Kiek kainuoja kelionė į Angliją be sustojimų? Išsamus eksperto vertinimas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo smulkių siuntinių asmeniniais automobiliais iki milžiniškų konvojų, gabenančių įrangą į Londono „O2“ areną. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdžiu ir iš verslo klientų, ir iš privačių asmenų, susijęs su logistika, skambia taip: „Kiek kainuoja kelionė į Angliją be sustojimų?“

Iš karto pradėsiu nuo tiesos, kuri gali nustebinti naujokus: techninės ir fizinės priežasties kelionė į Angliją „be sustojimų“ yra neįmanoma. Net jei kalbame apie greitąjį tranzitą ar ekspresinę siuntą, tam tikri stabdžiai būtini – bent jau dėl Lamanšo sąsiaurio persikėlimo. Tačiau profesionalioje kalboje, kai klientas klauso apie kelionę be sustojimų, paprastai turimos omenyje tiesioginis maršrutas be nereikalingų stabdymų degalinėse, be nakvynių viešbučiuose (jei įmanoma) ir be krovos darbų tarpiniuose taškuose.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir išsamiai paaiškinsiu, iš ko susiformuoja kaina, ką reiškia „tiesioginis“ reisas šiuolaikinėje logistikoje ir ko tikėtis planuodamas tokią kelionę. Nesvarbu, ar planuojate nuvežti asmeninį daiktą, ar ieškote kurjerų paslaugų – ši informacija padės jums suprasti rinkos formavimąsi.

Įvadas

Anglija (ar tiksčiau – Jungtinė Karalystė) visada buvo viena populiariausių ir sudėtingiausių kryptų lietuvių vežėjams. Nuo pat Lietuvos narstymo Europos Sąjungoje ir „Brexito“ įvykių, logistinio kraštovaizdžio dinamika pasikeitė, tačiau pagrindiniai išlaidų komponentai išliko panašūs. Klientams dažnai kyla painiava, matydami pigius bilietus autobusams ar siūlymus socialiniuose tinkluose, manydami, kad pervežimas kainuoja nedaug. Tačiau profesionali kelionė „be sustojimų“, t. y. ekspresas, kai vairuotojas vairuoja be nereikalingų pauzių arba dirba su keleiviu (jei tai yra keleivinis pervežimas), turi savą specifinę kainą, kurią lemia ne tik benzinas, bet ir daugybę kitų veiksnių.

Kalbant apie kainą, svarbu suprasti skirtumą tarp „ekonominio“ ir „ekspresinio“ pervežimo. Ekspresas – tai kada jūsų krovinys arba jūs pats esate vienintelis prioritetas. Tokiu atveju vairuotojas nenuvažiuoja užkelti papildomų siuntų į Briuselį ar Amsterdame, nustoj tik degalams ir techninėms peržiūroms bei laikosi griežčiausio grafiko. Tokia paslauga kainuoja brangiau, nes uždirbamas vienas važiavimas turi padengti visus išlaidas, neapsunkiant kitų klientų.

Taigi, iš ko susideda ta kelionės kaina? Pirmiausia tai kuras. Kuro kaina yra judrus dydis, priklausantis ne tik nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje, bet ir nuo to, kurioje šalyje degalinus užsukame. Antra – tai kelių mokesčiai, ypač Prancūzijoje ir Anglijoje. Trečia – ir tai, ko klientai dažnai nepastebi, – tai laikas. Vairuotojo darbo laikas yra reglamentuojamas griežtais įstatymais, o „be sustojimų“ režimas reiškia intensyvų darbą, kurį reikia atlyginti.

Šiame straipsnyje mes nagrinėsime tiek keleivinio, tiek krovinių pervežimo scenarijus, tačiau dėmesį skirsime logistiniams aspektams, kurie leidžia suformuoti galutinę kainą. Mes aptarsime ir technines problemas, tokias kaip „Dartford Crossing“ mokestis arba reikalavimus vairuotojams po „Brexito“.

Sėskimės patogiai – mes einame giliąn logistikos pasaulį, kad suprastumėm kainos sudėtį ir sužinotume, kuo tiksliai kainuoja toks maršrutas.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su kelionės į Angliją kaina ir organizavimu be nereikalingų sustojimų. Tai pagrindas, leidžiantis susidaryti pilną paveiksllį.

