Kelionių organizavimas į Angliją: patikimi maršrutai ir eksperto žinios

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų ir logistikos srityje, mačiau, kaip pasikeitė mūsų suvokimas apie keliones į Didžiąją Britaniją. Anksčiau tai buvo paprasta: ėjai į autobusą arba sėdai į automobilį, važiavai iki uosto ir po valandos jau buvai Kente. Tačiau po „Brexit“ ir pasikeitus migracijos taisyklėms, kelionė į Angliją tapo sudėtingesne, bet vis tiek labai patrauklia iššūkiu. Šiandien tai ne tik fizinis nuvykimas, bet ir smulkus planavimas, dokumentų tvarkymas ir maršruto parinkimas, kuris užtikrins, kad jūsų kelionė nebus nusėta nemalonių staigmenų.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ne ties techninėmis specifikacijomis, o ties tuo, kas svarbiausia kiekvienam keleiviui ar vairuotojui – patikimumu ir ramybe. Anglija pasižymi unikalia kultūra, istorija ir, žinoma, specifiniu kelių eismo taisyklių reguliavimu, kuris gali sukelti sumaištį nepriruošusiems vairuotojams. Mes išnagrinėsime populiariausius maršrutus, jų privalumus ir trūkumus, taip pat atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla ruošiantis kelionei. Nesvarbu, ar planuojate verslo kelionę, atostogas ar kraustymąsi, teisingai organizuotas maršrutas yra pusė sėkmės. Štai išsami informacija, padėsianti jums pasiekti Londoną ar kitus Anglijos miestus be nereikalingų nervingumų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie yra patikimiausi ir populiariausi maršrutai važiuojant į Angliją iš Lietuvos?

Renkantis maršrutą į Angliją, svarbu suprasti, kad nėra vieno vienintelio „geriausio“ kelio, tačiau yra du pagrindiniai koridoriai, kuriais naudojasi 90 proc. vairuotojų iš Baltijos šalių. Pirmasis ir dažniausiai naudojamas yra maršrutas per Kalė (Calais) – Doverį. Tai yra trumpiausias jūros perėjimas. Važiuojant šiuo maršrutu, keliavimas Lietuvoje eina per Lenkiją, Vokietiją (dažnai naudojant A61 arba A9 greitkelius), Belgiją ir Prancūziją. Šis kelias populiarus dėl didžiausio keltų ir „Eurotunnel“ pasirinkimo, tačiau jo trūkumas – intensyvus eismas, ypač ties Paryžiumi (Periferique) ir Kalė uostu.

Antrasis, vis labiau populiarėjantis maršrutas, yra vadinamasis „Šiaurinis kelias“. Jis veda per Olandiją (Nyderlandus), naudojant uostus, tokius kaip Hukas van Holandas (Hook of Holland) arba Rotterdamas, ir plaukiant į Harwichą arba Hullą Anglijoje. Šis maršrutas gali atrodyti ilgesnis žemėlapyje, tačiau jis dažnai leidžia išvengti didžiųjų Prancūzijos ir Belgijos spūstų. Be to, keltai iš Olandijos dažnai yra patogesni ilgesnėms kelionėms, nes turi daugiau pramogų ir galimybę pilnai išsimiegoti. Mano patirtis rodo, kad jei keliaujate su šeima ir norite mažiau streso, šiaurinis maršrutas yra puikus pasirinkimas, nors ir kiek brangesnis.

2. Ką reikia žinoti apie „Eurotunnel“ (Le Shuttle) ir ar jis saugus?

„Eurotunnel“ arba Le Shuttle yra technologinis stebuklas, leidžiantis pervažiuoti po Lamanšo sąsiauriu mažiau nei per 35 minutes. Tai greičiausias būdas patekti iš kontinentinės Europos į Angliją. Vairuotojai užvažiuoja į specialius vagonus, išlipa iš automobilio ir praleidžia kelias minutes traukinyje. Kaip ekspertas, galiu patikinti, kad tai vienas saugiausių transporto būdų pasaulyje – techninė priežiūra čia yra nepriekaištinga, o traukiniai veikia be didesnių nesklandumų jau dešimtmetį.

