Kelionių organizavimas iš JK: greitas ir patogus

Pastaraisiais metais logistikos pasaulis, ypač susijęs su Jungtine Karalyste, patyrė vieną didžiausių potvynių istorijoje. Po „Brexit“ ir pandeminių apribojimų pabaigos dauguma verslo atstovų bei privčių asmenų, planuojančių siuntas ar perkeliančių gyvenimą, varto frazę „iš JK“ su tam tikra baimės ar neaiškumo doze. Kaip logistikos ekspertas, šioje srityje dirbantis daugiau nei dvi dešimtmetis, galiu drąsiai pasakyti: nerasčiau, kad būtų pavėluota ar per sudėtinga. Tiesą sakant, šiandien technologiškai ir organizaciškai mes pasiruošę taip, kad krovinių ar keleivių (tai priklauso nuo konteksto, tačiau čia mes kalbėsime daugiausia apie kompleksinius pervežimus bei logistikos sprendimus) kelionės iš Didžiosios Britanijos galėtų būti ne tik saugios, bet ir ypatingai greitos bei patogios.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką – salų geografija lėmė specifinę infrastruktūrą. Nėra tiesioginio kelio, važiuojant per tiltą, kaip tarp kitų Europos šalių. Visada reikalingas perėjimas per Lamanšą. Tai sukuria papildomą grandį, kurią reikia suvaldyti, tačiau šiuolaikinės sistemos leidžia tai daryti tolygiai ir be jokių staigmenų. Šiame straipsnyje aš padėsiu Jums suprasti mechanizmą, kuris veikia „po gaubtu“, kad Jūsų krovinys ar transporto priemonė pasiektų tiksląją vietą laiku. Pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsinu, kaip išvengti dažniausių klaidų ir kodėl profesionali organizacija yra raktas į sėkmę.

Kelionės organizavimas iš JK – tai ne tik bilieto į keltą ar traukinį įsigijimas. Tai kompleksinis procesas, apimantis dokumentacijos tvarkymą, muitinės procedūras, maršruto planavimą ir laiko resursų valdymą. Atsižvelgiant į tai, kad po 2021 metų Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“ santykiuose su Europos Sąjunga, muitinės kontrolė tapo neprivaloma, o būtina sąlyga. Tačiau neleiskite, kad terminai „muitinės deklaravimas“ ar „išankstinis pranešimas“ būtų bauginantys. Esu matęs tūkstančius atvejų, kai netobeli pradžios žingsniai virsdavo dideliais praradimais, ir tūkstančius – kai viskas vyko pagal laikrodį. Skirtumas – tikruose žiniuose ir dėmesye smulkmenoms.

Šiandien mes panagrinėsime, kaip subalansuoti greitį ir patogumą. Greitis logistikoje ne visada reiškia vairuotojo „padas ant grindų“ režimą. Greitis – tai tai, kad dokumentai yra tvarkingai parengti anksčiau nei krovinys pasiekia uostą, kad maršrutas parinktas taip, išvengiant spūsčių, ir kad visi dalyviai – siuntėjas, gavėjas ir pervežėjas – kalba ta pačia kalba. Patogumas – tai aiškus komunikavimas, tiksliai žinomi terminai ir galimybė nebijoti, kad kas nors nueis ne taip.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) skyrių, kuris padės Jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kaip šiuo metu veikia krovinių ir transporto pervežimų iš JK organizavimas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš JK į Lietuvą ar kitą ES šalį?

Laiko tarpas priklauso nuo kelionių organizavimo metodo ir konkretaus maršruto, tačiau remiantis mano ilgamete patirtimi, galima išskirti kelis standartinius scenarijus. Jei naudojamas „Eurotunnelis“ (tunelis po Lamanšu) ir važiuojama per Kalezą, krovinių mašina iš Londono ar Midlands regiono iki Lietuvos gali atvyesti per 3–4 dienas. Tai yra greičiausias variantas, nes tunelio perėjimas trunka tik 35 minutes ir čia nėra jūros bangų įtakos.

Jeigu pasirinktame maršrute naudojami keltai (pvz., iš Dover į Kalezą ar iš Harwich į Hoek van Holandą), reikia skirti papildomą laiką laukiant kelto išplaukimo ir paties perplaukimo (apie 1,5–4 valandas). Taip pat šiauriniai maršrutai (pvz., pro Hull ar Immingham) dažnai naudojami, norint išvengti pietinės Anglijos spūsčių. Juo kelionė gali užtrukti šiek tiek ilgiau – 4–5 dienas, tačiau dažnai būna stabilesnis dėl mažesnio eismo intensyvumo. Svarbiausia ne vien atstumas, o tinkamas planavimas – jei vairuotojas turi privalomus poilsius ar jei krovinys yra nestandartinis, laikas gali skirtis. Profesionalus organizatorius visada įsitraukia šias variacijas į grafiką.

