Kelionės trukmės optimizavimas iš Anglijos: Naudingi Patarimai

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Anksčiau maršrutas iš Anglijos į Lietuvą (ir atgal) buvo gana tiesioginis ir prognozuojamas. Tačiau po „Brexit“ ir vis pasikeitusios geopolitinės situacijos, šis kelias tapo sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau planavimo ir žinių. Daugelis klientų, kurie užsako pervežimus, dažnai klausia: „Kodėl tai trunka tiek ilgai?“ arba „Kaip galime tai padaryti greičiau?“.

Atsakymas nėra paprastas „nuspauskite du kartus stipriau dujų pedalą“. Kelionės trukmės optimizavimas iš Anglijos – tai kompleksinis procesas, apimantis ne tik vairuotojo įgūdžius, bet ir dokumentacijos tvarkymą, maršruto planavimą, muitinės procedūras ir netgi techninės būklės priežiūrą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu praktinius patarimų, kurie padės suprasti, kaip efektyviai sumažinti pristatymo laiką iš Didžiosios Britanijos, išlaikant aukštą paslaugos kokybę ir saugumą.

Svarbiausia suprasti, kad greitis logistikoje nėra pirmasis prioritetas, jei jis pakenkia saugumui ar pažeidžia įstatymus. Tikras profesionalumas pasireiškia tada, kai sugebame numatyti rizikas ir išvengti jų dar prieš jos pasirodant. Todėl optimizavimas čia reiškia ne važiavimą virš greičio, o procesų tobulinimą. Nuo to, kaip greitai parengiami dokumentai, iki to, kurią keltą pasirinksime – kiekvienas minutės detalės skaičiuojasi.

Štai išsami informacija, padėsianti tiek vežėjams, tiek jų klientams efektyviau planuoti siuntas.

DUK

1. Kokį įtakos kelionės trukmei turi „Brexit“ ir muitinės procedūros?

Tai, galbūt, svarbiausias veiksniai, pakeitęs žaidimo taisykles. Iki 2021 metų Anglija buvo Europos Sąjungos dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar kiekviena siunta turi būti deklaruojama. Dažniausia delžia atsiranda dėl neteisingai arba vėlai pateiktų dokumentų.

Jei prekių deklaracija (pvz., eksporto deklaravimas Jungtinėje Karalystėje) nėra patvirtinta prieš krovininio atvykimą į uostą arba tunelį, sunkvežimis gali būti sulaikomas. Tai gali užtrukti nuo kelias valandų iki kelias dienas. Optimizavimo šiuo atveju sprendimas yra vienas: „Pre-lodgment“ (ankstyvasis deklaravimas). Profesionalios transporto kompanijos siunčia visus duomenis muitinės brokeriams dar tada, kai krovinys tik pakraunamas ar net prieš tai. Taip išvengiama eilių pasienio punktuose. Taip pat būtina tikrinti, ar visi HS kodai (prekių kodai) nurodyti tiksliai – net maža klaida gali sustabdyti visą procesą.

2. Ar geriau važiuoti keltu arba per Eurotunelį?

Šis pasirinkimas tiesiogiai veikia laiką, ypač žiemos metu. Eurotunelis („Le Shuttle“) turi didžiulį pranašumą – jis veikia beveik nepriklausomai nuo oro sąlygų. Keltai, priešingai, dažnai atšaukiami arba vėluoja dėl stipraus vėjo La Manšo sąsiauryje. Jei jūsų tikslas – maksimaliai sumažinti vėlavimo riziką, tunelis yra saugesnis ir greitesnis pasirinkimas.

Tačiau keltai gali būti pigesni ir leidžia vairuotojams ilgiau pailsėti (tai svarbu, jei reikia laikytis poilsio režimo). Jei kelionės trukmė yra kritiška (pvz., „Just-in-Time“ pristatymai), aš visada rekomenduoju Eurotunelį. Ten patikrinimai vyksta greičiau, o traukinių dažnumas leidžia važiuoti beveik kas valandą. Be to, ten mažiau tikėtina, kad krovinys bus fiziškai perkrautas į kitą laivą (transhipment), kas kartais nutinka uostuose ir sukuria papildomą riziką prekių pažeidimui.

3. Kaip vairuotojo darbo laiko (tachografo) apribojimai veikia kelionę?

Negalima kalbėti apie greitą pervežimą, nepaisant vairuotojo darbo laiko taisyklių (EU ir UK taisyklės šiuo atveju labai panašios). Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo ilgiau pailsėti (11 valandų).

