Kelionių organizavimas iš Anglijos: paprastas užsakymas

Kelionių ir krovinių organizavimas tarp Didžiosios Britanijos ir kontinentinės Europos, ypač Lietuvos, per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė nepripažįstamai. Dar prieš dvidešimt metų tai buvo sudėtingas, brangus ir dažnai neprognozuojamas procesas, kuris reikalėdavo nemažai nervų ir telefoninių skambučių. Tačiau šiandien, susidūręs su šios srities nuolatinėmis transformacijomis, galiu drąsiai pasakyti: tvarkingai organizuotas pervežimas iš Anglijos gali būti tiek paprastas, tiek ir sklandus kaip įprasta kelionė į artimiausią parduotuvę. Svarbiausia – suprasti mechanizmą ir pasitikėti logistikos partneriais.

Dirbant šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, man teko matyti viską: nuo smulkių asmeninių siuntų, pasibaigiančių ne toje vietoje, iki milžiniškų industrinių projektų, kurie reikalavo ypatingo leidimų derinimo. Vis dėlto, pagrindinis klientų poreikis išlieka tas pats – skaidrumas ir aiškumas. Klientas nori žinoti, kada, kaip ir už kiek jo daiktai atkeliaus į paskirties vietą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiandien veikia krovinių pervežimo rinka, kad jūsų užsakymas būtų kuo paprastesnis.

Nors Anglija geografiškai yra sala, o po „Brexit“ pasikeitė muitinės taisyklės, tai nereiškia, kad logistika turi būti sudėtinga. Modernios technologijos, gerai išvystyti keliai ir profesionalių ekspertų komandos visus šiuos iššūkius verčia paprastais techniniais uždaviniais. Šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip užtikrinti, kad krovinių gabenimas iš Anglijos neleistų jums naktų nemiegojant, o atrodytų kaip paprasta kasdieninė procedūra.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai man kylančių klausimų. Jie padės suprasti ne tik procesą, bet ir išvengti dažniausių klaidų, kurias, deja, dažnai matau net ir patyrę klientai.

1. Kaip pradedamas užsakymo procesas ir kokia informacija reikalinga?

Viskas prasideda nuo komunikacijos. Profesionalus pervežimo procesas negali prasidėti be išsamaus užklausos formavimo. Dažnai klientai skambina ir sako: „Reikia nuvežti spintas iš Londono į Vilnių“. Tai yra per mažai informacijos. Norint pasiūlyti tikslią kainą ir laiką, mums reikia suformuoti „vaizdą“ apie krovinių apimtį.

Pirmasis žingsnis yra inventorizacija. Jums reikia nustatyti, kiek tiksliai daiktų planuojate pervežti. Ar tai bus kelios dėžės, ar tai užpildys visą furgoną (apie 20–22 kubinius metrus)? Verta paminėti, ar tarp daiktų yra lengvai trapaus pobūdžio daiktų (pvz., pianinas, vitrinos, dideli veidrodžiai), ar reikia kelti daiktus aukštame pastate be lifto. Visa ši informacija leidžia mums parinkti tinkamą transportą – ar tai bus mažas „VW Caddy“ tipo furgonas daliniam krovininiui, ar 3,5 tonų sunkvežimis su liftu.

Kai turime duomenis apie tūrį, svarbu nurodyti adrenų surinkimą ir iškrovimą Anglijoje bei Lietuvoje. Anglijos miestai, ypač Londono centras, turi griežtas apribojimas transporto priemonėms (ULEZ zonos), todėl neteisingai parinktas transportas gali sukelti papildomų rūpesčių. Baigę šį etapą, gaunate oficialų komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta visa informacija be jokių paslėptų mokesčių. Užsakymas laikomas patvirtintu, kai sutinkate su sąlygomis ir, jei reikalinga, sumokate avansą.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Anglijos iki Lietuvos?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, nes laikas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Yra du pagrindiniai variantai: dalinis krovinys (k dalinis) ir pilnas krovinys (k pilnas).

