Kelionių tvarkaraštis iš Anglijos – Reguliarūs reisai kasdien

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje, ypač kai kalbame apie maršrutus tarp Didžiosios Britanijos ir žemyninės Europos, laikas yra ne tik pinigai – tai visumas. Per dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistika, kaip „Brexit“ sukrėtė rinką ir, svarbiausia, kaip klientų lūkesčiai tapo gerokiausiais. Anksčiau užtekdavo nupirkti bilietą į keltą ir važiuoti, kai sunkvežimis užsipildomas. Šiandien tai nebeveikia. Klientui, kuris planuoja gamybos procesus ar prekybą, būtina tikslumas, o štai čia į pagalbą ateina kelionių tvarkaraštis iš Anglijos, leidžiantis pasikliauti reguliariais reisais, vykstančiais kasdien.

Šiame straipsnyje aš, kaip ilgametis praktikas, noriu nušviesti tai, kas vyksta už užuolaidų, ir paaiškinti, kodėl pastovus tvarkaraštis yra kritiškai svarbus jūsų verslo sėkmei. Nesvarbu, ar esate didelė importo įmonė, ar mažas verslininkas, siunčiantis asmeninį siuntinį – supratimas, kaip veikia ši sistema, leis jums išvengti nereikalingų nervų ir išlaidų.

Įvadas: Kodėl reguliarumas yra logistikoos širdis

Dirbdamas su krovinių pervežimais daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu drąsiai teigti: Didžioji Britanija visada išliko viena svarbiausių ir sudėtingiausių rinkų Lietuvos verslui. Geografinis atstumas nėra didžiausias iššūkis. Iššūkis yra pasienio kontrolė, oro sąlygos Lamanše, keltų tvarkaraščiai ir, žinoma, biurokratiniai barjerai, atsiradę po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos.

Kodėl taip svarbu, kad kelionių tvarkaraštis iš Anglijos būtų ne tik tuščias žodis, o realybis? Atsakymas paprastas: prognozuojamumas. Verslas negali veikti vakuume. Jei jūsų sandėlyje trūksta detalių, o gamyba sustoja, kiekviena valanda praranda vertę. Reguliarūs reisai kasdien užtikrina, kad krovinių srautas nebus nutrūkęs. Tai ne tik apie tai, kad sunkvežimis važiuoja kiekvieną dieną. Tai apie tai, kad visa grandinė – nukrovimo vietoje Anglijoje iki pakrovimo Lietuvoje – yra sinchronizuota.

Pastebiu, kad dauguma klientų pagrindinę dėmesį skiria kainai, o ne tvarkaraščio stabilumui. Tačiau mano patirtis rodo, kad pigus, bet nepastovus pervežimas gali kainuoti daugiau dėl šaldytų gamybos linijų ar praleistų sutarčių terminų. Todėl šiandieniniai profesionalų standartai reikalauja, kad maršrutas „Anglija–Lietuva“ būtų aptarnaujamas taip pat kaip reguliarus autobusas mieste – tiksliai ir pagal grafiką, tik čia „keleiviai“ yra jūsų svarbiausi kroviniai.

Šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip suformuojami šie tvarkaraščiai, kokius iššūkius reikia įveikti vairuotojams, ko tikėtis klientams ir, svarbiausia, kaip ši žinojimas gali padėti jums efektyviau planuoti savo veiklą.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie krovinių pervežimą iš Anglijos

Šioje skiltyje pateiksiu atsakymus į dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per šiuos metus. Jie padės jums suprasti subtilybes, kurios dažnai lieka nematomos.

1. Kodėl būtent reguliarūs reisai kasdien yra geriausias pasirinkimas mano verslui?

Reguliarūs reisai kasdien suteikia galimybę planuoti savo atsargas (inventory) pagal „Just-in-Time“ principą. Kai žinote, kad sunkvežimis iš Anglijos išvyksta kiekvieną dieną arba, tarkime, kas antrą dieną fiksuotu laiku, jūsų pirklos ir logistika gali tiksliai prognozuoti, kada prekės atvyks.

