Kelionių planavimas į Angliją: kaina ir maršrutas

Perpastatas dvidešimt metų šioje srityje suteikia galimybę matyti ne tik žemėlapius ir kelių tinklus, bet ir vystantis tendencijas, politikos pokyčius bei rinkos svyravimus, kurie tiesiogiai veikia kiekvieną gabenimą. Anglija (arba, tiksliu sakant, Didžioji Britanija) visada buvo viena iš patraukliausių ir sudėtingiausių kryptų Europos logistikoje. Geografiškai tai sala – faktas, kuris pats savaime sukuria papildomų iššūkių, lyginant su kontinentiniais pervežimais. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė drastiškiau nei bet kada anksčiau.

Šiandien, planuodami kelionę į Angliją, nesvarbu, ar tai tikras krovininio automobilio reisas, ar sudėtingesnis logistinis projektas, negalime remtis tik senais patirties duomenimis. Brexit (Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos) sukūrė naujas realijas, kurios įtakoja ne tik biurokratinius procesus, bet ir galutinę gabenimo kainą bei maršruto pasirinkimą. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kas svarbiausia: kaip efektyviai suplanuoti maršrutą, iš kur kyla kainos ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios gali brangiai kainuoti laiko ir pinigų atžvilgiu.

Norint suprasti Anglijos logistiką, reikia žiūrėti į ją kaip į dviejų dalių visumą: kontinentinės Europos kelias ir perėjimas per Lamanšą (English Channel). Pats faktas, kad reikia kirsti vandens telkinį, verčia atsakingai planuoti. Nėra tiek paprasta „važiuoti ir pamatyti, kas bus“ kaip tai būna važiuojant į Vokietiją ar Lenkiją. Čia reikia rezervuoti vietą keltuose arba tunelyje, tiksliai laikyti muitinės terminus ir numatyti atsargas nesklandumams. Be to, Anglijos kelių sistema, ypač automagistralių M25 ar M20 ruožai, gali būti itin užtemptos, todėl maršruto planavimas turi būti lankstus, tačiau strategiškai apgalvotas.

Kaina – tai dar vienas raktinis žodis. Dažnai klientai, gavę pasiūlymą, stebisi, kodėl gabenimas į Angliją kiek brangnesnis nei panašaus atstumo gabenimas kitur Europoje. Atsakymas slypi ne tik ilgyje, bet ir „užsidarojuose“ išlaidose: keltų bilietų kainos (kurios gali svyruoti priklausomai nuo sezonų ir degalų kainų), muitinės brokerio paslaugos, galimas mokesčiai už užterštą orą (Clean Air Zones) didžiuosiuose miestuose, ir, žinoma, vis didesnių reikalavimų laikymasis. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, kad jūsų kelionės planavimas taptų ne spėjimu, o apskaičiuota operacija.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skaidrėje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per dešimtmetį. Atsakymai į juos padės suprasti logistikos mechanizmą ir geriau pasiruošti gabenimui.

1. Koks yra efektyviausias maršrutas į Angliją iš Lietuvos?

Efektyviausias maršrutas dažniausiai veda per Lenkiją ir Vokietiją, toliau per Belgiją arba Olandiją (Nyderlandus) iki vieno iš Lamanšo uostų. Iš Lietuvos paprastai važiuojama greitkeliais A1 / A18 link Lenkijos, toliau S3/A2 link Vokietijos. Vokietijoje pagrindinis koridorius eina per A30 arba A2 iki Reino-Rūro srities, o paskui – link Belgijos (Liège) arba Olandijos (Amsterdamas/Roterdamas).

Pasirinkimas tarp Belgijos (Zeebrugge, Ostend, Calais) ir Olandijos (Hook of Holland, Rotterdam, IJmuiden) priklauso nuo galutinio tikslo Anglijoje. Jeigu krovinys keliauja į Londoną arba pietryčius, optimaliausia yra pasiekti Prancūzijos uostus (Calais, Dunkirk) ir naudotis Eurotuneliu arba trumpomis kelionėmis keltu į Doverį. Jeigu tikslas yra šiaurės Anglija (Mančesteris, Leedsas, Niukastlas) ar Škotija, verta svarstyti ilgesnes keliones keltu iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo į Hull arba iš Hook of Holland į Harwich), nors šie maršrutai brangesni, tačiau leidžia apeiti užstringantį Londoną ir taupyti laiką bei degalus Anglijos keliuose.

2. Kodėl kaina į Angliją svyruoja ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota, ji formuojama kaip mozaika iš kelių komponentų. Pirmasis ir akivaizdžiausias – degalų kaina. Kadangi maršrutai ilgi ir kainos svyruoja, taikomos degalų priedos (fuel surcharge). Antrasis, ir labai svarbus elementas – Lamanšo perėjimas. Keltų ir tunelio operatoriai (pvz., DFDS, P&O, Eurotunnel) turi dinaminę kainodarą. Kaina priklauso nuo sezono (vasarą brangiau), savaitės dienos (penktadieniais ir sekmadieniais brangiau) ir rezervacijos laiko (paskutinę minutę brangiau).

