Kelionių organizavimas į ir iš Anglijos: Kainos, maršrutai ir išvykimo informacija

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: maršrutas tarp Lietuvos ir Anglijos (arba, tarkime teisingiau, Jungtinės Karalystės) visada buvo ir išliks vienas aktyviausių bei reikalaujantis daugiausia dėmesio. Nuo tada, kai prieš daugelį metų atidarome šias ribas, iki šių dienų, kai po „Brexit“ situacija pasikeitė, esminiai principai išlieka panašūs, o smulkmenos tampa lemiančiomis.

Klientai dažnai klausia: „Kodėl kaina tokia, kokia yra?“ arba „Kiek tikrai užtruks kelionė?“. Atsakymai nėra paprasti, nes organizuojant keliones į ir iš Anglijos, susiduriame ne tik su ilgais atstumais, bet ir su specifiniais geografiniais bei administraciniais iššūkiais – Lamanšo sąsiauriu, britų muitinės procedūromis, kurių anksčiau nebuvo, bei nuolat kintančia kuro rinka.

Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti ne tik sausais skaičiais, bet ir praktine patirtimi. Mes aptarsime, nuo ko priklauso galutinė kaina, kaip susiformuoja išvykimo grafikai ir ką tiksliai reiškia šiandien organizuoti sėkmingą pervežimą šiuo maršrutu. Nesvarbu, ar planuojate siųsti krovinius, keliauti su grupe ar ieškote logistinio sprendimo savo verslui – ši informacija padės išvengti nereikalingų nervedų ir netikėtų išlaidų. Rinkos realybė tokia, kad informacijos gausa visada pranoksta jos kokybę, todėl čia pateikiame tik tai, kas svarbu ir veikia realiame pasaulyje.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokios yra pagrindinės kelionių į Angliją kainos sudėtinės dalys?

Kai kalbame apie kainą, daugelis pamato tik galutinį skaičių eurais, tačiau mano patirtis rodo, kad svarbiau suprasti, iš ko jis susideda. Kaina nėra atsitiktinis skaičius – tai sudėtinė daugybės veiksnių rezultatas. Pirmiausia, tai kuro kaina. Maršrutą į Angliją įveikti reikia apie 2000–2500 km viena kryptimi (priklausomai nuo tikslo – Londonas, Midlands ar šiaurės Anglija), todėl kuro svoris bendroje sąmatoje yra didžiulis. Antra, Lamanšo sąsiaurio perėjimas. Čia neturime pasirinkimo – reikia važiuoti keltu arba po tuneliu (Eurotunnel), o tai yra viena brangiausių operacijų visame maršrute. Vien tik bilietas sunkvežimiams arba dideliam mikroautobusui gali svyruoti nuo 150 iki 300 eurų ir daugiau, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.

Trečia dalis – vairuotojo darbas ir poilsis. pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas privalo turėti poilsį. Kelionė į Angliją trunka maždaug 2–3 dienas, reiškia, reikia mokėti už vairuotojo darbo laiką, dienpinigius ir nakvynes. Negalime pamiršti ir administracinių išlaidų: dronomas (angliškas mokestis už važiavimą keliais), kuris brango kiekvienais metais, taip pat draudimas ir muitinės deklaravimo paslaugos (jei kalbame apie krovinius po „Brexit“). Todėl, kai mataite kainą, žinokite, kad joje įskaičiuotas ne tik benzinas, bet ir saugumas, laikas ir kelių mokesčiai, kurie Anglijoje yra vieni brangiausių Europoje.

2. Kaip pasikeitė išvykimų organizavimas po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta sustojimo pasienio punkto procedūra, dabar yra sudėtingas procesas. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolė tapo griežtesnė. Anksčiau vairuotojas galėjo važiuoti „žaliuoju koridoriumi“, o dabad kiekvienas krovinys (ir netgi keleiviniai mikroautobusai tam tikrais atvejais) turi būti užregistruoti ir patikrinti.

