Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kelionės trukmė: patogus maršrutas į Angliją ir logistikos subtilybės
Įvadas
Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtmečius, suokiau, kad vienas dažniausiai kylančių klausimų, išgirdųų iš klientų, yra labai paprastas: „Kiek laiko užtruks krovinys ar automobilis nuvykti į Angliją?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti techniškas – tiesiog pasiskaičiuoti atstumą ir vidutinį greitį. Tačiau praktika parodo, kad kelionės trukmė į Didžiąją Britaniją (arba, kaip visi įpratę sakyti, į Angliją) priklauso ne tik nuo kilometrų. Tai sudėtingas logistinis mozaika, kurioje susipina geografija, oro sąlygos, muitinės procedūros po „Brexit“ ir, žinoma, žmogiškasis faktorius.
Šiame straipsnyje noriu pasidalinti ne sausais skaičiais, o giliu supratimu apie tai, kaip susiformuoja kelionės trukmė ir kas daro maršrutą patogų. Patogumas – tai ne tik trumpiausias kelias žemėlapyje, bet ir mažiausia rizika, aiškus planas ir gebėjimas išvengti netikėtų stabdymų. Nuo Klaipėdos uosto iki Londono ar Mančesterio – tai kelionė, kuri reikalauja strateginio mąstymo. Štai kodėl, planuodami pervežimus, visada vertiname ne tik kuro kainą, bet ir laiko efektyvumą, nes laikas logistikoje yra tiek pat vertingas, kaip ir patys kroviniai.
Šiandien mes išnagrinėsime pagrindinius maršrutus, jų trukmę, atsakysime į sudėtingiausius klausimus apie vairuotojų poilsį, muitines ir techninę pusę, padėsime suprasti, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys ar asmeninis automobilis pasiektų tiksląjį tašką be nereikalingų nervų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Angliją keliu?
Vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Angliją (Didžiąją Britaniją) sunkvežimiu arba vilkiku svyruoja nuo 48 iki 72 valandų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto ir vietos Jungtinėje Karalystėje. Jeigu kalbame apie lengvųjų automobilių pervežimą arba vairuotojo kelionę be didelio krovinio, laikas gali šiek tiek sumažėti dėl didesnio manevringumo, tačiau skirtumas nėra dramatiškas.
Svarbiausias faktorius yra tai, kad Anglija yra sala. Tai reiškia, kad neįmanoma tiesiogiai nuvažiuoti – reikia naudotis keltu arba Eurotuneliu. Jeigu pasirinksite maršrutą per Klaipėdos uostą į Vokietiją (Kiel arba Šlėzvigas-Holšteinas), o toliau važiuojate per Belgiją ir Prancūziją iki Kalė, patys vairavimo valandos sudarys apie 20–24 valandas. Likusį laiką suima keltų laukimas, prieplaukos procedūros ir, žinoma, būtinos vairuotojo poilsio pertraukos, kurios reglamentuojamos griežtais ES taisyklėmis. Taigi, „nuo durų iki durų“ realistika yra maždaug trys dienos, jei viskas vyksta sklandžiai.
2. Kuris maršrutas laikomas patogiausiu ir greičiausiu?
Esu dirbęs su beveik visais įmanomais variantais, ir mano profesinė nuomonė tokia: patogiausias maršrutas šiuo metu yra keliauti per Vokietiją, vengiant per didelių miestų centų, ir pro Belgiją bei Prancūziją pasiekti Kalė arba Diunkirkos uostus.
Kodėl šis maršrutas laikomas geriausiu? Pirmiausia, Vokietijos autostradų (Autobahn) kokybė leidžia išlaikyti didesnį vidutinį greitį, nors ten ir yra vietų su greičio apribojimais. Antra, šis maršrutas yra labiausiai įsisavęs logistikos kompanijų, kas reiškia, kad jeigu kiltų techninė problema, pagalbos galima tikėtis greičiau. Trečia, šiaurės Prancūzijos uostai (Kalė, Diunkirkas) yra arčiausiai Anglijos pakrantės, o tai sumažina laiką vandenyje.
Kai kurie renkasi kelią per Olandiją (Nyderlandus) ir naudojasi keltu iš Huko (Hook of Holland) į Harvičą (Harwich). Tai gali būti geras pasirinkimas norint išvengti Prancūzijos rūšiavimo centrų (jungle) ir migrantų problematikos, tačiau šis keltas yra brangesnis ir rečiau kursuoja, todėl bendras laikas gali padidėti dėl ilgesnio laukimo.