Jei renkatės dalinį krovinį, t.y. jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis, laikas gali šiek tiek skirtis. Tokiu atveju vairuotojas surenka krovinius iš skirtingų Anglijos miestų, prieš pervažiuodamas Lamanšą. Tokia kelionė trunka vidutiniškai nuo 4 iki 7 darbo dienų nuo krovimo dienos. Šis laikotarpis leidžia mums surinkti optimalų krovinių kiekį, kad kaina klientui būtų kuo palankesnė.

Jei užsakote pilną furgoną (ekskliuzyvų pervežimą), laikas yra trumpesnis. Tada transportas važiuoja tiesiai iš jūsų adreso iki jūsų paskirties vietos su minimaliomis sustojimais (tik degalų papildymui ar poilsio laikotarpiui). Tokiu atveju kelionė paprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo maršruto (pvz., ar važiuojame per Brūselį arba pasirinkome šiaurinį maršrutą per Olandiją ir Vokietiją). Verta prisiminti, kad po „Brexit“ muitinės procedūros Lamanšo sąsiauryje arba jūrų uostuose gali užtrukti nuo 1 iki 3 valandų, tačiau patyręs vairuotojas šį laiką įsiskaityna į bendrą grafiką.

3. Kokie dokumentai reikalingi sėkmingam pervežimui po „Brexit“?

Tai yra kritiškai svarbus klausimas, nuo kurio priklauso ar jūsų krovinys nebus užstrigęs britų ar lietuvių muitinėje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Didžioji Britanija nebėra Europos Sąjungos nare, todėl kiekvienas krovinys, kertantis sieną, turi būti deklaruojamas.

Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., persikeliate gyventi arba vežate dovanas), jums reikės TIR dokumento (jei keliauja sunkvežimis) arba Ex.1 (eksporto) ir IM.1 (importo) deklaracijų. Asmeniniam naudojimui skirtiems daiktams dažnai taikomas mokesčių atleidimas, tačiau būtina pateikti sąrašą (inventorių) su daiktų vertės apytiksliu įvertinimu. Svarbu nurodyti, kad daiktai yra naudoti ir nėra skirti prekybai.

Jei pervežate prekes (prekybinį krovinį), reikalingas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification identification number). Be šio numerio negalima pateikti jokių muitinės deklaracijų. Be to, reikės prekių sandėravimo dokumentų (pvz., SF), kuriuose būtų nurodyta HS kodas (prekių kodeksas), svoris ir tikslus aprašymas. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla dėl netinkamai užpildytų arba visai nerodytų HS kodų, todėl visada konsultuojame klientus dėl teisingo dokumentų paruošimo dar prieš krovinio išvežimą.

4. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas yra vienas sudėtingiausių dalykų logistikoje, tačiau stengiamės, kad jis būtų kuo skaidresnis klientui. Kaina nėra tiesiog atstumas padaugintas iš kuro kainos. Ji susideda iš kelių pagrindinių komponentų.

Pirmasis komponentas – distancija ir kuro kainos. Kelionė Anglija-Lietuva ir atgal yra apie 3000–3500 km, priklausomai nuo to, iš kurio Anglijos regiono išvykstame. Antrasis, ir labai svarbus elementas – keltų arba Eurotunelio mokesčiai. Perėjimas per Lamanšą yra brangus malonumas, ir šios išlaidos padvigubėja, kadangi mums reikia važiuoti ten ir atgal (tuščia grįžtant).

Trečiasis dalykas – darbo užmokestis vairuotojui ir laikas. Anglijoje dirbantys vairuotojai turi laikytis griežtų darbo laiko apribojimų. Jei reikia iškrauti daiktus iš 3-4 aukštų namo be lifto, tai trunka ilgiau, todėl kaina gali padidėti. Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, be kurių neįmanoma legaliai įvežti prekių į ES erdvę.

Verta paminėti, kad sezoniškumas taip pat įtakoja kainą. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai daugelis grįžta iš atostogų arba vaikus veža į mokyklas, paklauga smarkiai išauga, o su ja ir kainos. Todėl kuo anksčiau planuojate kelionę, tuo didesnė tikimybė užfiksuoti gerą kainą.