Praktiškai tai reiškia, kad prieš išvykstant reikia užpildyti papildomus dokumentus – pavyzdžiui, prekių deklaracijas (jei tai ne asmeninis daiktas) arba užtikrinti, kad visi keleiviai turi reikiamus dokumentus (pasus, vizas jei reikia). Mūsų kompanijoje šį procesą automatizavome, tačiau smulkiausiems vežėjams ar asmenims tai gali sukelti nemažai problemų. Taip pat atsirado rizika, jei dokumentai neteisingai užpildyti – krovinys gali būti sulaikytas britų muitinėje, kas sukelia dideles delsas ir papildomus išlaidas. Todėl dab organizuojant išvykimą, reikia skirti daugiau laiko dokumentų parengimui nei prieš 5 metus.

3. Kiek laiko trunka kelionė į Angliją ir nuo ko priklauso trukmė?

Kartais klientai stebisi, kodėl GPS rodo 24 valandas, o mes sakykime 48 ar 72. Skirtimas yra ne vairuotojo greityje, o logistikoje. Fiziškai nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Londono galima per maždaug 24–30 valandas, jei nebūtų jokių sustojimų. Tačiau mes dirbame pagal taisykles. Sunkvežimio vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas, turi privalomą 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 9 valandų poilsį.

Be to, reikia atsižvelgti į keltų ar Eurotunnelio grafiką. Nėra taip, kad važiuoji ir tiesiai įsileidi į keltą. Ten reikia atvykti bent 2 valandas ankščiau įregistravimui (check-in). Paties kelti perėjimas trunka apie 1,5–2 valandas. Visos šios „techninės“ pauzės pridedamos prie važiavimo laiko. Taip pat yra ir „angliškas“ trafikas, ypač aplink Londoną (M25 kelias) ar prie Doverio. Esant avarijoms ar remontams, stovėjimas gali trukti valandomis. Todėl realus kelionės laikas, įskaitant išvykimą iš Lietuvos ir atvykimą prie adreso Anglijoje, yra nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, ar tai tiesioginis reisas, ar tarpinis krovinys.

4. Kaip susirasti patikimą pervežėją ir išvengti sukčių?

Per dvidešimt metų mačiau viską. Rinka pilna įvairių pasiūlymų, ir kaina dažnai būna pagrindinis kriterijus. Mano patarimas: jei kaina atrodo per gera būti tiesa, ji greičiausiai tokia ir yra. Patikimas pervežėjas visada turės licenciją (Eurolietuvoje – transporto licencija), galiojantį draudimą, įskaitant CMR draudimą (krovinio atsakingumo draudimas), ir aiškų sutartį.

Būkite atidi, jei pervežėjas reikalauja viso mokėjimo grynaisiais arba į privažią sąskaitą be sutarties. Taip pat patikrinkite jų istoriją – ilgaamžiai žaidėjai rinkoje, kurie veikia jau dešimtmetį, dažniausiai vertina savo reputaciją. Užduokite klausimą apie krovinio sekimą. Šiuolaikinės kompanijos naudoja GPS sistemas, kurios leidžia klientui realiu laiku matyti, kur yra jo krovinys. Jei pervežėjas negali suteikti tokios galimybės arba vengia atsakinėti į skambučius, tai didelis raudonos vėliavėlės signalas.

5. Kokius dokumentus reikia tur�ti keliaujant į Angliją?

Visų pirma, tai asmens dokumentai. Piliečiams, kuriems reikalinga viza, ji turi būti užtikrintai išrašyta. Lietuvos piliečiams gali pakakti paso arba asmens tapatybės kortelės (nors pastarasis variantas vis dar gali kelti klausimų pasienio pareigūnams, todėl pasas yra saugesnis variantas). Jei vairuojate savo automobiliu, būtina galiojanti draudimo polisas („Žalias kortelė“ nebūtina ES šalims, bet JK ji jau nebegalioja taip pat kaip anksčiau, todėl patikrinkite savo draudiklio sąlygas – daugelis dabad automatiškai apima JK, bet geriau tai patikrinti).

Jei kalbame apie krovinius, tada sąrašas išauga. Reikalingas važiavimo lapas (CMR), kuris nurodo, kas ką veža, vertę ir siuntėją/gavėją. Nuo 2021 metų prekėms, kurių vertė viršija 135 svarų, reikalingas importo deklaravimas. Jei tai nekomercinė siunta (pvz., gyvenamojo būsto reikmenys), reikia pildyti „ToR01“ formą (Transfer of Residence), kad išvengti mokesčių. Be šių dokumentų, pervežimas gali būti sustabdytas, o siunta konfiskuota arba apmokestinta dideliais muitais.