3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę į Angliją?
„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, ir negalime jo ignoruoti. Iki 2021 metų Anglija buvo dalis Bendrosios rinkos, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar situacija pasikeitė. Kelionės trukmė padidėjo vidutiniškai nuo 2 iki 4 valandų vien tik dėl muitinės procedūrų.
Dabar, prieš įvažiuojant į keltą arba tunelį Prancūzijos pusėje, visi kroviniai turi būti deklaruojami. Jeigu dokumentai (CMR sąskaitos-faktūros, eksporto deklaracijos, EORI numeriai) užpildyti neteisingai arba trūksta kuri nors nors detalė, krovinys gali būti sulaikytas. Esu matęs atvejus, kai viena klaida dokumentuose prailgindavo kelionę ne vienai dienai.
Taip pat, paties Jungtinės Karalystės muitinės tikrinimas priešais Doverį arba Folkestoną gali būti griežtesnis. Importuotojai turi būti pasiruošę atlikti prekių kilmės sertifikavimą. Todėl šiandien patogus maršrutas ne tik apie kelią, bet ir apie „sklandžius dokumentus“. Be šaltųjų dokumentų, net greičiausias maršrutas tampa lėtas.
4. Kiek laiko užtrunka keltų pervežimas ir kaip tai įtakoja grafiką?
Keltai yra neatsiejama šios kelionės dalies, ir jie dažnai tampa „butelio kakleliu“. Populiariausias keltas iš Kalė į Doverį arba atvirkščiai trunka tik 90 minučių. Tai atrodo trumpai, tačiau reikia atsižvelgti į paties įsileidimo į keltą laiką.
Paprastai reikia atvykti į uostą mažiausiai 1,5–2 valandas iki išvykimo, kad būtų atlikta muitinės kontrolė ir įsiregistruota. Jeigu yra eilės (o vasarą arba per šventes jose būna dažnai), šis laikas gali išaugti. Taigi, vienas keltas iš tikrųjų „suvalgo“ apie 4–5 valandas jūsų kelionės grafiko.
Yra ir alternatyvų – Eurotunelis „Le Shuttle“. Techniškai traukinys pervežia vilką arba automobilį per tunelį po La Manšu sąsiauriu per 35 minutes. Tai yra greičiausias būdas persikelti. Tačiau čia taip pat reikia laukti, o bilietų kaina gali svyruoti priklausomai nuo užsakymo laiko. Mano patirtis rodo, kad dėl greičio ir patogumo (nereikia išlipti iš automobilio) tunelis dažnai yra prioritetas, jeigu leidžia biudžetas.
5. Kokios vairuotojo poilsio taisyklės taikomos šiuose maršrutuose?
Štai čia dauguma ne specialistų suklysta. Galima nuvažiuoti iš Vilniaus iki Kalės per 20 valandų, tačiau vairuotojas negali būti vairuojęs 20 valandų iš eilės. Taikomos griežtos ES taisyklės (ETR) ir vairuotojo darbo laiko apskaitos įrenginio (tachografo) reikalavimai.
Pagrindinė taisyklė: po 4,5 valandų vairavimo būtina bent 45 minučių pertrauka (arba 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo (įskaitant pertraukas) būtina 9 valandų poilsis. Šis poilsis gali būti sumažintas iki 3 kartų per savaitę iki 9 valandų, tačiau turi būti atstatytas.
Keliaujant į Angliją, šios taisyklės lemia, kad maršrutą negalima įveikti viena „įsibėgėjimu“. Beveik visada reikalinga nakvyne viduryje kelionės (paprastai Vokietijoje arba Belgijoje). Tai reiškia, kad kelionės trukmę nulemia ne tik greitis, bet ir fizinės vairuotojo galimybės. Mūsų kompanijoje visada planuojame maršrutus taip, kad poilsis būtų kokybiškas ir atitiktų reikalavimus – tai garantija saugumo ir vėlavimų nebuvimo.
