Kelionių organizavimas: patogus transportas į Angliją – eksperto vadovo

Jungtinė Karalystė, ir ypač Anglija, jau dešimtmetžiais išlieka viena populiariausių krypčių tarp lietuvių. Nors šiais laikais pasirinkimų gausu – nuo pigių oro linijų bilietų iki asmeninio automobilio kelionės, dažniausiai susiduriame su vienu ir tas pačiu klausimu: kaip nuvežti daugiau daiktų, kaip keliauti patogiai ir išvengti nereikalingų rūpesčių? Darant įtaką kainoms ir patogumui, daugelis renkasi krovinių keleivinį transportą arba autobusus, tačiau procesas atrodo sudėtingas.

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip pasienio kontrolės tapo griežtesnės, o kelionės reikalavimai – aukštesni. Šiame straipsnyje ne tik papasakosiu, kaip susitvarkyti logistiką, bet ir atversiu uždaras duris į profesionalų vairuotojų kasdienybę, kad jūsų kelionė į Angliją būtų ne tik pigesnė, bet ir ramesnė.

Įvadas

Kai kalbame apie patogų transportą į Angliją, pirmiausia reikia suprasti, kad tai ne tiesiog kelionė iš taško A į tašką B. Tai tūkstančių kilometrų maršrutas, kertantis keletą valstybių sienų, o svarbiausia – vandenyną (arba La Manšą). Beveik visada tas maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Nyderlandus ir Prancūziją, kol pasiekiame Jungtinę Karalystę. Kiekviena šalis turi savo eismo taisykles, kelių būklę ir mokesčius.

Dauguma klientų, kreipiančiųsi į mus, bijo vieno dalyko – neaiškumo. „Kiek laiko užtruks?“, „Ar mano bagažas tikrai atkeliauja?“, „Ar nepraleisiu keltų?“ – šie klausimai yra standartiniai. Esu matęs viską: nuo jaunuolių, važiuojančių pirmą kartą ieškoti gerovesnio gyvenimo, iki verslininkų, pervežančių prekes ar įrangą. Vienas dalykas išlieka pastovus: gera organizacija išsprendžia pusę problemų.

Šiandieninėje situacijoje, po „Brexit“, kai Jungtinė Karalystė jau nebe ES narė, kelionės organizavimas tapo dar techniškai sudėtingesnis. Pasienio patikros užtrunka ilgiau, reikalingi geresni dokumentai, o biometriniai pasai yra privalomi. Todėl patogus transportas – tai ne tik erdvųs sėdynės ir kondicionierius. Tai profesionalus vairuotojas, žinantis, kaip išvengti spūsčių prie Calais, kur greičiau įvykdyti muitinės formalumų ir kaip užtikrinti, kad keleivis nenuviltų.

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip subruktūruoti savo kelionę, ką tiksliai reiškia kaina, kurią mokate, ir kodėl kartą pigiausias variantas gali tapti brangiausiu klaida. Mes panagrinėsime viską nuo bagažo apribojimų iki to, kaip pasiruošti ilgai sėdėti vienoje vietoje. Tikimės, kad po šio skaitymo jūsų kelionė į Angliją bus nebe stresas, o malonus nuotykis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, su kuriais susiduria keleiviai planuodami kelionę į Angliją. Atsakymai paremti ilgamečia praktika ir žiniomis apie dabartines rinkos realijas.

1. Kokiomis trasomis dažniausiai keliauja autobusai ir krovinių keleiviniai automobiliai į Angliją?

Standartinis maršrutas į Angliją (Londoną, Midlands ar šiaurines sritis) dažniausiai veda per Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos autostradas. Toliau maršrutas tęsiasi per Vokietiją (dažnai naudojant A1 ar A2 autostradas), vėliau peržengiame Belgijos arba Nyderlandų ribas. Galutinę dalį nužengiame per Prancūziją iki jūros uostų – Calais arba Dunkerque.

Čia vyksta svarbiausias etapas – perkėla per La Mančo sąsiaurį. Dauguma patogių pervežimų paslaugų naudoja keltus (pvz., DFDS, P&O), nes tai leidžia keleiviams išlipti, pailsėti, pavalgyti ir išsiplėsti kojas po ilgų valandų važiavimo. Retais atvejais, kai spaudžia laikas arba yra specifiniai techniniai reikalavimai, gali būti naudojamas „Eurotunelis“ (tunelis po sąsiauriu), tačiau keltai dažniau vertinami dėl komforto. Išsilaipinus Anglijoje (Dover ar Folkestone), maršrutas tęsiasi pagal Jungtinės Karalystės kelių tinklą (M2, M20, M25 ir t.t.). Pastaruoju metu dėl didelio judėjimo apkrovimo, stengiamės rasti alternatyvių kelių, kad išvengtume Londono žiedo spūsčių, jei galutinis tikslas yra kitame mieste.

