Kelionių organizavimas iš Anglijos – paprastas ir efektyvus procesas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Anglija visada buvo ypatinga rinka – salos, turinčios savo taisykles, ritmą ir, žinoma, specifinius iššūkius. Nuo pat Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje pabaigos iki šių dienų, procesas, kaip organizuojamos kelionės ir pervežimai iš šios šalies, pasikeitė neapibrėžtai. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: gera organizacija yra raktas į sėkmę.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi mūsų kompanijos pagalba, iš pradžių jaučia nerimą. Girdimas žodis „muitinė“ arba „vizas“ sukelia sumaištį, o mintys apie biurokratinius užkliuvimus Doverio uoste arba Eurotunelyje gali priversti atidėlioti kelionę neapibrėžtam laikui. Mano tikslas šiame straipsnyje – parodyti, kad šiuolaikinėmis priemonėmis ir patirtimi, kelionių organizavimas iš Anglijos gali būti ne tik paprastas, bet ir efektyvus procesas. Nesvarbu, ar planuojate grįžti į Lietuvą su visais turtiniais daiktais, ar organizuojate komandos išvyką verslo reikalams, sisteminis požiūris išspręs 90 % galimų problemų.

Šiandien mes pažvelgsime giliau į tai, kaip tai veikia praktikoje. Kalbėsime ne tik apie tai, ką reikia padaryti, bet ir kodėl tam tikri žingsniai yra būtini. Suprasdami proceso mechanizmą, Jūs ne tik sutaupysite nervus, bet ir pinigus, išvengdami brangių klaidų. Logistika nėra stebuklas – tai tikslus planavimas ir vykdymas, o su gaisru partneriu ši kelionė tampa lengva užduotimi.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformavau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per ilgus metus. Ši informacija padės Jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia organizuojant kelionę iš Anglijos.

1. Kokie dokumentai būtini legaliam keliavimui ir pervežimui iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, turbūt, dažniausiai pasitaikantis klausimas, ir nenuostabu. Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, dokumentų reikalavimai pasikeitė drastiškai. Jeigu anksčiau tapatybės kortelė arba pasas buvo formalumas, dabar tai yra pirmasis ir svarbiausias barjeras.

Asmenims, keliaujantiems lengvuoju automobiliu arba kaip keleiviams, būtinas galiojantis pasas. Tapatybės kortelės Lietuvos piliečiams daugeliu atvejų nebeužtena įveikiant Jungtinės Karalystės sieną, nors yra išimčių (pavyzdžiui, gyvenantys šalyje ir turintys „Settled Status“). Tačiau kalbant apie pervežimus, ypač jeigu transportuojami daiktai ar prekės, reikalavimai griežtėja.

Jei organizuojate krovinių pervežimą, vairuotojas turi turėti ne tik asmeninius dokumentus, bet ir visą dokumentaciją, susijusią su transportu priemonę. Tai apima vairuotojo pažymėjimą, CEMT leidimus (jei reikalinga), transporto priemonės registracijos liudijimą. Taip pat būtina „CMR“ draudimo polisas, kuris yra privalomas tarptautiniams krovinių pervežimams. Be šių dokumentų, perėjimas per kontrolės punktus gali būti sustabdytas, o krovinys – areštuotas. Mano patirtis rodo, kad dokumentų tikrinimas pradedama ruošti ne prieš pat išvykimą, o kelias savaites anksčiau, ypač jei reikia gauti specialius leidimus arba vizas trečiosioms šalims piliečiams.

2. Kaip šiandien vyksta muitinės deklaravimo procesas ir ką reikia žinoti apie GVNS procedūras?

Muitinė – tai vietas, kur dauguma nesėkmių įvyksta dėl nežinojimo. Po „Brexit“ Anglija tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys, kertantis sieną, turi būti deklaruojamas. Procesas prasideda nuo GVNS (Gegužės Vieningo Muitinės Skelbimo) registracijos.