Tačiau čia yra keletas niuansų. Pirmiausia, bilietai turi būti rezervuojami iš anksto, ypač vasaros sezoną arba švenčių metu, nes vietų skaičius yra ribotas. Antra, „Eurotunnel“ turi griežtas apribojimas dėl kuro degalų. Jūsų automobilyje negali būti didesnių kanostrų su benzinu ar dyzelinu, tik standartinis degalų bakas. Taip pat verta paminėti, kad dėl „Brexit“ čia taip pat vyksta pasienio kontrolė, todėl reikia atvykti bent 30–60 minučių iki išvykimo, kad spėtumėte sumegzti dokumentus ir praeiti britų pasieniečių patikrinimą. Nors tai brangesnis variantas nei keltas, sutaupytas laikas ir nervai dažnai atsiperka.

3. Kokius dokumentus reikia turėti po „Brexit“, kai važiuojama į Angliją automobiliu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai užmirštama. Nuo 2021 metų sausio 1 d. Didžioji Britanija nebeveikia kaip ES dalis, todėl taisyklės pasikeitė. Jei keliaujate kaip turistai iki 6 mėnesių, jums nereikia vizos, tačiau būtina turėti galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelė (ASMENS) daugeliui atvejų nebėra tinkama dokumente įvažiavimui į JK, nors yra keletas išimčių (pvz., apgyvendinimo darbuotojams su išankstine leidimo forma), tačiau paprastam turistui pasas yra privalomas.

Be to, jei keliaujate savo ar nuomojamu automobiliu, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Jei automobilis neregistruotas jūsų vardu (pvz., draugo ar kompanijos), reikalingas raštiškas savininko leidimas vairuoti šį automobilį (angliškai vadinamas Vehicle on Hire arba Letter of Authority). Taip pat patariama turėti „Green Card“ – tai tarptautinė draudimo polisas, patvirtinantis, kad jūsų civilinės atsakomybės draudimas galioja Jungtinėje Karalystėje. Nors dauguma draudikų siunčia šį dokumentą el. paštu, verta turėti spausdintą kopiją. Nepamirškite ir techninės apžiūros liudijimo, jei jo reikalauja šalys, per kurias važiuojate.

4. Ar galima vežti maistą ir gyvūnus į Angliją?

Maisto produktų gabenimas taisyklės po „Brexit“ tapo griežtesnės. Negalima įsivežti mėsos ar pieno produktų iš ES šalių asmeniniam vartojimui, išskyrus labai nedidelius kiekius (pvz., sausųjų pieno produktų ar kūdikių maisto už mažiau nei 2 kg). Taip pat draudžiama vežti daugumą vaisių ir daržovių, jei jie turi žemės likučių. Taigi, jei planavote pasigaminti šašlyko su lietuviška dešra ir sūriu, turėsite suvalgyti juos prieš pasienį arba palikti namuose. Galima vežti makaronus, duoną, konservus (be mėsos), kavą, arbata ir saldainius.

Kas dėl gyvūnų, tai įmanoma, tačiau reikalingas mikroschemas, ant kurios nurodytas jūsų adresas, ir galiojantis raštinis pasas. Gyvūnas turi būti paskiepytas prieš raštinio paso išdavimą (paprastai nuo pasiutligės). Be to, įvedus gyvūną į JK, reikia 24 valandas iki 120 valandų prieš išvykimą gyvūną apgydyti nuo kirmėlių (echinokokozės). Veterinaras turi užpildyti atitinkamą pažymėjimą raštiniame pase. Be šios procedūros, gyvūnas gali būti siunčiamas atgal arba laikomas karantine savininkui sumokėjus visas išlaidas.

5. Kaip susidoroti su vairavimu kairėje pusėje Anglijoje?

Tai vienas didžiausių baimių vairuotojams, pirmą kartą važiuojantiems į Angliją. Teoriškai tai atrodo sunku, tačiau praktiškai organizmas prisitaiko gana greitai, ypač jei važiuojate automobiliu su vairu dešinėje (kaip ir turėtų būti pagal technines sąlygas). Svarbiausia yra prisiminti, kad važiuojate kairėje juostoje. Ženklai „Keep Left“ (laikykitės kairės) yra visur, ypač sankryžose.