Daugelis klientų mano, kad 1200 km atstumą galima nuvažiuoti per 12-13 valandų. Tačiau realybėje, atsižvelgiant į poilsio pertraukas, tai trunka ilgiau. Optimizavimas čia reiškia tinkamą maršruto planavimą. Pavyzdžiui, reikia užtikrinti, kad vairuotojas nepradėtų savo 4,5 valandų vairavimo ciklo tuomet, kai artėja didelis miestas su urmu arba artėja keltas. Kartais verta praleisti naktį Anglijoje arba Prancūzijoje taip, kad vairavimo laikas sutaptų su lengviausiu eismo sąlygomis rytą. Geras planavimas leidžia išvengti situacijų, kai vairuotojas privalo stabdyti ne toje vietoje, kur būtų efektyviausia.

4. Kaip pasiruošti dokumentams, kad jų tikrinimas neužtruktų?

Dokumentų tvarka – tai pusė sėkmės. Būtina turėti ne tik CMR sąskaitą-faktūrą, bet ir visus priedus: pakavimo sąrašus (packing list), sertifikatus (jei prekės specialios, pvz., maisto ar chemijos pramonės), ir svarbiausia – eksporto bei importo muitinės deklaracijas.

Mano patirtis rodo, kad dažniausia laiko švaistymas kyla dėl to, kad vairuotojas fiziškai neturi reikiamų spausdintų dokumentų arba jie neatitinka krovinio. Nors viskas jau skaitmeninėjama, pasienio poste pareigūnai vis dar dažnai reikalauja popierinių kopijų. Patarimas: visada turėkite du rinkinius – vieną vairuotojui, antrą – saugomą elektroniniu būdu. Be to, užtikrinkite, kad CMR dokumente būtų tiksliai nurodytas gavėjo kontaktinis telefonas. Jei pareigūnams reikės papildomai patikrinti informaciją, jie gali paskambinti gavėjui, ir tai pagreitins procesą, palyginti su bandymu susisiekti su siuntėju kitame krašte.

5. Kokie yra pagrindiniai „traukos“ taškai (bottlenecks) šiame maršrute?

Iš Anglijos išvykus, pagrindinis „traukos taškas“ yra Doveris (jei važiuojama keltu) arba Folkestone (jei tuneliu). Čia susirenka tūkstančiai sunkvežimių. Jei pasienio kontrolėje sutriksta vienas sunkvežimis, užstringa visa eilė. Vėliau, Prancūzijoje, problemų keliauriai gali kilti dėl migrantų bandymų patekti į sunkvežimius (ypač Kalė regione), dėl ko įvedami papildomi saugumo patikrinimai.

Vėliau maršrute, Belgijoje ir Vokietijoje, eismas gali būti intensyvus, tačiau ten dažniausia vėlavimai susiję su įprastomis spūstimis. Kadangi sumažinti laiką Doverio arba Tunelio zonoje sunku (ten priklaiko nuo srauto), reikia planuoti atvykimą ten ne aštriais pikais (pvz., sekmadienio vakare arba anksti ryte pirmadienį). Kartais verta išvykti šiek tiek vėliau, kad atvyktum į perėją tuomet, kai eilės mažiausios – tai sutaupo daugiau laiko nei agresyvus važiavimas autostradose.

6. Ar technologijos (GPS, stebėjimo sistemos) tikrai padeda sumažinti laiką?

Absoliučiai taip. Anksčiau mums tekdavo naudotis popieriniais žemėlapiais. Dabar GPS sistemos leidžia mums matyti spūstis realiu laiku. Tačiau čia yra ir gudrumas – ne visos GPS sistemos yra pritaikytos sunkvežimiams. Standartinis automobilių GPS gali nukreipti pro mažus miestelius, kuriuose yra sunkiųjų transporto priemonių apribojimai (tiltai, siauros gatvės). Užkliuvimas už tokių kliūčių reiškia ne tik vėlavimą, bet ir baudas.

Profesionalios transporto kompanijos naudoja specializuotą sunkvežimių navigaciją, kuri atsižvelgia į aukštį, svorį ir ilgį. Be to, realaus laiko stebėjimo sistemos leidžia dispečeriui pamatyti, kad vairuotojas sustojo, ir nedelsiant su juo susisiekti arba pakeisti maršrutą, jei keliuose įvyko avarija. Toks aktyvus stebėjimas leidžia reaguoti į problemas iš karto, o ne tada, kai jau vėluojama valanda ar dvi.

7. Kaip krovinio pakavimas įtakoja įkrovimo-iškrovimo laiką?

Tai dažnai nepastebimas, tačiau labai svarbus dalykas. Jei krovinys yra pakrautas chaotiškai (pvz., maišyti krovinių tipai: padėklai ir ilgosios lentos), iškrovimas Lietuvoje gali užtrukti kelias valandas vietoje 30 minučių. Optimizavimas prasideda sandėlyje Anglijoje.

