Kelionių organizavimas iš Jungtinės Karalystės: patogus ir saugus grįžimas į Lietuvą

Įvadas

Jungtinė Karalystė jau daugelį dešimtmečių yra viena populiariausių vietų tarp lietuvių, ieškančių geroves darbo ar gyvenimo galimybių. Tačiau, nebent esate vienas iš tų, kurie šioje šalyje pasilieka amžinai, antraeilis klausimas visada užkyla natūraliai: kaip kuo patogiau, greičiau ir, svarbiausia, saugiai grįžti į Lietuvą? Esdamas žmogus, kuris tarptautinio logistikos ir transporto srityje dirbu jau virš dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: nepriklausomai nuo to, ar kelionės tikslas – atostogos, ar galutinis persikėlimas, sėkmę lemia ne atsitiktinumas, o kruopštus planavimas.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius aš matavau kaip kertamas Lamanšas, kaip keičiasi kelių kokybės Europos žemyne ir, svarbiausia, kaip pasikeitė biurokratiniai reikalavimai, ypač po „Brexit“. Anksčiau pakartoti iš Anglijos į Lietuvą buvo paprasta kaip pasivažiuoti į parduotuvę – pasiimti pasą ir važiuoti. Šiandien situacija yra šiek tiek kitokia. Reikia atsižvelgti į vizų reikalavimus (ar jų nebuvimą), transporto priemonės techninę būklę, draudimus ir, žinoma, pačius maršrutus.

Šiame straipsnyje aš neapsiribošiu sausais faktais. Aš pasidalinsiu patirtimi, padėsiančia jums išvengti dažniausių klaidų, kurias daro vairuotojai ir keleiviai, keliaujant šiuo maršrutu. Mes aptarsime viską – nuo to, kaip pasirinkti optimalų kelią per Prancūziją ir Vokietiją, iki to, ką daryti, jei pas jus sustoja automobilis Vokietijos autostradoje. Mūsų tikslas – kad jūsų kelionė iš UK būtų ne tiesiog būtinas nuotolis, o malonus ir be rūpesčių praeitas kelias į namus.

Svarbiausia yra suprasti, kad kelionės organizavimas prasideda ne tada, kai įsijungiate variklį, o daug anksčiau. Tai yra procesas, reikalaujantis žinojimo apie pasiruošimą, maršruto ypatumus ir galimybes užtikrinti savo komfortą kelyje. Nesvarbu, ar planuojate važiuoti asmeniniu automobiliu, arba ieškote keleivių pervežimo paslaugų, šiame vadove rasite viską, ko reikia, kad atvyktumėte į Lietuvą šypsenos veide.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks geriausias būdas persikelti per Lamanšą: keltas ar „Eurotunnel“?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, nes priklauso nuo jūsų poreikių. Esu daugybę kartų naudojęs abu variantus tiek kaip vairuotojas, tiek organizuodamas krovinius. „Eurotunnel“ (tunelis po sąsiauriu) yra greičiausias pasirinkimas. Kelionė truko vos 35 minutes nuo įvažiavimo iki išvažiavimo Prancūzijoje. Jums nereikia išlipti iš automobilio, kas yra ypatingai patogu, jei keliaujate su šunimis arba mažais vaikais, arba jei oras lauke yra prastas. Tačiau „Eurotunnel“ bilietai gali būti brangesnai, ypač jei juos perkate paskutinę minutę.

Keltas, pavyzdžiui, iš Dover į Calais (arba iš Portsmouth į Le Havre/Newhaven), trunka ilgiau – paprastai nuo 1,5 iki 4 valandų, priklausomai nuo maršruto. Tačiau keltas suteikia galimybę atsipalaiduoti: patekti į kavinę, pasivaikščioti paluboje, parduotuvėse nusipirkti neapmokestinų prekių (duty free), kas gali padengti dalį bilieto kainos. Be to, keltų maršrutai yra daugiau. Jei esate šiaurės Anglijoje, keltas iš Newcastle į Amsterdamą ar iš Hull į Roterdamą gali sumažinti važiavimą automobiliu Europoje šimtais kilometrų, nors jie ir brangiau. Mano patirtis sako: jei norite greičio ir jums nesvarbu komfortas – rinkitės tunelį. Jei norite pailsėti ir prailginti kelionę ramia ritmu – keltas yra puikus pasirinkimas.

2. Ar po „Brexit“ reikalingi vizai ar specialūs dokumentai lietuviams, grįžtantiems į Lietuvą per Europos Sąjungą?

Tai yra kritiškai svarbus klausimas, dėl kurio daugeliu atvejų kyla nesusipratimų. Nors Lietuva yra Europos Sąjungos narė, tačiau Jungtinė Karalystė nebepriklauso bendrajai erdvei. Jei esate Lietuvos Respublikos pilietis ir turite galiojantį lietuvišką pasą, jums nereikalinga viza įvykti į ES šalis (Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją ir t.t.), net jei gyvenote Anglijoje. Jūsų lietuviškas pasas suteikia teisę laisvai keliauti.