Didžiausia pavojų zona yra žiedinės sankryžos (roundabouts). Anglijoje jos yra išplitusios ir veikia kitaip nei Lietuvoje. Žiede reikia judėti pagal laikrodžio rodyklę, o pirmenybė teikiama važiuojantiems žiede (taigi, įžengiant reikia praleisti kairėje važiuojančius automobilius). Taip pat būkite ypatingai atidūs posūkiuose – dažnai instinktas liepia sukti į „savo“ (dešinę) pusę, kas yra mirtinai pavojinga. Patariu pirmąją dieną vairuoti atsargiau, išvengti miesto centro ir didelių greitkelių, kol įgysite pasitikėjimą. Nepamirškite, kad greičio apribojimai Anglijoje nurodyti myliomis per valandą (mph), o ne kilometrais. 60 mph maždaug atitinka 96 km/h, o 70 mph – 112 km/h.

6. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kada geriausia išvykti?

Kelionės trukmė priklauso nuo pasirinkto maršruto ir išvykimo vietos Lietuvoje. Vidutiniškai važiuojant per Kalė (Prancūzija), nuo Vilniaus iki Londono reikia skaičiuoti apie 24–30 valandų grynojo vairavimo laiko. Į šį skaičių reikia įskaityti poilsio pertraukas, keltų laukimą ir pasienio kontrolę. Jei pasirinksite šiaurinį maršrutą (per Olandiją), keltas trunka ilgiau (apie 6–7 valandų į Harwichą), tačiau vairavimo žeme trukmė gali šiek tiek sumažėti, nes išvengiate Paryžiaus spūstų.

Kada geriausia išvykti? Jei norite išvengti didžiausių spūstių, venkite išvykti penktadienio vakarais arba šeštadieniais rytais – tai yra „auksinis valanda“ keliaujantiesiems atostogoms. Geriausia keliauti naktį arba anksti ryte (prieš 6:00 val.), kai keliai dar tušti. Taip pat atsižvelkite į keltų tvarkaraštį. Vasarą ir per šventes (Velykos, Kalėdos, Naujieji Metai) keltai gali būti pilni, todėl bilietai turi būti užsakomi savaitėmis ar net mėnesiais iš anksto. Mano patarimas: nedarykite to klaidos ir planuokite atvykti į uostą bent 2 valandas prieš keltą, ypač jei keliaujate su sunkvežimiu ar dideliu automobiliu – ten eilės gali būti ilgos.

7. Kokios yra kelių mokesčių (Ulez, Congestion Charge) ypatybės Londone?

Patekę į Angliją, ypač jei jūsų kelionės tikslas yra Londonas, susidursite su specifiniais miesto mokesčiais. Vienas jų – „Congestion Charge“ (spūsčių mokestis). Jis taikomas už važiavimą į centrą Londone (Zonoje 1) darbo dienomis nuo 7:00 ryto iki 18:00 vakaro (penktadieniais iki 18:30). Mokestis šiuo metu yra 15 svarų sterlingų per dieną. Jį reikia apmokėti internetu iki vidurnakčio tos dienos, kai važiavote, arba iki pirmosios kitos dienos po vidurnakčio.

Dar vienas svarbus dalykas, ypač senesniems arba nešvariems automobiliams, yra ULEZ (Ultra Low Emission Zone). Ši zona apima didesnę Londono dalį nei spūsčių mokestis, ir veikia visą parą, 7 dienas per savaitę. Jei jūsų automobilis neatitinka tam tikrų išmetamųjų dujų standartų (paprastai ne Euro 6 benzinas ar ne Euro 6 dyzelinas), teks sumokėti 12,50 svarų sterlingų kasdien. Jei neapmokėsite šio mokesčio, bauda gali siekti 160 svarų (sumažėja iki 80, jei sumokėte per 14 dienų). Prieš važiuodami į Londoną, būtinai patikrinkite savo automobilio registracijos numerį oficialioje Transport for London svetainėje, kad sužinotumėte, ar mokėsite mokesčius.