2. Kokius dokumentus būtina parengti siuntai iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir ne be reikalo. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nėra ES vienodo rinkos narė, todėl kiekviena siunta turi kirsti muitinės sieną. Pirmiausia ir svarbiausia – tai prekių sandoros dokumentas (angl. Commercial Invoice). Jis turi būti pateiktas anglų kalba, o jame nurodytos tikslios prekės, jų vertė, svoris ir prekių kodai (HS kodas). Be šio dokumento neišvengsite uždelsto muitinės patikrinimo.

Be to, būtina turėti pakavimo sąrašą (Packing List), kuris detalizuoja, kas ir kaip supakuota (paletėse, dėžėse ir t.t.). Jei pervežamos prekės, kurios gali būti pavojingos (pvz., chemikalai, baterijos), reikalingi specialūs sertifikatai (ADR). Nepamirškite apie transporto dokumentą – CMR važtaraštį, kuris yra pagrindinis sutartis tarp siuntėjo ir pervežėjo. Jei krovinys keliauja daliniu kroviniu (groupage), jis gali būti įtrauktas į bendrą manifestą. Visi šie dokumentai šiuo metu dažniausiai pateikiami elektroniniu būdu per specialias sistemas (pvz., GVMS ar IPAFFS Jungtinėje Karalystėje), o tai reiškia, kad jie turi būti paruošti ir patikrinti dar prieš mašinos išvažiavimą iš sandėlio.

3. Ar reikia mokėti verytinį mokestį (PVM) ar importo mokesčius siunčiant prekes iš JK į Lietuvą?

Šis klausimas dažniai kelia nerimą, tačiau atsakymas nėra vienareikšmis „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, kas siunčia ir kas gauna. Jei prekes perveža dviem šalims registruotos įmonės, kurios turi PVM mokėtojo kodus, procesas vyksta pagal atskaitomybės principą (Intra-Community Supply), tačiau tik tuo atveju, jei JK įmonė yra registruota Lietuvoje (pavyzdžiui, kaip PVM mokėtojo atstovas). Dažniausiai taip ir būna – JK eksportuotojas nurodo savo Lietuvos atstovą.

Jei prekės siunčiamos į privatų asmenį arba įmonė, kurios nėra registruotos PVM mokėtojais, importo PVM turi būti sumokėtas Lietuvos muitinėje (arba per „Oro“ portalą). Taip pat gali būti taikomi muito mokesčiai, priklausomai nuo prekių kilmės (pvz., jei prekės atkeliauja ne iš JK, o iš trečiosios šalies per JK). Patirtis rodo, kad dauguma klientų rūpinasi šiais mokesčiais iš anksto, naudodami muitinės brokerio paslaugas, kad krovinys nebuvo užstrigtas muitinėje. Verta paminėti, kad importo PVM mokesčio bazė apima ne tik prekių vertę, bet ir transporto išlaidas iki ES sienos.

4. Kokias pervežimo rūšis pasirinkti: dalinius krovinius (LTL), pilnus vagonus (FTL) ar „ekspresinį“ pervežimą?

Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų prioriteto: kaina ar greitis. Pilnas vagonas (FTL – Full Truck Load) yra idealus variantas, jei turite daug prekių (18–24 europaletės arba 33 tonos). Tokiu atveju mašina važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio JK iki Jūsų sandėlio Lietuvoje be sustojimų. Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas, o kaina, suskaičiuota vienetui, dažniausiai būna mažesnė.

Dalinių krovinių (LTL – Less than Truck Load) pervežimas naudingas, jei turite tik kelias paletes. Tokiu atveju Jūsų krovinys suruošiamas su kitų klientų krovinais vienoje mašinoje (konsolidacija). Tai paprastai kainuoja pigiau, tačiau gali užtrukti šiek tiek ilgiau (1–2 dienas daugiau), nes reikia surinkti kitas siuntas ir paskirst jas galinėje stotyje. Yra ir ekspresinių siuntų paslaugų, kai viena mašina ar netgi furgonas skiriamas tik vienai siuntai ir važiuoja be sustojimų (dar vadinama „direct drive“). Tai brangiausias, bet efektyviausias sprendimas kritiniems atvejams, kai prekės reikalingas „vakar“.

5. Kaip veikia daugiiažiūrių siuntų (multimodal) organizavimas? Ar tai saugu?

Daugiažiūris (multimodal) transportas yra tas, kai kelionės metu keičiamas transporto tipas – pvz., sunkvežimis veža iki uosto, turi keltu perplaukia jūrą, ir vėl važiuoja keliu. Mano nuomone, tai yra vienas patikimiausių būdų judėti iš salų į žemyninę Europą. Nors gali atrodyti, kad krovimo-iškrovimo operacijos (tarpkrovė) kelia riziką, šiuolaikiniai uostai yra iti automatizuoti, o kroviniai užtikrinti specialiais įtaisais (pvz., „twist locks“ konteineriuose ar užrakinami furgonuose).