Kyla kitas klausimas: ar reikia Jungtinės Karalystės leidimo gyventi (settled status), kai grįžtumėte atgal? Jei jūsų planas yra po atostogų sugrįžti gyventi ir dirbti į Angliją, tada privalote turėti galiojantį „Pre-Settled“ arba „Settled“ statusą. Be šio dokumento (arba jo numerio, kurį galite patikrinti savo telefone), Jungtinės Karalystės sienų pareigūnai gali neleisti jums įsileisti atgal į šalį kaip gyventojui. Taigi, svetur važiuodami su savo pasikrauti krepšiais, visada įsitikinkite, kad turite prieigą prie savo „Settled Status“ informacijos. Tai maža detalė, kuri gali sukelti didžiulius nemalonumus sienos kontrolės punktuose.

3. Kokį maršrutą pasirinkti: per Belgiją/Olandiją arba per Vokietiją?

Apie šį klausimą galima diskutuoti valandas, tačiau turiu savo nuomonę, paremtą ilgamečiu patirtimi. Klasikinis ir dažniausiai naudojamas maršrutas yra per Belgiją ir Olandiją (Nyderlandus). Jis trunka trumpiau, jei matuoti tik kilometrus. Tačiau šiame maršrute yra du dideli „alyviniai akmenys“. Pirmasis – Belgija. Keliai ten yra gerai išasfaltuoti, tačiau eismą ten reguliuoja greičio kameros, kurios yra labai griežtos, ir dažnai pasitaiko „smūgių juostų“ (rišlės), kurios priversdami jūsų automobilį sulėtinti iki 70 km/h. Antrasis – Olandija. Čia tikrai patogu važiuoti, tačiau kelių mokesčiai (vignettes) nėra, bet yra daug eismo. Alternatyva – važiuoti per Prancūziją ir Vokietiją. Prancūzijoje keliai (peage) yra mokami, tačiau jie yra nepalyginamai kokybiškesni ir tuščesni nei šiaurės maršrutuose. Vokietijos autostrados (Autobahn) didžiojoje dalyje yra nemokamos, tačiau ten reikia labai atidžiai stebėti greitį, nes nors vienose ruožuose greičio ribos nėra, kitose ji staiga keičiasi iki 120 ar net 100 km/h. Jei keliaujate naktį, rekomenduoju šiaurės maršrutą (per Belgiją), nes jis trumpesnis. Jei keliaujate dieną ir norite važiuoti tolygiai, rinkitės Prancūzijos-Vokietijos kelią, nors jis ir brangesnis dėl mokesčių.

4. Ar reikia specialių automobilio rekvizitų (pavyzdžiui, šviesų atsarginių, liemenės) važiuojant po Europą?

Absoliučiai taip. Tai ne tik rekomendacija, bet ir įstatymų reikalavimas daugumoje Europos šalių, už pažeidimą kurių gresia dideli baudos. Esu matęs, kaip lietuviai vairuotojai sustojami Vokietijos ar Prancūzijos policijos patikros metu ir gauna šimtų eurų baudas už neįrengtą avarinį stovą ar šviesų nešiojimo priemonę.

Kelionės iš UK metu, kai automobilis turi dešinės vairavimo pusės vairą, būtina turėti „Headlamp beam deflectors“ – tai yra specialios lipdukai arba lęšiai, kurie keičia žibintų šviesos kryptį, kad nutekintų keliui, o ne nešėtų akis priešais važiuojantiems vairuotojams. Be to, jūsų automobilyje privalo būti: * Avarinis stovas (žymeklis) – jis turi būti padėtas už 30–50 metrų nuo automobilio avarijos atveju. * Šviesų nešiojamos priemonės (šviesos lazdelės). * Atsparumo lietui liemenės – privalo būti kiekvienam keleiviui, jei automobilis sustoja ne kelio dalyje. * Pirmosios pagalbos apyrankė. * Prancūzijoje taip pat privalomas alkotesteris (nors baudų už jo nebuvimą dabar nebetaiko, bet reikalavimas tebegalioja). * Žieminės padangos – nuo lapkričio iki kovo mėnesio (priekabos ratai taip pat turi atitikti šį reikalavimą, jei vilkite priekabą).

Įsidėkite šį rinkinį į bagažinę dar prieš išvykdami iš Londono ar kitos miesto dalies. Tai užtikrins, kad policijos patruliai (kurie ypač aktyvūs Vokietijos autostradose prieš Lietuvos sieną) neturėtų priežasčių jums sustabdyti ilgam.

5. Kaip susitvarkyti su automobiliu draudimu „Green Card“ klausimu?

Daugelis vairuotojų, kurie turi „Fully Comp“ draudimą Anglijoje, klaidingai manoma, kad jis galioja visur. Po „Brexit“ situacija pasikeitė. Norint važiuoti į Europos Sąjungą (įskaitant Lietuvą), jūsų draudikas turi išduoti specialų dokumentą – „Green Card“ (Žaliąją kortą). Be šios kortelios, net jei jūsų draudimas Anglijoje apima ir Europą, techninėje apžiūroje ar policijai sustabdžius jūsų automobilį gali būti pripažįstama, kad transporto priemonė yra neapdrausta.