Jei Jūs perkate prekes Anglijoje ir vežate jas į Lietuvą, arba vežate asmeninius daiktus (kai kuriais atvejais), reikia pateikti prekių deklaraciją. Asmeninių daiktų (pvz., keliaujant į gyvenamąją vietą) atveju, procedūra yra supaprastinta, tačiau vis tiek reikalauja oficialaus pranešimo. Komercinės prekės turi kirsti pilną muitinės kontrolę.

Svarbiausia yra teisingai nustatyti prekių kodus (TN VED kodus) ir jų vertę. Neteisingai nurodytas kodas gali lemti tai, kad krovinio neleis įvežti arba bus taikomos baudos. Mūsų kompanijoje naudojame pažangias muitinės brokerystės sistemas, kurios leidžia pateikti deklaracijas iš anksto, elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad kai vairuotojas atvažiuoja į uostą, deklaracija jau yra „išleista“ (released), ir procesas vyksta be stabdymų. Be to, svarbu atsiminti apie PVM mokėjimą – importuojant prekes iš Anglijos į ES, PVM mokamas atvykimo šalyje (Lietuvoje), kas taip pat turi būti įtraukta į finansinį planą.

3. Koks yra optimalus maršrutas: keltu arba Eurotuneliu, ir kodėl?

Klasikinis pasirinkimas: keltas Doveris–Kalė arba Eurotunelis Folkestone–Kale. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad abu variantai turi savo privalumų, tačiau pasirinkimas dažnai priklauso nuo krovinio tipo ir laiko.

Keltai yra tradicinis sprendimas. Jie suteikia galimybę vairuotojui pailsėti, išlipti iš automobilio, pavalgyti. Jeigu krovinys yra jautrus dėl vibracijos arba jeigu reikia pervežti neįprastų matmenų krovinius, keltai gali būti saugesnis. Tačiau jie priklauso nuo oro sąlygų – audros gali atidėlioti išvykimą nevalandomą laiką.

Eurotunelis („Le Shuttle“) yra greičiausias variantas. Pervežimas truko vos 35 minutes. Tai idealiu atveju, kai laikas yra kritinis, o krovinys yra standartinis. Be to, Eurotunelio infrastruktūra paprastai yra mažiau pažeidžiama oro sąlygų. Tačiau čia griežčiausi krovinių tvirtinimo reikalavimai – krovinis negali judėti, o transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga, kad nebtų techninių trūkčių tunelyje.

Mano nuomone, efektyviam procesui reikia turėti lankstumo. Mes dažnai planuojame maršrutą taip, kad viena kryptis būtų keltu (kad vairuotojas pailsėtų), o grįžtant – tuneliu (sutaupyant laiką). Be to, visada reikia atsižvelgti į eilių ilgio prognozes – vasarą Doverio uoste eilės gali siekti kelias valandas, todėl tunelis tampa neišvengiamu pasirinkimu norint išlaikyti grafiką.

4. Kaip apskaičiuojami pervežimo išlaidos ir nuo ko priklauso kaina?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra sudėtinga ir daugelis klientų stebisi, kodėl kaina svyruoja. Nėra vieno fiksuoto tarifo, nes kaina formuojasi iš daugelio komponentų.

Pirmasis ir akivaizdžiausias komponentas – kuras. Kuro kainos svyravimai tiesiogiai veikia tarifą. Antras – kelių mokesčiai. Anglijoje ir Prancūzijoje kelių mokesčiai (pvz., „M6 Toll“ arba Prancūzijos autostradų mokesčiai) gali sudaryti nemažą dalį biudžeto.

Trečias, dažnai pamirštas, komponentas – uosto ar tunelio mokesčiai. Jie priklauso nuo transporto priemonės aukščio, svorio ir ilgio. Aukštesniems sunkvežimiams mokesčiai žymiai didesni.

Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis, kuris apima ne tik vairavimo valandas, bet ir poilsio laiką, reglamentuoją ES taisyklių. Jeigu reikia skubus pervežimas, gali būti taikomas „skubos mokestis“, nes vairuotojui tenka keisti savo grafiką.