1. Ar įmanoma fiziškai nuvažiuoti į Angliją visiškai be sustojimų?

Techniškai ir teisiškai – ne. Net jei turite be galo energijos, jūsų automobilis turi fizines ribas, o dar svarbiau – egzistuoja geografinė kliūtis, vadinama Lamanšo sąsiauriu. Kadangi nėra tiltų arba tunelių, kuriuos galima nuvažiuoti be sustojimo (net Eurotunelyje reikia sustoti į eilę ir atlikti dokumentų patikrinimą), o taip pat reikia užsukti degalinėse, teisingesnis terminas būtų „kelionė be nereikalingų sustojimų“ arba „tiesioginis reisas“. Be to, jei kalbame apie sunkvežimius arba autobusus, vairuotojams taikomi „Darbo laiko“ ir „Poilsio“ reikalavimai (tachografas), kurie draudžia vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos. Taigi, „be sustojimų“ šiuo atveju reiškia maksimaliai efektyvų maršrutą be ilgos nakvynės (jei maršrutas trumpesnis nei 9 valandos) arba be stabdymų parduotuvėse, kavinėse ir pan.

2. Kiek vidutiniškai trunka toks maršrutas „važiuojant be sustojimų“ (t. y. greičiausiai įmanoma)?

Jei pradedame nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono arba Anglijos pakraščio (pavyzdžiui, Folkestone), grynas vairavimo laikas svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, priklausomai nuo maršruto (per Lenkiją/Vokietiją arba per Latviją/Svediją – pastarasis dažniau naudojamas kroviniams, kad išvengtume Vokietijos mokesčių, bet ilgesnis). Tačiau, kai sakome „be sustojimų“ arba ekspresu, turime omenyje, kad vairuotojų komanda (du vairuotojai) gali nuvažiuoti šį atstumą be ilgos nakvynės (sustojimas tik 45 min. kas 4,5 val.). Tokiu atveju kelionė gali trukti apie 24–26 valandas. Jei vairuoja vienas vairuotojas, jis privalo padaryti mažiausiai vieną 9 valandų nakvynę. Taigi, „greičiausia įmanoma“ kelionė su dviem vairuotojais trunka apie parą. Tai brangiausias variantas, nes reikia mokėti už du vairuotojus vienu metu.

3. Kiek kainuoja vienas pilnas degalų bakas tokiame maršrute?

Tai vienas pagrindinių kainos komponentų. Vidutinis lengvojo automobilio ar mažesnės transporto priemonės (pvz., 3.5 tonų furgono) degalų sąnaudos 100 km yra maždaug 7–9 litrai. Maršrutas į Angliją ir atgal (apskritai) yra apie 3500–4000 km. Vienam krypčiui reikėtų apie 150–200 litrų degalų, priklausomai nuo automobilio. Kainodarai paimkime vidutinę degalų kainą Europoje – maždaug 1,60 EUR už litrą (kaina svyruoja: Lenkijoje pigiau, Vokietijoje ir Anglijoje brangiau). Taigi, tik degalai vienam krypčiui kainuoja apie 250–350 eurų. Sunkvežimiui ši suma išauga iki 1000–1500 eurų vienam krypčiui. Taip pat svarbu prisiminti, kad Anglijoje degalai dažnai brangiau nei kontinentinėje Europoje, todėl patyrę vairuotojai stengiasi užsipildyti bakus iki pilna Prancūzijoje arba Belgijoje prieš plaukiant keltu.

4. Kokį vaidmenį kainoje vaidina keltas arba Eurotunelis?

Tai yra antras pagal dydį išlaidų straipsnis po degalų. Keltas arba Eurotunelis (iš Calais į Dover/Folkestone) yra būtinas išlaidas. Jei važiuojate lengvuoju automobiliu, keltų bilietas gali kainuoti nuo 100 iki 300 eurų į vieną pusę, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko (iš anksto užsakyta bilietų kaina gerokai mažesnė). Eurotunelio bilietas automobiliams dažnai būna šiek tiek brangesnis už pigiausius keltus, tačiau greitesnis. Jei kalbame apie sunkvežimį arba furgoną (virš 1,8 metro aukščio), kainos šokteli. Krovininio transporto keltas gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų vienam krypčiui. Ši išlaida yra neišvengiama ir dedama į galutinę sąskaitą. Be to, po „Brexito“ reikia atsižvelgti į papildomus muitinės procedūrų mokesčius, kurius dažnai taip pat prideda keltų kompanijos.

5. Kokius kelių mokesčius reikia mokėti kelyje?

Kelionėje be sustojimų kelių mokesčiai gali sukelti staigmenų. Jei važiuojate per Vokietiją, sunkvežimiai privalo turėti „MAUT“ mokėjimo įrangą, o lengvieji automobiliai daugumoje autobanų važiuoja nemokamai (išskyrus kai kurius tunelius). Tačiau jei maršrutas eina per Prancūziją, ten yra mokami automagistralių mokesčiai (péage). Nuvažiuoti per visą Prancūziją kryptimi link kalėjų gali kainuoti apie 50–100 eurų sunkvežimiui ir mažiau lengvajam automobiliui. Belgijoje ir Nyderlanduose taip pat yra mokamų ruožų. Atvykus į Angliją, reikia pamiršti nemokamus kelius – beveik visi svarbiausi greitkeliai (M25, M6 ir kt.) yra nemokami, tačiau yra specifiniai mokesčiai, pavyzdžiui, „Dartford Crossing“ per Temzą netoli Londono, kuris kainuoja keletą svarų sterlingų. Visi šie mokesčiai sumuojami ir sudaro nemažą dalį biudžeto.