Esu matęs situacijų, kai įmonės laukia, kol susirinks pilnas krovežimis (angliškai – „Full Truck Load“ arba FTL). Tai gali užtrukti savaitę. O jei jums reikia pervežti tik keletą paletų („Less than Truck Load“ arba LTL), reguliarus linijinis reisas yra vienintelis logiškas sprendimas. Jūsų krovinys užims tik tiek vietos, kiek reikia, ir kelsis į artimiausią išvykstantį sunkvežimį be ilgų laukimo terminų. Be to, pastovus srautas leidžia mums geriau valdyti muitinės procedūras, kas po „Brexit“ tapo kritišku faktoriumi.

2. Kokius maršrutus naudojate ir kaip tai įtakoja kelionės trukmę?

Nors dauguma galvoja, kad yra tik vienas kelias – per Kenterberį ir Doverį, situacija yra sudėtingesnė. Per savo karjerą esu išbandęs visus įmanomus variantus, kad klientui užtikrinčiau trumpiausią laiką.

Pagrindinis ir greičiausias maršrutas yra per „Eurotunelį“ (tunelis po Lamanšu) arba keltu iš Doverio į Kalė (Calais) ar Dyunkerį (Dunkirk). Tai trumpiausias atstumas iki žemyninės Europos. Tačiau, jei krovinys yra iš šiaurės Anglijos (pavyzdžiui, Mančesterio, Lidso, Niukaslo regiono), mums dažnai ekonomiškiau ir greičiau nukreipti sunkvežimį į šiauresnius uostus, tokius kaip Imingamas (Immingham) ar Hullas, ir keltu plaukti į Roterdamą arba Briugę (Zeebrugge). Nors jūros kelionė trunka ilgiau, tai sutaupo daug valandų vairavimo Anglijos viduje, kur greičiai ribojami, o eismas gali būti itin tankus.

Reguliarūs reisai yra suplanuoti taip, kad maksimaliai išnaudotume šiuos maršrutus, priklausomai nuo to, iš kurios Anglijos dalies surenkami kroviniai.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė tvarkaraščių vykdymą ir ar tai daro įtaką pristatymo laikui?

„Brexit“ buvo didžiausias iššūkis šioje srityje per pastaruosius dešimtmečius. Anksčiau sienos kirtimas tarp JK ir Prancūzijos buvo formalumas – sustojimas prie kelio ženklo „Douane“ ir važiavimas toliau. Dabar tai yra pilnavertė muitinės kontrolė.

Tai įtakojo tvarkaraštį dviem būdais. Pirma, reikia skirti daugiau laiko dokumentų patikrinimui. Antra, jei dokumentai yra neteisingai parengti, krovinys gali būti sulaikomas, o tai išmeskia visą grafiką. Todėl, kalbant apie reguliarus reisus, dabar reikia didesnio „buferinio“ laiko.

Mūsų strategija paprasta: dirbame su profesionaliais muitinės tarpininkais, kurie visus deklaracijas pateikia iš anksto (Pre-lodging). Tai leidžia mums praeiti per kontrolę taip greitai, kaip tik įmanoma. Klientui tai reiškia, kad nors formalumų padaugėjo, su kompetentingu partneriu pristatymo laikas neturėtų žymiai nukrypti nuo planuoto tvarkaraščio.

4. Kokius krovinių tipus galima vežti šiais reguliariais reisais?

Vienas didžiausių mitų yra tas, kad reguliariais linijiniais reisais galima vežti tik standartines paletas su dėžėmis. Tai netiesa. Per 20 metų pervežiau viską – nuo pavojingų medžiagų (ADR) iki labai jautrių maisto produktų, reikalaujančių šaldymo.

