Kelionių planavimas: kaip iš Anglijos grįžti arba keliauti toliau be streso

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip pasikeitė mūsų požiūris į judėjimą tarp šalių. Anksčiau kelionė iš Anglijos į žemyninę Europą ar atgal į Lietuvą buvo rutininis užsiėmimas, reikalavęs tik techniškai tvarkomo automobilio, gero oro ir šiek tiek pinigų degalams. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“ ir pasikeitusių muitinės procedūrų, situacija tapo daug sudėtingesnė. Klientai dažnai susiduria su nenumaldomu stresu, neaiškumais dokumentų srityje ir ilgais laukimaisiais pasienio punktuose.

Šiame straipsnyje neapsiribosime paprastais patarimais „nusipirkite gerą žemėlapį“. Mes pasikalbėsime apie tai, kaip subręstanti logistinės pasaulio patirtis gali padėti jums suplanuoti kelionę taip, kad ji taptų ne bėda, o malonus nuotykis. Nesvarbu, ar planuojate grįžti į Lietuvą gyventi, ar važiuojate atostogauti, pagrindiniai logistikos principai išlieka tie patys: geras pasiruošimas, realūs laiko įverčiai ir žinojimas, kko tikėtis kelyje.

Įvadas

Kelionių planavimas, ypač kai kalbame apie išvykimą iš Didžiosios Britanijos, tampa mokslo sritimi. Daugelis žmonių, įpratę važiuoti atviromis Schengeno erdvės sienomis, netyčia užmiršta, kad Anglija (arba Jungtinė Karalystė) dabar yra trečioji šalis šiuo požiūriu. Tai reiškia ne tik pasienio kontrolę, bet ir specifinius reikalavimus transporto priemonei, keleivių dokumentams ir netgi tai, ką galite vežti savo lagamine.

Per savo ilgametę praktiką mačiau daugybę situacijų, kai šeimos, važiuodamosios atostogauti į Ispaniją ar grįžtant į Lietuvą, keldavę sunkumų tiesiog dėl to, kad nebuvo perskaitę naujųjų taisyklių. Vienintelis būdas išvengti streso yra informacija. Stresas dažniausiai kyla dėl neaiškumo – kai žinai, kas laukia išpriekš, gali pasiruošti ir išlikti ramus.

Šiame straipsnyje mes išdėstysime loginę grandinę, nuo tų pačių dokumentų iki maršruto pasirinkimo, kuris leis jums išvengti didžiausių spūsčių. Nagrinėsime ne tik teisinius, bet ir psichologinius kelionės aspektus – kaip išlaikyti ramybę, kai kelyje kažkas nepasiseka.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos klientai man užduoda dažniausiai, ir atsakymus į juos, pagrįstus ilgamete patirtimi.

1. Kokius dokumentus būtina turėti, kai važiuojate iš Anglijos automobiliu po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas. Jei anksčiau pakako vairuotojo pažymėjimo, dabar situacija kitokia. Visų pirma, tikrinkite savo paso galiojimo laiką. Jis turi galioti bent 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Šengeno zonos datos. Be to, jei jūsų vairuotojo pažymėjimas išduotas Jungtinės Karalystės institucijos, jis yra tinkamas visoje ES, tačiau verta turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (1968 m. konvencijos formatas) – tai nėra privaloma, bet labai padeda išvengti nesusipratimų su vietine policija, ypač mažesniuose miestuose.

Jei važiuojate ne savo automobiliu, būtina turėti raštišką savininko sutikimą vairuoti. Muitinės pareigūnai gali būti labai išsamūs ir klausinti, kodėl vairuojate svetimą mašiną. Taip pat neapsilikite be techninės apžiūros galiojimo (MOT sertifikato Anglijoje) draudimo poliso. Nors dabar „Green Card“ (žalias kortelė) nebėra privaloma Jungtinės Karalystės vairuotojams ES šalyse, labai rekomenduoju ją pasiimti arba bent gauti elektroninį patvirtinimą iš savo draudikų. Tai paprastai pagreitina procesą įvykus nenumaldomam atsitikimui.