2. Kas lemia bilieto kainą ir kodėl ji tokia svyruoja?

Dažnai klientai stebisi, kodėl pirmadienio bilietas kainuoja kitą nei šeštadienio, arba kodėl kaina pakyla prieš pat šventes. Kaina nėra atsitiktinė skaičius – tai labai tikslių skaičiavimų rezultatas. Pirmiausia, tai degalų kaina. Tarptautinių reisų automobiliams sunaudojama šimtai litrų degalų, todėl net nedidelis benzinų kainos šuolis pasaulio rinkoje nedelsiant atsispindi bilietuose.

Antras svarbus faktorius – keltų bilietai. Užsakant vietą keltui, kaina priklauso nuo sezono, dienos laiko ir užsakymo momento. Vasarą ar per šventes keltų bilietai gali brangti kelis kartus. Trečias dalykas – eismo uždelstumas ir vairuotojo darbo laiko apribojimai. Jei reisas turi būti planuojamas taip, kad vairuotojas užtikrintai atitiktų poilsio režimus (taisyklės griežtos), gali tekti įtraukti papildomą vairuotoją arba ilgiau užtrukti, kas taip pat veikia kaštus. Tiesioginiai reisai (be sustojimų visame mieste) visada brangesni nei „maršrutiniai“, kur sustojimas paimti keleivį gali būti planuojamas pagrindiniu maršrutu.

3. Kaip „Brexit“ paveikė keliones į Angliją ir ką tai reiškia paprastam keleiviui?

„Brexit“ padarė revoliuciją ne tik politikoje, bet ir logistikoje. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES narė, todėl sienų kontrolė buvo formalumo reikalas. Dabar situacija pasikeitė. Prancūzijos pusėje (prieš įlipant į keltą) vyksta griežta Jungtinės Karalystės pasienio kontrolė. Tai reiškia, kad visi keleiviai turi turėti galiojantius pasus. Asmens tapatybės kortelės (nors jos dar galioja Lietuvoje) daugeliui atvejų nėra priimamos vykstant į UK, ypatingai jei keleivis nėra ES pilietis ar turi rezidento statusą.

Be to, susiaugė muitinės tikrinimai. Nors keleiviai dažniausiai neveža prekybinių kiekinių, vairuotojai dažniau patiria papildomus patikras dėl kontrabandos ar nelegalios migracijos prevencijos. Keleiviui tai reiškia vieną dalyką – reikia atvykti į uostą anksčiau, kad būtų laiko praėti šias procedūras be streso. Mūsų įmonė visada įtraukia šį laiko rezervą į grafiką, tačiau keleiviai, važiuojantys savo automobiliais, dažnai apie tai pamiršta ir praleidžia keltą.

4. Kiek bagažo galima pasiimti ir kaip jis turi būti supakuotas?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Krovinių keleiviniame transporte taisyklės paprastos: kiekvienas keleivis turi vietą po automobiliu (bagazinė) ir rankinį bagažą salone. Tačiau „vietą“ reikia suprasti realiai. Dažniausiai tai viena didelė lagaminą (iki 20–25 kg) ir rankinė bagažą, kuri turi tilėti po sėdyne arba ant kelnių.

Svarbiausia taisyklė, kurią dažnai pažeidžia: bagažas turi būti uždarytas ir užrakintas. Mes neprivalome žinoti, kas yra jūsų lagamine, bet muitinėje gali būti tikrinama. Jei lagaminas nebus užrakintas, jo turinys gali išsibarti per perkėlą arba patikrą. Be to, draudžiama vežti pavojingus daiktus (degiosios medžiagos, ašarų dujos ir pan.) ir gėrimus su dideliu alkoholio kiekiu (virš nustatytų normų). Jei planuojate vežti labai daiktaų, pvz., baldus, techniką, visada praneškite apie tai iš anksto – gali prireikti specialios vietos ar net atskiro krovininio automobilio.

5. Ar galima vežti naminius gyvūnus ir kokia tai yra procedūra?

Taip, galima, tačiau tai nėra taip paprasta kaip pasiimti šunį su savimi į parduotuvę. Nuo 2021 metų taisyklės pasikeitė. Jei anksčiau buvo pakanka „pasų“ (gyvūno pasas) su mikroschema, dabar reikalingi papildomi dokumentai. Gyvūnas turi būti mikročipuotas, turėti galiojančą pasirūpimo ligomis (pvz., pasižymėjimas ant rabiės skiepymo, nors skiepai nebūtini, jei gyvūnas atkeliauja iš ES šalies, bet taisyklės kompleksinės).