5. Ar galima pervežti lengvai degiančias arba pavojingas medžiagas?

Tai yra labai atsakingas klausimas. Trumpas atsakymas: taip, galima, bet tik griežtai laikantis tarptautinių ADR (Dangerous Goods) reglamentų. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai neįsivaizduoja, ką reiškia „pavojingos medžiagos“. Tai ne tik benzinas ar sprogmenys. Tai gali būti dažai, aerozoliai (pvz., lakas plaukams), balzamai ar net kai kurios buitinės chemijos priemonės.

Jei ketinate pervežti tokius daiktus, būtina apie tai pranešti iš karto. Vairuotojas turi turėti specialias leidimas (ADR sertifikatą), o transporto priemonė turi būti įrengta specialia įranga (pvz., ugniai atsparios dėžės, ženklai). Jei apie tai nepranešate ir vairuotojas sustojamas policijos arba muitinės patikros metu, gresia ne tik dideli baudos, bet ir krovinio konfiskavimas bei baudos už neteisėtą pavojingų medžiagų pervežimą.

Kas degiojančio skysčių (benzinas, dyzelinas) pervežimas asmeniniuose kanostruose? Tai yra griežtai draudžiama be specialių leidimų dėl sprogimo pavojaus. Profesionalios transporto kompanijos tokio tipo siuntų nepriima. Visada geriau pasiklaustiyti vadybininko prieš pakraudamas ką nors abejotino.

6. Kas vyksta, jei krovinys pažeidžiamas arba dingsta?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau mano ilgametė patirtis mokina būti pasiruošusiam. Svarbiausia dalykas – draudimas. Pagal tarptautinius krovinių pervežimo susitarimus (CMR konvencija), vežėjo atsakomybė yra ribota. Jei krovinys pažeidžiamas be papildomo draudimo, kompensacija skaičiuojama pagal specialias formules (SDR vienetais), kurios dažnai nebekovoja su tikrąja daikto verte.

Todėl visada rekomenduoju pasirinkti „Visaverčio draudimą“ (All risk insurance). Jis dažniausiai kainuoja tik nedidelę dalį visos pervežimo sumos (paprastai apie 1–2 proc.), tačiau apsaugo jūsų turtą pilnai. Jei, pavyzdžiui, vairuotojas staiga sustoja ir dėl to nukrenta jūsų brangi vitrina, arba, ko Dievas ginti, įvyksta avarija, draudimo kompanija sumokina visą daikto vertę.

Jei įvykincidentas, taisyklingai užregistruoti žalą būtina. Klientas turi iš karto pranešti vadybininkui, o vairuotojas turi užpildyti „žalos protokolą“ (CMR protokolas). Be šio dokumento, kuriame abiejų pusių parašai, gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma. Visada patariu išsikraunant patikrinti būklę ir, jei pastebėjote pažeidimų, juos užfiksuoti nuotraukose ir užrašyti į sąrašą.

7. Ar reikia dalyvauti iškrovimo procese paskirties vietoje?

Nebūtina, tačiau tai yra rekomenduojama. Jei esate užimtas arba esate kitame mieste, galite pavedę šią atsakomybę artimiajam žmogui gavėjui. Viskas, ko reikia – tai, kad asmuo, priimantis krovinį, turėtų su savim asmens dokumentą ir galėtų pasirašyti važtaraštį.

Tačiau jei kalbame apie asmeninius daiktus, dalyvavimas padeda išvengti nesutarimų. Vairuotojas atvyksta, iškrauna dėžes į jūsų namus. Jūs galite iš karto patikrinti, ar viskas tvarkinga. Jei vairuotojas išvyksta, o tik tada pastebite, kad, tarkime, buvo sutrūkęs kojelės stalas, vėliau įrodyti, kad tai nutiko pervežimo metu, bus daug sudėtingiau. Vairuotojams yra svarbu greitai baigti darbus, todėl jie visada laukia greito patvirtinimo, kad viskas gerai.