2. Ar galima vežti maistą ir gyvūnus? Kokie yra apribojimai?

Tai klasikinis spąstų klausimas. Daugelis lietuvių, grįžtant iš Anglijos, nori parsivežti „ką nors skanaus“ – dešrelę, sūrį, kiaulienos griekinį. Čia reikia būti labai atsargiam. Bendrąja taisykle galima sakyti, kad mėsos ir pieno produktai iš ne ES šalių (įskaitant Angliją) į ES yra uždrausti. Yra keletas išimčių (pvz., kūdikių maistas ar speciali medicininė maista), bet joms reikalingi sertifikatai.

Žuvis, jei ji yra sužalota (ne gyva), paprastai toleruojama, tačiau kiekis turi būti reasonable (protingas). Kas dėl gyvūnų, tai čia taip pat nėra ta paprasta. Šunys, katės ir ferretai (ferai) turi turėti mikroschemą, pasas ir galiojantį pasieno veterinarijos sertifikatą arba „EU Pet Passport“, jei jis buvo išduotas prieš „Brexit“. Be to, turi būti įvykdyta rabio vakcinacija ir, svarbiausia, gyvūnas turi būti pasitvarkytas prieš keliuojant – brūkšnys turi būti padarytas ne mažiau kaip 24 valandoms ir ne daugiau kaip 120 valandoms prieš įlaipinimą į keltą arba įvažiavimą į tunelį. Nepaisant šios taisyklės, dažnai rekomenduoju pasitvarkyti gyvūną dar gerokai anksčiau, kad išvengtumėte streso dėl laiko skirtumų.

3. Kokį maršrutą pasirinkti: keltu arba Eurotuneliu, ir kur geriau važiuoti į Lietuvą?

Eksperto požiūriu, čia visada yra kompromisas tarp laiko ir kainos. „Eurotunelis“ (Eurotunnel) tarp Folkestone ir Calais yra greičiausias – kelionė trunka tik 35 minutes. Jums nereikia išlipti iš automobilio, tai patogu su vaikais ar gyvūnais. Tačiau jis dažnai būna brangesnis.

Keltai (Dover-Calais, Dover-Dunkirk) gali būti pigesni, ypač jei užsisakote bilietus iš anksto, tačiau kelionė trunka ilgiau (1.5–2 val.), ir reikia susitvarkyti patalpose. Tačiau yra ir kitų maršrutų, apie kuriuos dažnai pamirštama. Jei važiuojate į Lietuvą ar šiaurės rytus, verta apsvarstyti keltus iš Naujojo Haveno į Diepą (Newhaven-Dieppe) arba iš Porthmuto į Šerburgą (Portsmouth-Cherbourg), net iš Harwicho į Eshą (Harwich-Hook of Holland). Šie maršrutai leidžia išvengti didžiulių spūsčių pietų Anglijoje (kelyje į Dover) ir atitinkamai šiaurės Prancūzijoje (Calais apylinkėse), kurios gali sukaupti valandas važiavimo. Nors kelionė truks ilgiau, jūs pasieksite „švaresnį“ kelią toliau į žemyną.

4. Kaip susitvarkyti su automobiliu: ką daryti, jei jis registruotas Anglijoje?

Jei planuojate išvykti ilgam arba net grįžti į Lietuvą ir ten gyventi, susirūpinkite automobilio registracija. Po „Brexit“ galioja laikinas importo režimas. Paprastai turite 6 mėnesius nuo įvežimo datos, kad galėtumėte važiuoti su užsieninėmis numerinėmis zenklais be mokesčių mokėjimo ES šalyje (Lietuvoje).

Tačiau labai svarbu: ant automobilio turi būti matoma „UK“ raidės (pakeitus senąsias „GB“ ženklus). Be to, jei automobilio techninis apžiūros galiojimo laikas baigiasi, kol esate ES, negalėsite jo atnaujinti Anglijoje (nes nebegyvenate ten) ir negalėsite jo užregistruoti ES nesumokę mokesčių. Tai dažna problema. Geriausias patarimas: jei planuojate likti ilgiau nei pusę metų, pradėkite galvoti apie automobilio perkėlimą procedūrą iš karto. Jei tai trumpkelė kelionė, tikrinkite padangas (privalomos žieminės žiemą ir t.t.) ir aptarnavimo istoriją, kad nešvaistytumėte laiko kelionės metu.