6. Kaip „Brexitas“ paveikė kelionės kainą?

Po 2020-ųjų sausio 1 d. Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos tarifinės sąjungos. Tai reiškia, kad kiekviena transporto priemonė turi praeiti muitinės kontrolę. Nors prekių judėjimas be muitų išliko (taikoma nulinė tarifą), buvo įvesta daug biurokratijos. Dabar reikia pildyti deklaracijas, turėti specialius leidimus (pvz., Kent Access Permit – KAP, jei važiuojate per Kentą). Tai reiškia, kad pervežėjai turi samdyti logistikos brokerius arba mokėti už papildomas administracines paslaugas, kad dokumentai būtų tvarkingi. Jei dokumentai neteisingi, keltas gali neleisti įslipti, o tai reiškia prarastą laiką ir pinigus. Todėl „Brexito“ mokestis pasireiškia kaip padidėjęs administracinis darbas ir rizika, kurios įkainojamas į galutinę kainą.

7. Kiek kainuoja vairuotojo darbas ir dienpinigiai tokioje kelionėje?

Daugelis klientų pamiršta, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas. Ilgos kelionės be sustojimų arba su minimaliomis pertraukomis yra fiziškai sunkios. Tarptautiniuose reisuose vairuotojams mokami dienpinigiai (dietos), kurie Anglijoje yra vieni aukščiausių Europoje dėl brangios gyvenimo kainos. Vidutiniškai dienpinigiai Anglijoje gali siekti 50–70 svarų sterlingų (arba atitinkamą sumą eurais) per parą. Jei kelionė trunka 2 paras (su nakvyne), tai jau be darbo užmokesčio sudaro apie 100–140 eurų papildomų išlaidų. Prie šios sumos dar pridedamas paties vairuotojo atlyginimas. Jei norite „ekspreso“ su dviem vairuotojais, šios išlaidos dvigubėja, todėl tokios paslaugos kaina dažnai viršija 1000 eurų vien dėl darbo jėgos.

8. Ar pigiau važiuoti per Eurotunelį ar keltu?

Tai klasikinis klausimas. Eurotunelis („Le Shuttle“) yra greitesnis – perkėlimas trunka maždaug 35 minutes. Keltas trunka apie 1,5–2 valandas (priklausomai nuo uosto). Kaina varijuoja. Paprastai, jei užsakote iš anksto, Eurotunelis gali būti šiek tiek brangesnis už pigiausius keltus, tačiau jūs sutaupote laiko ir degalų (nereikia važiuoti iki uosto ir laukti įsileidimo). Tačiau keltuose dažnai galima užsisakyti maistą arba pailsėti kajutėje, kas gali būti svarbu vairuotojams, jei jie pavargę. Taip pat keltų kainos smarkiai svyruoja pagal dienos metą (naktiniai reisai brangesni) ir metus (vasarą brangiau). Logistikos požiūriu, jei norite kelionės „be sustojimų“, Eurotunelis dažniau pasirenkamas dėl greičio ir tikslumo, nors kainos skirtumas gali būti nedidelis.

9. Kokia yra kaina, jei reikia pervežti tik vieną keleivį ar mažą siuntą (ekspresas)?

Čia kalbame apie „kurjerišką“ paslaugą. Jei reikia nuvežti dokumentus, mažą dėžutę ar vieną keleivį į Londoną „šiandien-rytoj“, tai kainuos daugiau nei bilietas autobusu. Tokiu atveju nuomojamas specialus automobilis su vairuotoju, kuris važiuoja tiesiai į tašką. Vidutinė tokios paslaugos kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų vienam krypčiui. Kodėl tiek brangu? Nes vairuotojas turi grįžti tuščiu automobiliu (arba laukti užsakymo grįžtamam kelioniui), todėl klientas sumoka ne tik už kelionę į Angliją, bet ir už galimybę naudotis automobiliu vienam asmeniui. Taip pat čia įskaičiuojamas greitis – vairuotojas dažnai dirba viršvalandžius arba su keleiviu, kas leidžia mažiau griežtai laikytis poilsio režimų (keleiviai turi šiek tiek kitokias taisykles nei vairuotojai vieni).

10. Kokios yra papildomos išlaidos Anglijoje (ULEZ, mokesčiai Londonui)?

Jeigu jūsų kelionės „be sustojimų“ paskirtis yra Londonas, reikia būti pasiruošusiems papildomiems mokesčiams. Londone veikia ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir dabar jau išplėstas LEZ (Low Emission Zone) režimai.