Reguliarūs reisai kasdien dažnai būna „kombinuoti“. Tai reiškia, kad viename sunkvežimyje gali būti kelios skirtingos siuntos. * Standartiniai kroviniai: Paletės, dėžės, industrinė įranga. * Pavojingos medžiagos: Chemikalai, dažai (jei vairuotojas turi atitinkamas licencijas). * Šaldomieji kroviniai: Jei sunkvežimis yra su šaldymo įranga. * Išmatavimų krovinys (OOG): Kartais, jei liko vietos ir galima užmontuoti, net ir ilgesnės detalės gali keliauti kartu su kitomis siuntomis, nors tai reikalauja specialaus plano.

Svarbiausia yra tiksliai nurodyti, ką vežate, jau užsakymo etape, kad mes galėtume tinkamai suplanuoti vietą ir užtikrinti saugumą.

5. Kaip vyksta užsakymo procesas ir kokia „Cut-off“ (paskutinio priėmimo) data?

Kad tvarkaraštis iš Anglijos veiktų sklandžiai, mums reikia griežtos drausmės. Negalime laukti, kol klientas paskambins 17:00 valandą ir saks: „Ar spėjame paimti šiandien?“.

Įprasta praktika yra turėti vadinamąją „Cut-off“ datą ir laiką. Pavyzdžiui, jei reisas iš Londono zonos išvyksta antradienį, krovinį reikia užsakyti ir pateikti dokumentus bent iki pirmadienio vidurdienio. Tai leidžia mums: 1. Sudaryti optimalų maršrutą paėmimui (konsolidacijai). 2. Parengti visus eksporto dokumentus. 3. Užtikrinti vietą keltui ar tuneliui.

Esu matęs, kaip klientai, kurie laikosi šių terminų, gauna puikų paslaugos lygį. Tie, kurie bando „praslipti“ paskutinę sekundę, sukuria riziką ne tik sau, bet ir kitiems klientams to pačio sunkvežimo. Todėl visada rekomenduoju planuoti išanksto.

6. Kiek realiai trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Google Maps gali parodyti, kad kelionė iš Londono į Vilnių trunka apie 24–26 valandas, jei važiuoti be sustojimų. Tačiau sunkvežimiui tai yra neįmanoma dėl vairuotojų poilsio režimo (tachografo) ir kitų apribojimų.

Realus trukmės laikas su reguliariais reisais yra štai toks: * Paėmimas Anglijoje: 1–2 dienos (priklausomai nuo vietos). * Perkėjimas per Lamanšą: 4–6 valandos (su laukimu). * Kelionė per Europą: 1–2 dienos (priklausomai nuo maršruto – per Vokietiją/Lenkiją arba per Belgiją/Olandiją/Vokietiją). * Iškrauna Lietuvoje: 1 diena.

Taigi, nuo užsakymo momento iki prekių atvykimo į jūsų sandėlį praeina vidutiniškai 3–5 darbo dienos. Jei krovinys yra skubus, mes galime pasiūlyti „ekspres“ variantus su dviejų vairuotojų komanda, kuri gali važiuoti be ilgų sustojimų, tačiau tai kainuoja brangiau. Standartinis reguliarus reisas yra balansas tarp greičio ir kainos.

7. Kaip susiformuoja kaina ir ar ji priklauso nuo to, kad tai reguliarus reisas?

Klientai dažnai klausia: „Kodėl kaina svyruoja?“ Reguliarūs reisai leidžia mums daryti kainas labiau konkurencingomis ir stabiliausiomis nei „vienkartiniai“ reisai. Kadangi mes turime fiksuotą grafiką, mums lengviau paskirstyti išlaidas.

Tačiau kainą formuoja keli pagrindiniai veiksniai: 1. Kuro kaina: Nors ji gali keistis, reguliariuose reisuose mes įtraukiame kuro priedą (fuel surcharge), kuris atsinaujina kas mėnesį. 2. Keltų ir tunelio kainos: Jos fiksuotos, tačiau priklauso nuo sezono. 3. Užpildomumas: Jei siuntate pilną sunkvežimį (FTL), kaina yra fiksuota už maršrutą. Jei siuntite dalinį krovinį (LTL), kaina skaičiuojama už užimtą vietą (paviršių metrais arba metrais kubiniais) arba svorį. 4. Papildomos paslaugos: Lifto naudojimas, pristatymas „prie durų“ su įrenginiu, muitinės deklaravimas.