Svarbiausia – reikalingas sveikatos pažymėjimas, išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Be to, gyvūnui privaloma užsakyti vieta autobuse (ne visi automobiliai priima gyvūnus). Gyvūnas turi būti transportuojamas tinkamoje transporteriuje, kuris turi tilpti į bagažinę arba po sėdyne (jei transporteris mažas). Patariu visada susitarti su pervežėju iš anksto dėl gyvūno – taip išvengsite situacijos, kai vairuotojas gali atsisakyti vežti gyvūną dėl kitų keleivių alergijos ar patalpių stokos.

6. Kiek trunka kelionė ir kodėl numatomas atvykimo laikas gali pasikeisti?

Standartinis važiavimo laikas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 30–34 valandas. Tačiau tai yra „teorinis“ greitis. Realybėje tai gali trukti ir ilgiau. Kodėl? Eismo įvykiai. Vien avarija A16 autostradoje Prancūzijoje gali sustabdyti judėjimą valandomis. Taip pat oro sąlygos – rūkas gali uždaryti uostą ir atidėlioti keltų išvykimą.

Be to, vairuotojų darbo laikas reglamentuoja griežtos Europos Sąjungos taisyklės. Vairuotojas turi privalomus poilsio intervalus (po 4,5 valandų vairavimo – 45 min. poilsio). Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės, nors keleiviai norėtų. Todėl, jei matote, kad numatomas atvykimo laikas pasislinko valanda ar dviem, nebepanikuokite – tai dažniausiai daroma jūsų saugumui, kad vairuotojas būtų atsipalaidavęs ir budrus. Profesionalių pervežėjų sistemos stebi eismą realiu laiku ir gali pakeisti maršrutą (pvz., apeiti spūstį per mažesnius kelius), tačiau tai visada trunka šiek tiek ilgiau.

7. Kokius dokumentus turi turėti su savimi keleivys?

Esminis dalykas, be kurio neįmanoma vykti – tai pasas. Turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš JK datos. Asmens tapatybės kortelė nėra tinkamas dokumentas vykstant į Angliją (išskyrus atvejus, kai asmuo turi leidimą gyventi JK – Settled Status arba Pre-Settled Status, ir turi tai įrodantį kodą).

Jei važiuojate su vaiku, ir jis nėra jūsų vaikas (pvz., anūkas, giminaitis), būtina turėti notariškai patvirtintą tėvų (ar vieno iš tėvų) sutikimą vaiko išvykimui užsienyje. Be šio dokumento pasienio pareigūnai gali neleisti vaiko praeiti, įtardami grobimą. Taip pat verta turėti su savimi sveikatos draudimo kortelę (EHIC – jei dar galioja arba GHIC), nors ji dengia tik būtinąją pagalbą, o ne visus gydymo atvejus UK.

8. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas kelionės metu?

Saugumas mūsų srityje yra prioritetas nr. 1. Visi mūsų naudojami automobiliai praeina griežtas technines apžiūras prieš išvykstant į maršrutą. Tikrinamos padangos (turi būti žieminės arba universalios priklausomai nuo sezono), stabdžių sistemos, šviesos. Vairuotojai turi specialius pažymėjimus (COD 95) ir leidimus dirbti.

Be techninės pusės, yra ir keleivių saugumo taisyklės. Autobuse privaloma užsisegti saugos diržus (jei jie yra). Draudžiama vaikščioti po autobusą važiuojant metu. Naktį autobusai dažnai sustoja ypatingai saugiose, apšviestose aikštelėse (prie degalinių ar poilsio zonų), kur vairuotojas gali pailsėti, o keleiviai – išlipti be baimės. Taip pat visi automobiliai yra apdrausti (keleivių civilinė atsakomybė), todėl įvykus nelaimingam atsitikimui, žalos yra padengiamos.

9. Ar galima užsisakyti maisto ir gėrimų kelionės metu?

Tai priklauso nuo konkretaus pervežėjo politikos, tačiau dauguma ilgų maršrutų autobusų turi nedidelę virtuvę arba mikrobangų krosnelę. Kai kurie vairuotojai gali pasiūlyti karštą kavę ar arbatą, tačiau negalima tikėtis pilno restorano. Dažniausiai keleiviai pasirūpina maistu patys.

Rekomenduoju pasiimti užkandžių, kurie negeidžia (sandwichai, vaisiai, riešutai) ir butelį vandens. Svarbiausia – vengti stipraus kvapo maisto (pvz., keptų kiaušinių, česnako), kad nekeltumės diskomforto kitiems keleiviams uždarame erdvėje. Sustojimų metu (prie degalinių) visada yra galimybė nusipirkti karšto maisto, šaltų gėrimų ir naudotis tualetais. Planuodami maršrutą, vairuotojai stengiasi sustoti ten, kur yra kavinės, kad keleiviai galėtų pavalgyti šiltą maistą bent kartą per 12 valandų.

10. Kas daryti, jei palikau daiktus autobuse arba jie buvo pavogti?

Tai retas, bet nepageidaujamas atvejis.