Galiausiai, muitinės brokerio paslaugos ir draudimas. Profesionali kompanija niekada neįtrauks į kainą paslėptų mokesčių. Mes visada pateikiame išsamią sąmatą, kur klientas mato, kiek moka už kuro priedą, uosto mokesčius ir darbo rankas. Tai uztikrina skaidrumą ir pasitikėjimą.

5. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kaip užtikrinami terminai?

Standartinis kelionės laikas iš Londono (arba Midlands regiono) iki Vilniaus yra apie 30–36 valandų grynojo vairavimo. Tačiau „efektyvus procesas“ reiškia ne tik vairavimo greitį, bet ir realų atvykimo laiką į paskirties vietą.

Terminų užtikrinimas priklauso nuo kelionių organizavimo kokybės. Mes negalime užtikrinti, kad vairuotojas vairuos 24 valandas iš eilės – tai neįmanoma ir nelegalu. ES taisyklės reglamentuoja poilsio laikus: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 45 minučių poilsis. Kas 9 valandas privalomas 9 valandų kasdieninis poilsis.

Todėl, planuodami kelionę, mes įtraukiame šiuos reikalavimus į grafiką. Jeigu klientui reikalinga prekė antradienį ryte, mes išvykstame ne pirmadienio vakare, o dar sekmadienį, įskaičiuodami poilsio pertraukas ir galimas eiles prie uosto.

Be to, „paskutinės mylios“ (last mile) problema. Anglijoje greitieji keliai gali būti užstrigę dėl eismo įvykių. Mūsų patirtis leidžia prognozuoti „rush hour“ (piko valandas) Londono srityje ir juos išvengti, renkant alternatyvius maršrutus, pvz., apie M25 žiedą. Tikslus planavimas ir realus grafikas leidžia mums laikytis terminų 99 % atvejų.

6. Kokios taisyklės taikomos asmeninių daiktų ir baldų pervežimui (PVM ir mokesčiai)?

Tai ypač aktualu tiems, kurie grįžta gyventi iš Anglijos arba perveža butą. Lietuvoje ir ES bendrai yra galimybė atvežti asmeninius daiktus be PVM ir muito, jeigu tenkinami tam tikri kritiniai požymiai.

Pagrindinė sąlyga: asmuo turi gyventi Anglijoje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir daiktus turi atvežti į ES maždaug per 12 mėnesių nuo savo gyvenamosios vietos įsteigimo datos. Taip pat šie daiktai neturi būti naudojami verslo (komercinės) veiklos tikslais.

Procedūra vadinama „Transfer of Residence“ (ToR). Norint išvengti PVM mokėjimo, reikia pateikti ToR01 numerį (Jungtinėje Karalystėje) ir atitinkamus dokumentus Lietuvos muitinei. Jeigu šio proceso nesilaikoma, Lietuvos muitinė gali apskaičiuoti PVM ir mokesčius nuo daiktų vertės pagal rinkos kainą, o ne pagal tai, kiek už juos sumokėjote parduotuvėje prieš 10 metų.

Mano patarimas: visada darykite išsamų daiktų sąrašą (inventorių). Jis turi būti detalus – nurodykite baldų pavadinimus, buklę, serijinius numerius (jei yra). Tai ne tik pagreitins muitinės procedūrą, bet ir padės draudimo atveju, jeigu kelionės metu kažkas bus pažeista. Be sąrašo, daiktų priskyrimas asmeniniams gali būti apgintas.

7. Kaip reikia ruošti krovinius? Pakavimo rekomendacijos.

Geras pakavimas – tai pusė sėkmės. Per 20 metų mačiau nemažai subyrėjusių dėžių ir sulaužytų baldų tik todėl, kad buvo taupyta ant pakavimo medžiagų.

Pirmiausia, naudokite kokybiškas dėžės. Jos turi būti tvirtos, dvigubos sienelės, ypatingai jei keliauja sunkios knygos ar įrankiai. Vengiame naudoti parduotuvių dėžių – jos nėra pritaikytos ilgai kelionei ir krūviui.