Naudodami reguliarų tvarkaraštį, mes iš esmės parduodame „bilietą“ į mūsų transporto priemonę, todėl kaina dažnai būna žemesnė nei užsakyti atskirą sunkvežimį tik jums.

8. Kokius dokumentus reikia parengti siuntai, kad ji būtų priimta į reguliarų reisą?

Dokumentų tikslumas – tai pusė sėkmės. Po „Brexit“ reikalavimai tapo griežtesni. Norėdami, kad jūsų krovinys nepaliktų mūsų sandėlyje Anglijoje ar nebuvo sustabdytas pasienyje, reikės šių dokumentų: 1. Komercinė sąskaita (Commercial Invoice): Turi būti nurodyta tikslio prekių vertės, svoriai, prekių kodai (HS kodai) ir pirkėjo/pardavėjo duomenys. 2. Pakavimo sąrašas (Packing List): Detalus aprašymas, kas yra kiekvienoje dėžėje ar paletėje. 3. Eksporto deklaracija: Mes galime ją padaryti, jei duodate duomenis, bet klientas turi turėti EORI numerį (jei verslininkas). 4. Sertifikatai: Jei tai maisto produktai, gyvūnai ar chemikalai.

Kliento pagrindinė užduotis – pateikti šiuos dokumentus laiku (vėlgi, atkreipiu dėmesį į „Cut-off“ laiką). Jei dokumentuose klaidų nėra, mūsų vairuotojas gali praeiti „žaliąja juosta“ (Green Lane) ir tęsti kelionę be stabdžių.

9. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas kelyje?

Dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno: niekada nepasikliauk tik užraktu. Krovinio saugumas prasideda tinkamu pakavimu. Reguliarūs reisai reiškia, kad krovinys dažnai yra perkraunomas (iš vieno sunkvežimio į kitą sandėliuose) arba stovi šalia kitų krovininių.

Mes taikome griežtas saugumo procedūras: * Užrakinti vagonai: Sunkvežimiai su užsidarančiais šoniniais užuolaidais (curtainsiders) visada užrakinami. * įtaisai: Paletės užfiksuojamos, kad nenuslystų. * Apdraudimas: Visi kroviniai yra apdraudžiami pagal CMR konvenciją. Tačiau verta paminėti, kad standartinis apdraudimas dažnai apdengia tik ribotą sumą (pvz., 8,33 SDR už kilogramą). Brangūs kroviniai turi būti papildomai apdraudžiami.

Be to, visi mūsų vairuotojai turi GPS stebėjimo sistemas, leidžiančias mums matyti jų vietą realiu laiku 24/7. Jei sunkvežimis staiga sustoja neplanuotoje vietoje, sistema mums apie tai praneša akimirksniu.

10. Kas daroma, jei atsiranda nesklandumų – pvz., techninė gedimas ar eismo įvykis?

Nors mes visi tikimės geriausio, logistika – tai gyvas organizmas, ir įvykiai įvyksta. Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis kelionės iš Anglijos metu?

Esu pasiruošęs šiems scenarijams. * Techninė pagalba: Mes turime sutartis su pagalbos tarnybomis visoje Europoje. Jei sunkvežimis sugenda, jis aptarnaujamas prioritetiniu būdu. * Krovinio perkelimas: Jei gedimas nėra greitai sutaisomas, mes organizuojame krovinio perkėlimą į kitą transporto priemonę (tranzito), kad jis pasiektų paskirties vietą su minimaliais vėlavimais. * Komunikacija: Tai svarbiausia. Mes nedelsdami informuojame klientą apie situaciją, priežastis ir numatomą vėlavimą. Nieko niekada neslepiame.

Reguliarūs reisai čia taip pat padeda – kadangi turime daugiau nei vieną sunkvežimį maršrute, mes galime lengviau manevruoti ir padėti kolegai, pavyzdžiui, perduodant dalį krovinių, jei vienas iš jų užstringa.