Trečiasis faktorius po-Brexit laikotarpiu – muitinės procedūros. Kainoje turi būti įskaičiuotas eksporto/importo deklaravimas, galimas TIR karneto panaudojimas arba bendrosios tranzito procedūros (New Computerised Transit System - NCTS) valdymas. Taip pat reikia atsižvelgti į Anglijoje galiojančius mokesčius, pavyzdžiui, už važiavimą šiaurės rytų Anglijoje (toli nuo Londono) arba už važiavimą į Londono „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ), jeigu reisas tenka į sostinę.

3. Ar geriau važiuoti keltu arba per Eurotunelį?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo situacijos. Eurotunelis (tarp Calais ir Folkestone) yra greičiausias ir, paprastai, patikimesnis pasirinkimas dėl laiko. Perėjimas trunka tik 35 minutes, traukiniai važiuoja kas 15–20 minučių, ir nėra jūros ligos rizikos. Tačiau jis gali būti brangesnis už pigiausius keltus, o reikalavimai dėl pavojingų krovinių griežtesni.

Keltai (pvz., Calais-Dover, Dunkirk-Dover) suteikia daugiau lankstumo. Jų maršrutai dažniau, keltų tūris didesnis, todėl vietų paprastai užtenka. Keltas taip pat suteikia galimybę vairuotojui pailsėti, pavalgyti, atsipalaiduoti lauke, kas yra svarbu ilgos kelionės metu, kadangi vairuotojo poilsio laikas turi būti griežtai laikomasi (tachografas). Jeigu kelyje įvyko nesklandumų ir vairuotojas artėja prie poilsio laiko, keltas gali tapti privalomu sustojimu, kuris neatneša baudų už tachografo pažeidimus.

4. Kaip Brexit paveikė kelionių planavimą ir gabenimo eigą?

Brexit sukėlė revoliuciją logistikoje. Iš esmės, Anglija tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jeigu jis tik tranzitu keliauja pro Angliją į Airiją, turi būti pilnai deklaruojamas. Anksčiau galėjome tiesiog važiuoti „žaliuoju koridoriumi“, dabadien reikia turėti parengtus eksporto (iš ES) ir importo (į UK) dokumentus.

Tai reiškia ilgesnes laukimo eiles pasienio punktuose, ypač Doverio ir Folkestone zonose, jeigu dokumentai neteisingi. Planuodami kelionę, dabar privalome įtraukti laiko rezervą muitinės patikroms. Be to, atsirado papildomų biurokratinių išlaidų – muitinės brokerio paslaugos nebebe pasirinktinės, o būtinos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vairuotojų dokumentus – jei vairuotojas nebritas, jam gali reikėti vizos arba specialaus leidimo dirbti (bendraamžiams ES piliečiams dažniausiai užtenka pasų, tačiau taisyklės gali keistis).

5. Kiek laiko užtrunka vidutinis reisas į Angliją?

Vidutinis reisas į Londoną arba pietryčių Angliją iš Lietuvos trunka apie 3–4 dienas viena kryptimi. Tai yra įskaitant vairuotojo poilsio laikus (kas 4,5 valandos vairavimo būtina 45 min. poilsis, o po 9 valandų – 9 valandos poilsio). Kelionė iki Lamanšo uosto (pvz., Calais) užtrunka apie 24–30 valandas, priklausomai nuo eismo Vokietijoje ir Lenkijoje.

Po perėjimo per Lamanšą, kelionė Anglijoje iki galutinio taško gali trukti nuo 1 iki 6 valandų, priklausomai nuo to, ar tai Londonas (kur eigos intensyvumas didelis), ar atokesni regionai. Jeigu maršrutas eina per šiaurę (pvz., Hull arba Newcastle), visas reisas gali užtrukti iki 5 dienų. Visada reikia prisiminti, kad tai nėra lenktynės – svarbiausia laikytis vairuotojo darbo ir poilsio laiko apribojimų, nes pažeidimai Anglijoje baudžiami labai griežtai.

6. Ar reikia specialių leidimų važiuoti į Angliją sunkvežimiu?

Taip, yra keletas specifinių reikalavimų. Vienas svarbiausių – „Kent Access Permit“ (KAP). Jeigu sunkvežimis važiuoja į Angliją per Doverį arba Eurotunelį (t. y. per Kentą), jis privalo turėti galiojantį KAP leidimą. Jis išduodamas tik tada, kai krovinio muitinės formalumai yra baigti (Import Security Declaration - ISD ir Safety and Security Declaration - ENS). Jeigu vairuotojas atvyks į Kentą be šio leidimo, jis nebus įleistas ir bus nukreiptas į laukimo zoną, kas sukelia didžiulius nuostolius.