Visada rekomenduoju klientams derėtis dėl „palletized“ (padėklų) krovinio. Tai leidžia naudoti šakės keltuvus ir iškrauti sunkvežimį per 20–30 minučių. Jei krovinys yra „bulk“ (užpildytas pilnas kėbulas be padėklų), tai ne tik prailgina iškrovimą, bet ir didina prekių pažeidimo riziką. Greitas iškrovimas reiškia, kad vairuotojas gali greičiau išvykti atgal arba į kitą užsakymą, todėl bendras procesas tampa efektyvesnis.

8. Kokia svarba techninei būklei? Ar gedimas gali sugriauti visus planus?

Techninė būklė yra pagrindas, kurio negalima ignoruoti. Važiuojant iš Anglijos, atstumas yra didelis (apie 1500–2000 km viena kryptimi). Jei sunkvežimis sugenda Vokietijoje, pristatymo laikas padidėja ne tik dėl remonto, bet ir dėl laiko, reikalingo gelbėjimo tarnybos laukimui, krovinio perkrovimo į kitą sunkvežimį ir t.t.

Prevencinė priežiūra čia yra raktas į optimizavimą. Prieš išvykstant reikia atlikti pilną techninę apžiūrą: padangų (būtent padangų gedimai yra dažniausi), stabdžių, aušinimo sistemos patikrinimą. Naudoti padangų slėgio daviklius (TPMS) leidžia išvengti staigių stabdymų dėl prapučių. Niekas nenori gauti pranešimo, kad jų siunta stovi kažkur prie kelio netoli Hanoverio dėl techninio gedimo, kurio buvo galima išvengti.

9. Kaip sezonas ir oro sąlygos veikia planavimą?

Anglija ir kontinentinė Europa turi skirtingas klimato sąlygas, tačiau žiema visada sukuria iššūkius. Žiemą dienos yra trumpos, o vairuotojai turi daugiau poilsio pertraukų. Be to, drėgnė ir šaltis gali uždelsti keltus.

Optimizavimas šiuo atveju reiškia realumo įvertinimą. Žiemą negalima planuoti kelionės remiantis vasaros standartais. Reikia palikti „laiko rezervą“. Taip pat svarbu sekti orų prognozes ne tik maršruto pradžioje, bet ir tarpinėse šalyse. Jei prognozuojamas sniegas Vokietijoje, gali tekti keisti maršrutą pro šiauresnes arba pietines kryptis. Lankstumas – tai viena iš pagrindinių savybių, leidžiančių išlaikyti terminus net nepalankiomis sąlygomis.

10. Ką klientas gali padaryti, kad padėtų greičiau pristatyti siuntą?

Dauguma klientų mano, kad tai yra tik vežėjo problema, tačiau tai netiesa. Klientas gali daryti labai daug. Pirmiausia – laiku pateikti tikslius ir pilnus duomenis apie prekes (svorį, matmenis, rūšį). Antra – užtikrinti, kad gavėjas Lietuvoje yra pasiruošęs priimti prekes (turi atidarytą sandėlį, paruoštus keltuvus, apmokėjimas sutvarkytas).

Dažnai pasitaiko atvejų, kai sunkvežimis atvyksta į sandėlą laiku, bet sandėlis uždarytas pietų metų arba gavėjas negali susisiekti su atsakingu asmeniu. Tokios 2–3 valandų delsos gali paversti laiku atvykusią siuntą į vėluojančią. Geras komunikavimas tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo yra būtinas sąlyginis elementas greitam pristatymui.

Išvada

Kelionės trukmės optimizavimas iš Anglijos nėra vienas konkretus veiksmas, o sistemingas požiūris į visą procesą. Kaip ekspertas, esu įsitikinęs, kad sėkmė slepiasi detaliuose: nuo to, kaip tiksliai užpildytas dokumentas, iki to, kokia padanga yra ant sunkvežimio. „Brexit“ sudarė papildomų biurokratinių kliūčių, tačiau su tinkama žinia ir planavimu šios kliūtys tampa įveikiamos.

Greitis neturi būti siekiamas bet kokia kaina. Saugumas ir sąžiningumas yra svarbiau nei viena išgelbėta valanda. Tačiau, dirbdami kartą – klientas pateikdamas išsamius duomenis, o vežėjas profesionaliai planuodamas maršrutą ir techninę būklę – mes galime pasiekti puikių rezultatų. Tikiuosi, šie patarimai padės jums geriau suprasti logistikos procesus ir leis planuoti savo siuntas dar efektyviau. Logistika – tai ne tiesių važiavimas, tai strategija, o štai Anglijos maršrutas yra vienas įdomiausių iššūkių šioje srityje.