8. Kas daryti, jei automobilis sugenda Anglijoje?

Techninė pagalba užsienyje gali būti sudėtinga ir brangi. Prieš išvykdami, būtina pasitikrinti, ar jūsų civilinio draudimo polisyje yra KASKO arba pagalbos kelyje (Roadside Assistance) plėtinys, galiojantis užsienyje. Dauguma lietuviškų draudimo bendrovių turi partnerius JK, tačiau ne visada. Jei neturite tokio draudimo, techninės pagalbos iškvietimas gali kainuoti šimtus svarų.

Jei automobilis sugenda greitkelyje (Motorway), niekada neilikite transporto priemonės viduje. Užlipkite ant saugos sienelės (barrier) už juostos ir laukite pagalbos. Anglijoje labai veiklios gelbėjimo tarnybos, pvz., „AA“ ar „RAC“, tačiau jei nesate jų nariai, paslauga bus mokama. Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti su savimi „Euro“ formą draudimo polisą (Green Card) su pagalbos telefonu. Jei gedimas nėra rimtas (pvz., padanga), patariu turėti savo priemonių: uždegimo žvakių (diesel), kompresoriaus su lipdukais padangai pūsti, ir, svarbiausia, žinojimo, kaip pakeisti ratą, nes kelyje pagalba gali atvykti tik po valandos ar dviejų.

9. Ar verta rinktis keltą, kuris plaukia ilgiau, ar greitąjį „Eurotunnel“?

Tai klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo jūsų prioriteto – laikas ar komfortas. „Eurotunnel“ yra absoliučus laiko nugalėtojas. 35 minutės po jūra leidžia greitai grįžti į vairą ir tęsti kelionę. Tai idealu verslo keliautojams ar tiems, kurie nori kuo greičiau pasiekti Londoną. Tačiau „Eurotunnel“ gali būti stresinguks, jei esate pavargęs, nes ten nėra vietos pailsėti – tik sėdima traukinyje.

Keltai, priešingai, siūlo „mini atostogas“. Ilgesnių keltų maršrutai (pvz., iš Roterdamo į Harwichą) trunka apie 7 valandas. Tokiuose keltuose yra restoranai, kavinės, net kinų, lovos ar kabinos, kuriose galima užmigti. Jei keliaujate naktį, šis pasirinktas leidžia sutaupyti viešbučio pinigų – tiesiog užmiegate keltą ir atbudote ryte Anglijoje. Taip pat keltai yra palankesni tiems, kurie bijo uždarų erdvių ar tunelių. Taigi, jei keliaujate su šeima ir norite pailsėti, rinkites keltą. Jei skubate ir norite efektyvumo – „Eurotunnel“.

10. Kaip planuoti degalinių sustojimus, kad nesusidurtumėte su per didelėmis kainomis?

Degalų kainos Vakarų Europoje, ypač Belgijoje, Vokietijoje ir Anglijoje, gali smarkiai skirtis nuo Lietuvos. Bendrai, degalai Anglijoje yra brangesni nei kontinentinėje Europoje, tačiau didžiųjų greitkelių (motorways) degalinėse kainos yra katastrofiškai aukštos – jos gali būti 10–20 proc. brangesnė nei miesto degalinėse.

Mano patarimas: planuokite degalų įpylimą ne ant greitkelio, o miesteliuose arba prie mažesnių kelių, naudojant programas, pvz., „GasBuddy“ ar „Google Maps“, kurios rodo degalų kainas realiu laiku. Jei važiuojate per Vokietiją, degalai ten paprastai pigesni nei Prancūzijoje ar Belgijoje, taigi, vertėtų užsipilti baką iki galo prieš išvykstant iš Vokietijos. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Anglijoje daugelyje degalinių reikia apmokėti prieš degalų įpylimą (pay at pump), o ne po jo, kaip mes įpratę.