Taip pat reikia atsižvelgti į Anglijos svorio ir matmenų apribojimus. Anglijoje didžiausias leistinas sunkvežimio svoris (pvz., 44 tonos) gali skirtis nuo kontinentinės Europos, kai kurie keliai gali būti ribojami 41 ar net 38 tonomis. Be to, jeigu sunkvežimis veža pavojingus krovinius (ADR), turi būti griežtai laikomasi Anglijos vietinių nuostatų dėl maršruto planavimo (vengti miestų centrų, jautrių vietų).

7. Kodėl bilietų į keltą ar tunelį kaina skiriasi priklausomai nuo užsakymo laiko?

Tai vadinama „dinamine kainodara“ (yield management), kurią naudoja visi didieji pervežėjai per Lamanšą. Kaip ir aviacijoje, kaina priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Jeigu uoste (pvz., Calais) yra daug laisvų vietų, kaina bus maža. Jeigu laisvų vietų mažai (pavyzdžiui, artėjant šventėms arba dėl audrų, kai atšaukiamos kelionės), kaina šuoliais pakyla.

Man kaip ekspertui visada patariama užsakyti bilietus kuo anksčiau. Idealus variantas – kai tik tiksliai žinome krovinio paruošimo datą. Ankstyvas užsakymas ne tik sutaupo pinigų (gali skirtis šimtais eurų), bet ir užtikrina, kad gausime reikiamą laiką. Ypač tai svarbu šaltuoju metų laiku, kai dėl blogo oro keltai dažnai atšaukiami arba vėluoja, ir vietos išparduodamos labai greitai.

8. Kaip apskaičiuojamas galutinės kainos „priedas“ už muitines?

Muitinės „priedas“ nėra fiksuotas tarifas, tai sudėtinė dalis. Į ją įeina: 1. Muitinės brokerio honoraras: už kiekvieną deklaraciją (eksportą ir importą). Paprastai tai fiksuota suma, tačiau gali priklausyti nuo prekių skaičiaus (HS kodų). 2. Mokesčiai: PVM (VAT) ir galimas importo mokestis (tarifas). Importo mokestis priklauso nuo prekės kilmės (jeigu prekės pagamintos ES, gali būti atleistos nuo muito) ir prekių kategorijos. 3. Saugumo deklaracijos (ENS/EXS): privalomos deklaracijos, kurios taip pat kainuoja. 4. Saugojimo mokesčiai: jeigu dokumentai pateikiami vėlai, krovinys gali būti sulaikytas uoste, ir tada mokama už saugojimą kas valandą.

Kadangi šios išlaidos nėra akivaizdžios iš pat pradžių, visuomet rekomenduoju klientams susitarti dėl „All In“ kainos, arba bent jau klausti apie numatomas muitinės išlaidas iš anksto, kad išvengtume staigmenų.

9. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, susijusių su vairuotoju Anglijoje?

Taip, Anglijoje vairavimas turi savo ypatumų. Pirmiausia – judėjimas kairėje pusėje. Nors tai atrodo banalu, poilsio metu pervažiuojant sankryžą arba įvažiuojant į degalinę, įpročiai gali išduoti. Vairuotojai turi būti ypač budrūs pirmosiomis valandomis po atvykimo.

Antra, greičio apribojimai. Anglijoje daugelėje greitkelių greitis yra 70 mylių per valandą (maždaug 112 km/h), tačiau daugelyje vietų yra pastoviai veikiančių greičio kamerų. Vengti greičio viršijimo yra būtina, nes baudos gana didelės. Trečia, apribojimai važiavimui sankryžomis (Low Emission Zones). Kai kurie miestai (ne tik Londonas) draudžia senesnių sunkvežimių važiavimą centrine dalimi. Prieš važiuodami į miestą, reikia patikrinti, ar sunkvežimis atitinka Euro standartus (Euro VI ir t.t.), kad nebūtų gauta bauda.

10. Kas nutinka, jeigu krovinys sugenda arba atšaukiamas Anglijoje?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Jeigu krovinys negali būti iškrautas (pvz., gavėjas atsisako priimti, arba įmonė bankrutavo), susiduriama su „Return to Sender“ (grąžinti siuntėjui) problema. Anglijoje tai brangu. Pirma, reikia rasti sandėlį, kur laikyti krovinį, kol sprendžiamas klausimas (saugojimas brangus). Antra, reikia išrašyti grąžinimo eksporto deklaraciją (iš UK į ES), kas vėl kainuoja brokerio paslaugas. Trečia, reikia vėl pirkti bilietą keltui/tuneliui atgal.

Dėl to labai svarbu iš anksto patikrinti gavėjo parengtumą (ar jis turi EORI numerį, ar žino apie muitines procedūras) ir nustatyti aiškias atsakomybės taisykles sutartyje, kas atsitinka atveju, jeigu gavėjas sutrikdo.

Išvada

Kelionių planavimas į Angliją šiandene – tai daugiau nei tik žemėlapio pažiūrėjimas ir atstumo apskaičiavimas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių ne tik apie kelius, bet ir apie muitinę, geopolitiką bei verslo taisykles.