Ši kortelė yra nemokama, tačiau ją reikia užsisakyti iš anksto – paprastai tai trunka maždaug savaitę. Negalite tiesiog atspausdinti kažką iš interneto, turi būti originalus dokumentas su antspaudu (arba specialiu kodu, kurį gali patikrinti pareigūnai). Be to, patikrinkite savo draudimo sąlygas dėl „Breakdown cover“ (techninės pagalbos). Dauguma standartinių draudimų apsaugo tik Jungtinės Karalystės teritorijoje. Jei jūsų automobilis sugers Vokietijoje, gelbėjimo paslauga gali kainuoti tūkstančius eurų. Verta papildomai sumokėti už Europos techninės pagalbos praplėtimą arba pasinaudoti Lietuvos automobilių klubų (pvz., „Lietuvos automobilių klubo“) paslaugomis, kurios gali būti pigesnės ir efektyvesnės tokiems atvejams.

6. Kiek laiko užtrunka kelionė ir ar verta važiuoti be sustojimų?

Atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra apie 1800–1900 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Mano ilgametė patirtis sako: jei esate vienas vairuotojas, šią kelionę įveikti viena diena be sustojimų ne tik nepatartina, bet ir pavojinga. Idealiausias variantas yra padalinti kelionę į dvi dalis su nakvyne viduryje.

Pirmiausia, turite įveikti Lamanšą (apie 2–3 val. kelionės iki uosto/tunelio + perkelimas). Tada keliavimas per Belgiją/Olandiją ar Vokietiją trunka apie 10–12 valandų, kol pasiekiate Lenkijos sieną. Labai patogu pernakvoti Vokietijos–Lenkijos pasienyje arba netoli Poznanės. Čia viešbučiai dažniausiai yra pritaikyti vairuotojams, yra saugos aikštelės automobiliams, o kaina yra žemesnė nei Vakarų Europoje. Jei važiuojate su šeima, tokia nakvynė leis pailsėti, nusiprausti ir vaikus paversti kelionę į nuotykių istoriją, o ne kankinimą. Jei visgi nuspręsite važiuoti be sustojimo (tik tada, jei vairuojate du vairuotojai), užtikrinkite, kad padarysite bent po 20 minučių pertrauką kas 2 valandas. Kofeinas nėra vaistas nuo miego, o reakcijos laikas pavargusiam vairuotojui pablogėja tiek, kaip būtumėte girti.

7. Kokius apribojimus turi keliaujant su augintiniais (šunimis, katėmis) iš UK į Lietuvą?

Dažnai matau, kaip žmonės su šunimis kelyje patiria stresą dėl neteisingai parengtų dokumentų. Nors Jungtinė Karalystė nebepriklauso ES, jos taisyklės gyvūnų perkėlimui išliko griežtos. Norint nuleisti šunį ar katę į Lietuvą (bei į kitas ES šalis), būtina turėti: 1. Mikročipą (jis turi būti įskaitytas pirmiausia, prieš skiepyjant). 2. Pasas (Gyvūno pasas), kuriame yra mikročipo numeris ir vakcinacijų istorija. 3. Rabies skiepas (pasidarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną prieš kelionę). 4. Ekstras Kopšalinės kirmėlių (Echinococcus) gydymas. Tai yra svarbiausia taisyklė. Veterinaras turi duoti vaistus (paprastai tabletes) ir užpildyti pasą. Šis gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 dienas) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas prieš įvažiavimą į ES teritoriją (t.y., prieš važiuojant į keltą ar tunelį). Be šio tinkamai užpildyto įrašo, gyvūnas gali būti siunčiamas į karantiną arba neleistas įsileisti. Jei planuojate grįžti atgal į UK, taip pat reikės vėl apsilankyti pas veterinarą Lietuvoje prieš išvykimą ir gauti gydymo nuo kirmėlių įrašą (tądien, kai vykstate į keltą).

8. Ar verta vilkti priekabą ar geriau siųsti daiktus krovinių kompanija?

Tai klausimas, kurį dažnai klauso tėvai, kurių vaikai grįžta studijuoti ar gyventi į Lietuvą. Vilkti priekabą (trailer) gali būti ekonomiškai naudinga, jei turite daug baldų, technikos ar asmeninių daiktų. Tačiau reikia atsižvelgti į kelis dalykus. Pirmiausia, jūsų vairuotojo pažymėjime turi būti įrašas, kad galite vairuoti su priekaba (daugeliui UK pažymėjimų tai parašyta automatiškai, tačiau verta patikrinti). Antra, priekaba didžiuliai padidina kuro sąnaudas (vidutiniškai 20–30% daugiau) ir mažina automobilio manevringumą.

Be to, su apkrauta priekaba negalima važiuoti greičiau nei 60–80 km/h daugelyje šalių (paprastai 80 km/h Europoje), kas ilgainiui nusibos vairuotojui. Jei daiktų nėra daug, arba jei jie yra brangūs, aš dažniau rekomenduoju kreiptis į krovinių pervežimo (part load) paslaugas. Tokios kompanijos surenka kelias siuntas į vieną sunkvežimį ir veža į Lietuvą.