5. Kaip išvengti ilgų eilių pasienio kontrolėje, ypač Calais ar Dover?

Nepamirškite žodžio „pre-check“ (išankstinė patikra). Jei keliaujate keltu, atvykite į uostą anksčiau (paprastai rekomenduojama 1.5–2 val. prieš plaukimą). Didžiausios eilės susidaro dėl to, kad žmonės vėluoja arba neturi teisingų dokumentų.

Eurotunelyje sistema daugiau automatizuota, tačiau ir ten gali susidaryti spūstys dėl muitinės kontrolės (Prancūzijos pusėje). Streso mažinimo būdas – pasiruošti dokumentus iš anksto (pasai, vairuotojo pažymėjimai, draudimo „Green Card“ kopijos) ir laikyti juos po ranka. Jei keliaujate su vaikais, turkite jų gimimo liudijimus (jei pavardės skiriasi nuo tėvų). Niekada nebandykite „užproguoti“ eilės ar naudotis tarnybinių mašinų juostomis – baudos yra didelės, o stresas dar didesnis. Tiesiog nusileiskite situacijai, įsijunkite gera muziką ir laukite ramiai. Geriau praleisti valandą eilėje, nei dieną muitinės kambaryje aiškinantis dėl pažeidimų.

6. Ką daryti, jei kelyje sugenda automobilis? Kaip pasiruošti?

Tai scenarijus, kuris verčia permainingi net patramusius vairuotojus. Prieš išvykstant įsitikinkite, kad jūsų draudimas apima techninę pagalbą užsienyje. Daugelis pigių draudimų apima tik jungtinių Karalystės teritoriją. Jei draskęs ratą arba variklis užsikibus Prancūzijoje ar Vokietijoje, evakuacijos kaina gali siekti tūkstančius eurų.

Turkite su savimi pagrindinį įrankių rinkinį: antgalius ratus, žibintus (kombinuotas šviesos šaltinis), virvę (traukimo), žibintuvėlį, šiltus drabužius ir vandens. Neapsiribokite tik „Call Assist“ telefonu. Jei esate greitkelio (Autobahn) pakraštyje, tai yra pavojinga. Tikrinkite padangų slėgį prieš išvykdami ir po kiekvienos didelės pertraukos. Dauguma gedimų kyla dėl neprižiūrėtų padangų arba perkaitusio variklio. Jei matote, kad temperatūros rodyklė kyla aukštyn, nedelsdami sustokite ir leiskite varikliui atvėsti. Tai sutaupys jums tūkstančius eurų ir nervų.

7. Ar verta rinktis kelią per Belgiją ir Vokietiją, o ne per Prancūziją?

Jūsų tikslas – Lietuva. Maršrutas per Prancūziją yra populiariausias (per Calais), tačiau jis kerta labai užimtas vietas, ypač aplink Paryžių (Peripherique ring road). Paryžiaus aplinkkelis yra legenda dėl chaoticško vairavimo ir nuolatinių spūsčių.

Alternatyva – po išlipimo iš keltuo Dunkerque arba Calais, važiuoti šiauriau, per Belgiją (Liège) ir toliau į Vokietiją (Kelnas, Frankfurtas). Belgijoje keliai dažnai blogesnės būklės (daug duobių), tačiau vairavimo kultūra šiek tiek kitokia. Vokietijoje greitkeliai puikūs, tačiau atkreipkite dėmesį į greičio apribojimus (ne visur „Autobahn“ be greičio limito) ir privalomus mokamus greitkelius (vignetės nėra, tačiau kai kurios atkarpos mokamos). Šis maršutas gali būti šiek tiek trumpesniu atstumu, tačiau reikalauja mokesčių už vokiškus greitkelius. Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek nemėgstate spūsčių. Aš asmeniškai, jei neskubu, kartais renkuosi maršrutą per Nyderlandus – jis šiek tiek ilgesnis, bet keliai idealūs, o vairuotojai draugiški.