Antra, užpildykite tuščias vietas. Oras balionus, putplasčio plokštes ar senus laikraščius. Jeigu dėžėje yra tuščia vieta, ji susitrauks, o dėžės sienelės „įsileis“, dėl ko krovinys gali subyriėti.

Trečia, baldai. Visi stalo kampai, minkšti baldai turi būti uždengti storomis užkalėmis. Mėgint juos tiesiog apvynioti plėvele be apsaugos – rizikuojate gauti įbrėžimus ar drabužių plyšius.

Ketvirta, etikečiavimas. Kiekviena dėžė turi turėti etiketę su numeriu, aprašymu („Virtuvė“, „Miegamasis“) ir galbūt specialių ženklų („Kruopštlingai“, „Viršus“). Tai ne tik padeda iškraunant, bet ir leidžia sekti krovinius, jeigu reikia atlikti kontrolę.

Profesionalios pervežimo kompanijos siūlo pakavimo paslaugas. Nors tai kainuoja, tai investicija į Jūsų ramybę. Mes naudojame profesionalias pakavimo medžiagas ir turime patirties, kaip sudėlioti net nestandartinius daiktus, kad jie neužimtų per daug vietos ir būtų saugūs.

8. Ar galima pervežti gyvūnus ir kokia tvarka?

Gyvūnų pervežimas iš Anglijos po „Brexit“ tapo sudėtingesniu, bet vis tiek įmanomu procesu. Svarbiausia čia – laikas ir planavimas.

Jei turite šunį, katę ar fretą, jis turi turėti mikroschemą (čipą), kurios duomenys atitinka pasą. Be to, reikalingas skiepijimas nuo pasiutligės (rabies). Svarbiausia taisyklė: skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip 21 dieną prieš kelionę (taip pat reikia atlikti kraujo tyrimą, kuris turi būti atliktas ne mažiau kaip 30 dienų po skiepų, o rezultatai gauti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių – ši taisyklė gali keistis, todėl būtina tikrinti naujausius reikalavimus).

Taip pat reikalingas gyvūno sveikatos pažymėjimas (Animal Health Certificate), išduodamas oficialaus veterinaro ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Be šio dokumento Jūs neįleisite į ES teritoriją.

Gyvūnas turi keliauti transporto priemonės dalyje, kurioje jis yra izoliuotas nuo vairuotojo ar keleivių, arba specialioje transportinėje dėžėje (krepšyje). Negalima palikti gyvūno be priežiūros. Mūsų kompanija turi patirties pervežant gyvūnus – mes žinome, kurios keltų kompanijos leidžia gyvūnus kabine, kur reikia sustoti, kad galėtumėe išvesti šunį pasivaikščioti, ir užtikriname, kad kelionė būtų kuo mažiau stresuojantis augintiniui.

9. Kokia yra atsakomybė už krovinį ir kaip veikia draudimas?

Draudimas tarptautiniuose pervežimuose yra kritinai svarbus. Daugelis klientų mano, kad jeigu moka už pervežimą, tai kompanija atsako už viską. Tačiau teisinė bazė (CMR konvencija) nustato ribotas atsakomybes.

Pagal CMR konvenciją, pervežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą yra ribota (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą). Jeigu vežate brangius elektroninius prietaisus, meno kūrinius ar brangius baldus, ši suma gali neužtikrinti pilnos vertės atlyginimo.

Todėl rekomenduojame papildomą draudimą. Prieš išvykstant reikia deklaruoti krovinio vertę ir apsisaugoti „All Risk“ (visų rizikų) draudimu. Tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, sunkvežimis užsidegs arba krovinys bus pavogtas, Jūs gausite pilną sumą, ne ribotą konvencijos dydžiu.

Svarbu suprasti, kad draudimas nedengia klaidų, padarytų pakavimo metu. Jeigu klientas pats susuko porcelianą į silpną dėžę be apsaugos, ir jis susilaužo, draudimo kompanija atmokėti nebus.