6. Ar galima transportuoti gyvūnus į Angliją ir kiek tai kainuoja?

Taip, galima, ir tai yra dažnas reikalavimas, ypač tarp tų, kuriems tenka keltis gyventi. Tačiau tai nėra taip paprasta kaip įdėti šunį į bagažinę. Anglija turi griežtas gyvūnų įvedimo taisykles, kad išvengtų pasiutligės plitimo. Gyvūnas turi būti mikročirpuotas, turėti galiojantį pasą (su vakcinacijos nuo pasiutligės įrašu) ir, svarbiausia, turėti gyventojo bruožų šalinimo testą (taip vadinamas „tapworm treatment“), kuris turi būti atliktas ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 5 valandos prieš išvykimą į JK. Šį testą gali atlikti tik licencijuotas veterinaras.

Kaina šiai procedūrai svyruoja, bet paprastai tai kelia nuo 50 iki 100 eurų, be pačio veterinaro apsilankymo mokesčio. Jei šios taisyklės nesilaikomos, gyvūnas gali būti siunčiamas atgal į Lietuvą savininko sąskaita arba uždarytas karantino sąlygomis, kas kainuoja labai brangiai. Be to, reikia pasirūpinti, jog pervežėjas sutiktų vežti gyvūną – ne visi tai daro dėl alergijų ar papildomo švaros reikalavimo.

7. Kuo skiriasi krovinių pervežimas nuo keleivinių kelionių (autobusų) organizavimo?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo panašu – tas pats maršrutas, ta pati kryptis. Tačiau techniniai ir teisiniai reikalavimai skiriasi drastiškai. Keleivinis transportas (autobusai) turi griežtesnius techninius patikros reikalavimus, o vairuotojai turi turėti atitinkamas kategorijas (D kategorija) ir dažniau atliekamus medicininius patikrinimus. Keleivių išvykimo grafikai dažniausiai yra fiksuoti – tai yra reguliarios reisų linijos.

Krovinių pervežimas yra lankstesnis, bet sudėtingesnis logistiškai. Ten nebūna „priesėdimo“ – krovinys turi būti užfiksuotas, užsegamas, o kartais ir pririšamas. Taip pat skiriasi draudimas – keleiviai draudžiami civiliniu draudimu, o kroviniai – komerciniu. Kainų formavimas taip pat skiriasi: keleiviniai bilietai dažnai būna fiksuoti, o krovininių pervežimo kaina priklauso nuo svorio, tūrio, krovimo kompleksiškumo (ar reikia kelti su kranu, ar įleidžiamas į liftą). Dar vienas skirtumas – muitinė. Keleiviai dažniausiai praeina lengviau, o kroviniai visada patenka į rizikos grupę ir yra tikrinami daugiažiau.

8. Kada geriausia užsakyti kelionę, kad kaina būtų palankesnė?

Logistikoje, kaip ir aviacijoje, veikia paklausos ir pasiūlos dėsnis. Brangiausias laikas yra šventės ir atostogų sezonai. Kalėdos, Naujieji Metai, Velykos ir vasaros atostogų pradžia (birželis–liepa) – tai laikotarpiai, kai kainos šuoliuoja aukštyn. Jei galite, planuokite kelionę „peties“ metu – sausio–kovo mėnesiais arba vėlyvą rudenį (spalis–lapkritis).

Taip pat labai svarbu užsakyti kelionę iš anksto. Keltų operatoriai (DFDS, P&O, Irish Ferries) turi dinaminę kainodarą. Kuo artimesnė išvykimo data, tuo brangiau bilietas. Jei užsakykite pervežimą 2–3 savaites iki išvykimo, kaina gali būti 20–30 proc. mažesnė nei jei darytumėt paskutinę dieną. Tačiau čia yra ir savas niuansas – jei užsakykite per ankstyvai (pvz., 3 mėnesius), gali kilti kuro kaina, kurią pervežėjai gali pridėti prie galutinės sumos (fuel surcharge). Idealus variantas – 3–4 savaitės iki išvykimo.

9. Kokių papildomų mokesčių reikėtų tikėtis Anglijoje?

Daugelis klientų mano, kad sumokėję už pervežimą, jie daugiau nieko nebegali mokėti.