8. Kaip planuoti poilsį, kad nenuvargtų vairuotojas? Vairuotojo nuovargis – didžiausia grėsmė.

Tarptautinėse reisų taisyklėse yra griežti apribojimai profesionalams, tačiau privatūs vairuotojai dažnai save ignoruoja. Mano patirtis rodo, kad bandyti važiuoti iš Anglijos iki Lietuvos „vieno kvėpavimo“ (t.y., be nakties pertraukos) yra pavojinga ir neprotinga. Tai apie 1500–1800 km.

Taisyklė paprasta: kiekvienas 4,5 valandos važiavimo reikalauja bent 45 minučių pertraukos. Nerekomenduojama vairuoti daugiau kaip 8–9 valandų per dieną. Jei keliaujate su šeima, paskirkite vairuotojų (jei galima). Jei ne – planuokite nakvynę. Vokiški moteliai prie greitkelių (Autohof) yra patogūs, nors ir brangūs. Bet už miegą susigrąžinate ramybę ir saugumą. Nenaudokite energijos gėrimų kaip pagrindinio priemonės palaikyti budrumą – tai tik iliuzija. Pasivaikščiokite, gerkite vandens, įkvėpkite šalto oro. Geriausia atvykti į tikslą diena vėliau, nei išvis nepavykti atvykti.

9. Ką daryti su pinigais ir mokesčiais (mokami keliai, vignetės)?

Anglijoje įprasta turėti „contactless“ kortelę, tačiau žemyne situacija įvairi. Prancūzijoje dauguma greitkelių yra mokami, juose imama mokesčiu už atkarpą (peage). Geriausia turėti su savo fizinę kortelę, kurią galima padėti į skyrelį, nes kai kurios lietuvos bankų kreditinės kortelės gali neveikti automatinėse kortelių skaitytuvo juostose dėl saugumo apribojimų.

Vokietijoje mokamų kelių sistema keičiasi – daugelis automobilių moka elektroniniu būdu pagal numerius, tačiau geriausia tai patikrinti iš anksto (pvz., „Toll Collect“ svetainėje, jei važiuojate sunkesniu automobiliu, o lengvieji dažniausiai nemoka, išskyrus kai kurias atkarpas). Belgijoje ir Nyderlanduose keliai daugiausia nemokami, tačiau Zeebrugge tunelis gali kainuoti. Visada turkite grynųjų pinigų (Eurų) nedidelę sumą atsarginėms situacijoms – kai kurios senesnės mokamos aikštelės vis dar nepriima kortelių.

10. Kada verta kreiptis į profesionalią pervežimo kompaniją, o kada važiuoti pačiam?

Galutinis klausimas. Jei esate patyręs vairuotojas, turite laiko, norite nuotykių ir jūsų automobilis techniškai tvarkingas – važiuokite patys. Tai sutaupys pinigų ir duos laisvę. Tačiau jei: 1. Planuojate pervežti daug daiktų (kilimą, baldus, transporto priemones). 2. Esate vienas ir bijote nuovargio. 3. Norite išvengti visų muitinės ir dokumentų galvos skausmų. 4. Turite specifinių reikalavimų (pvz., pervežti brangų ar trapų krovinią).

Tada verta pagalvoti apie profesionalus. Mūsų srityje mes ne tik važiuojame, mes žinome procedūras. Mes žinome, kur kalbėti su muitininkais, kaip užpildyti deklaracijas, kad būtų mažiausiai mokesčių (legaliai), ir kaip užtikrinti, kad jūsų turtas atvyks saugiai. Kainos skirtumas gali būti ne toks didelis, lyginant su nervų sveikata ir laiku, kurį sutaupysite.

Išvada

Kelionė iš Anglijos gali būti lengva ir maloni, jei tik ją traktuojate ne kaip paprastą nuvažiavimą į parduotuvę, o kaip mažą logistinę operaciją. Mano dvidešimt metų patirtis moko vieno pagrindinio dalyko: sėkmė slepiasi detalėse. Tai ne tik pasas ir žemėlapis. Tai yra techninės būklės patikrinimas, savo pačių fizinės sveikatos vertinimas, maršruto pasirinkimas atsižvelgiant į dabartines spūstis ir supratimas, kad pasaulis pasikeitė.

Nebekykite į kelionę „kaip į karo žygį“, tačiau ir nepaisykite rizikų.