojama ne pagal pradinę kilogramo kainą, o pagal „deficit“ trūkstamam tūriui, kas yra žymiai brangiau.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir nenusipirasti „katė maiše“?

Rinka pilna įmonių, kurios siūlo „nieko sau kainas“, bet iš tikrųjų yra tik tarpininkai. Kaip ekspertas ačiu patariu: ieškokite įmonės, kurios turi fizinį adresą Lietuvoje (ne tik virtualų biurą) ir, svarbiausia, savus ar ilgamečius partnerius Anglijoje.

Patikrumą patikrinti labai paprasta: sužinokite įmonės kodą ir paieškokite „Sodros“ ar „Reester“ duomenų bazėje. Jeigu įmonė veikia vos 6 mėnesius ir deklaruoja milžinišką apyvartą – tai raudona vėliava. Stabilus, 20 metų rinkoje esantis žaidėjas gali siūlyti šiek tiek aukštesnes kainas, bet jis turi atsakomybę, draudimą ir logistikos grandinę, kuri ne suyra pirmąją naktį.