Jei krovinį priima trečiasis asmuo, įsitikinkite, kad jis žino, kas yra kurioje dėžėje (jei dėžės pažymėtos) ir gali atsakyti į vairuotojo klausimus, kur dėti sunkius daiktus. Tai užtikrins, kad iškrovimas eis sklandžiai ir be nereikalingų klausimų.

8. Kaip apmokėjimas už pervežimo paslaugas? Kokios galimos mokėjimo sąlygos?

Mokėjimo sąlygos dažnai priklauso nuo bendrovės politikos, tačiau standartinė praktika yra tokia: užsakant pervežimą, reikalaujama avanso (paprastai 30–50 proc. visos sumos), o likusi dalis sumokama tada, kai krovinys pasiekia paskirties vietą arba prieš išvežimą (jei tai didelis projektinis krovinys).

Mokėjimas gali būti atliekamas banko pavedimu (SEPA arba SWIFT), kai kalbame apie tarpines sąskaitas, taip pat vis dažniau pasiekiamos mokėjimo kortelės (tačiau verta atsižvelgti į komisinius mokesčius). Kai kurios kompanijos siūlo mokėjimą grynaisiais pinigais vairuotojui, tačiau aš asmeniškai nerekomenduoju šios praktikos dėl saugumo sumetimų – vairuotojai ne visada turi tinkamą grąžos sumą, o neatsiskaitymas gali sukelti konfliktų.

Dėl „Brexit“ taip pat svarbu atsižvelgti į PVM (mokesčiai už pridėtinę vertę). Jei esate užsienio klientas (ne registruotas Lietuvoje), mums galima taikyti PVM 0 proc. tarifą (atvirkštinis apmokestinimas), jei pateikiate savo PVM mokėtojo numerį. Tai gana ženkliai sumažina išlaidas, todėl visada verta pasidomėti šia galimybe.

9. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Anksčiau (prieš 20 metų) tekdavo laukti skambučio iš gatvės telefono kabinoje: „Kur aš esu?“. Šiandien situacija yra visai kitokia. Beveik visos profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas.

Paprastai, kai krovinys surenkamas ir išvyksta, klientas gauna nuorodą (linką) arba prisijungimo duomenis prie stebėjimo platformos. Ten jis gali matyti, kur yra transporto priemonė realiu laiku, kokiu greičiu ji važiuoja ir kur sustojo. Tai suteikia didžiulį ramybę – žinoti, kad jūsų daiktai jau persikėlė per Lamanšą ir važiuoja pro Vokietiją.

Be to, dažnai naudojamos ir SMS pranešimų sistemos. Jums gali būti automatiškai išsiunčiama žinutė, kai vairuotojas artėja prie iškrovimosi vietos (pvz., „Atvyksime po 2 valandų“). Tai leidžia jums laiku paruošti vietą arba susirinkti namuose. Nors technologijos pažangios, visada verta turėti ir vadybininko telefono numerį atsarginiu atveju, jei GPS sistemoje pasitaiko trikčių.

10. Ką daryti, jei reikia pervežti ypatingai didelį ar neįprastą daiktą (pvz., pianinas, jachtos dalis, statybos technika)?

Ypatingi kroviniai reikalauja ypatingo požiūrio. Standartinis 3,5 tonų furgonas gali netilpti į siauras gatves arba jokelis gali neatlaikyti 5 tonų svorio krosnies. Tokiais atvejais pradedamas individualus planavimas.

Pirmiausia, mes turime sužinoti tikslius daikto matmenis: ilgį, plotį, aukštį ir, labai svarbu, svorį. Pagal šiuos duomenis parenkame ne tik tinkamą sunkvežimį (su „žirklių“ tipo keltuvu, su low-loader platforma), bet ir planuojame maršrutą. Kartais reikia gauti specialius leidimus važiuoti tam tikrais keliais arba netgi uždaryti dalies gatvės iškrovimo metu.

Pavyzdžiui, pianino pervežimas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir specialios įrangos (juostos, ratukai, užraktai) bei patirties, kad jis nebūtų pažeistas vibracijos. Statybinės technikos, pvz., ekskavatorių, pervežimas reikalauja tvirtinimo grandinių ir specialių rėmų.