Saugumas užtikrinamas ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir dokumentine priežiūra. Pavyzdžiui, jei naudojame „Ro-Ro“ (Roll-on/Roll-off) keltą, vairuotojas paprastai užlieka mašinoje arba prie jos laikosi netoliese, kas leidžia greitai reaguoti į bet kokius nesklandumus. Taip pat tokiuose maršrutuose dažnai naudojami „sealai“ – plombos, kurios užtikrina, kad niekas nebuvo atidaryta kelionės metu. Esu matęs, kaip ši sistema veikia dešimtmetį – tai yra standartas, kuris leidžia išlaikyti didelę krovinių skaičiaus apimtį su minimaliais pažeidimais.

6. Ar galima organizuoti krovinių pervežimą iš JK, jei aš neturiu savo muitinės brokerio?

Žinoma, taip. Iš tiesų, dauguma mūsų klientų neturi savo vidinių brokerių ir remiasi logistikos partnerio kompetencija. Kai pasirenkate patikimą pervežimo įmonę, dažnai muitinės deklaravimo paslaugos yra įtrauktos į pasiūlymą arba galimos už nedidelį papildomą mokestį.

Svarbu suprasti, kad muitinės procedūros JK ir ES skiriasi. JK pusėje reikalingas „Eksporto įrašas“ (Entry into Declarants Records), o ES pusėje – „Importo deklaravimas“. Be to, JK reikalingas specialus kodas – EORI numeras, prasidedantis raidėmis „GB“. Jei jo neturite, geresnis logistikos partneris gali pasiūlyti naudotis savo arba savo partnerio EORI kodu (vadinamas „fiscal representation“ arba tiesiog brokerio pagalba). Tai labai palengvina procesą siuntėjui – jis tiesiog perduoda prekių sąrašą, o visa kita biurokratija lieka specialistų pečiųse. Mano patarimas: nebandykite tai daryti patys, jei neturite patirties, nes klaidos gali baigtis baudomis ar krovinio konfiskavimu.

7. Kokios yra pagrindinės sunkiosios technikos ar nestandartinių krovinių pervežimo ypatybės iš JK?

Nestandartiniai kroviniai (projektiniai pervežimai) – tai mano aistringa sritis. Jei reikia pervežti didelius statybinius modulius, pramoninius agregatus ar vilkikus, iš JK reikalingas specialus leidimas, vadinamas „Special Order“ (angliškai dažnai vadinamas STGO arba Special Types General Order). Be to, jei krovinio matmenys viršija standartinius (pvz., aukštis virš 4 metrų, plotis virš 2,9 m), reikalingas palydovas (policijos arba privačios eskorto paslaugos) ir maršruto sudarymas.

Organizuojant tokias keliones iš JK, būtina atsižvelgti į tai, kad kai kurie tiltai ar keliai JK gali būti nepajėgiami arba per žemi. Maršruto planavimas turi būti atliekamas milimetriniu tikslumu. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą keltą – ne visi keltai gali priimti „oversize“ krovinius arba juos priima tik tam tikromis dienomis. Tokiu atveju „greitas ir patogus“ reiškia „iš anksto suplanuotas ir suderintas“. Paprastai tokių projektų organizavimas užtrunka 2–3 savaites iki paties pradžios.

8. Kaip sekamas krovinys kelionės metu ir ar galiu būti ramus dėl jo buvimo vietos?

Šiuolaikinė technologija leidžia mums matyti, kur yra krovinis, beveik realiu laiku. Kiekviena sunkvežimio, kuris atvyksta į JK, priemonė turi GPS sekimo įrangą. Mes naudojame pažangias sistemas, kurios ne tik rodo vietą bet ir registruoja vairuotojo darbo laiką, kuro suvartojimą ir netgi staigius stabdymus.

Klientui paprastai suteikiama nuoroda į sekimo platformą, kurioje jis gali matyti savo krovinio statusą: „Pakrovimas“, „Kelyje į uostą“, „Laukia kelto“, „Perplaukia jūrą“, „Muitinės patikra“, „Pristatymas“. Tai suteikia didelį psichologinį ramumą. Be to, jei įvyksta nesklandumas (pvz., techninė gedimas ar eismo įvykis – kas, deja, įvyksta), sistema praneša operatorių iš karto, ir šis gali pradėti veiksmus (siųsti pagalbą, perskirstyti krovinius). Taigi, Jums nereikia nerimauti – visą informaciją galite sužinoti iš savo išmaniojotelefono.

9. Ar verta drausti krovinius ir kas apdraudžia siuntą?

Klausimas apie draudimą yra vienas svarbiausių. Pagal tarptautines konvencijas (pvz.,