6. Ar eismas ir spūstys gali žymiai pailginti kelionę?
Absoliučiai taip. Vakarų Europos autostrados, ypač Vokietijoje (Ruhr sritis), Belgijoje (apie Briuselį) ir Šiaurės Prancūzijoje, yra vienos užriaumyčiausių vietų Europoje. Progonas (darbo pradžia) pirmadieniais rytuose arba pabaiga penktadieniais gali sukelti stūmus, kurie uždelšia judėjimą valandomis.
Ypatingai dažnai problemos kyla ties Kalė. Migrantų bandymai patekti į vilkus neretai verčia Prancūzijos policiją uždaryti kai kurias ruožus arba sustabdyti eismą tikrinimams. Tai sukuria didžiulius spūstis, vedančius link uostų.
Be to, Anglijoje paties greičio apribojimai ir eismas M25 žiede (apie Londoną) taip pat gali sukelti vėlavimų. Jeigu krovinys turi būti pristatytas į šiaurinę Anglijos dalį (Leeds, Mančesteris, Newcastle), kelionės trukmė po persikėlimo per sąsiaurį gali padidėti dar 4–6 valandas. Todėl patogus maršrutas visada įvertina ir „piko valandas“.
7. Kokio tipo transportas geriausiai tinka šiai kelionei?
Pasirinkimas priklauso nuo krovinio pobūdžio, tačiau kalbant apie patogumą ir efektyvumą, standartinis vilkas sutentu (tent) yra universalus sprendimas. Leidžia pervežti didelius kiekius prekių ir yra saugus.
Jei kalbame apie dalinius krovinius (groupage), kai viename vilke keliauja keletas klientų siuntų, tai gali šiek tiek pailginti kelionę dėl iškraunimo-pakrovimo procedūrų tarpiniuose terminaluose. Tačiau tai ekonomiškas sprendimas.
Daugelis klientų klauso apie „Express“ reisus. Tai galima atlikti naudojant vieną vairuotoją ir vieną vilką su dviejų vairuotojų ekipažu (jeigu leidžia biudžetas), tačiau dėl tachografo taisyklių net du vairuotojai negali vairuoti be sustojimo 24 valandas. Jie gali keistis greičiau, tačiau poilsis vis tiek būtinas. Todėl fizinių dalykų (greičio ir atstumo) apeiti neįmanoma – čia nėra „Greitojo ir įnirto“ (Fast and Furious) filmas, o realus logistikos pasaulis.
8. Kaip oro sąlygos (vėjas, rūkas) veikia susisiekimą su Anglija?
Geografinė padėtis lemia, kad La Manšo sąsiauris yra vienas iš rūštingiausių vietų. Stiprus vėjas (ypač vakarų krypties) gali sukelti bangas, dėl kurių keltai nebekyla. Tai ypač būdinga žiemą. Esu patyręs atvejų, kai keltai buvo atšaukti 12 valandų ar net ilgiau.
Rūkas – kita problema. Nors keltai gali plaukti rūkyje (naudojant radarus), Eurotunelio veikla gali būti ribojama arba sustabdyta dėl saugumo, jeigu matomumas yra kritiškai mažas.
Štai kodėl, kai sakau „patogus maršrutas“, turiu omenyje ir rezervinius planus. Patyręs logistas visada žino, kad jeigu oras Kalėje blogas, gali tekti nukreipti transportą į kitą uostą, pavyzdžiui, Ostendą arba Zeebrugę, nors ir tai padidins kelionę. Lankstumas čia yra raktas.
9. Kokie dokumentai būtini, kad kelionėtų būtų kuo sklandžiau?
Dokumentų paketas po „Brexit“ išaugo. Norint, kad maršrutas būtų patogus (t.y. be sustojimų pasienio punktuose), reikia turėti:
1. Galiojantį vairuotojo pažymėjimą (tarptautinio formato).
2. Transporto priemonės registracijos liudijimą.
3. CMR sąskaitą-faktūrą (tarptautinio krovinių pervežimo kvitas).
4. Eksporto deklaraciją (EX1) su MRN numeriu (Jei prekės išvyksta iš ES arba Lietuvos į JK).
5. Importo deklaraciją (JK pusėje).
6. Papildomus dokumentus priklausomai nuo prekių (pvz., veterinarijos pažymus maisto produktams, atitikties sertifikatus technikai).
Jeigu trūksta nors vieno iš šių dokumentų arba juose yra klaidų, „patogus maršrutas“ virs košmaru, su sulaikymu ir baudomis. Mano patarimas: visada patikrinkite dokumentus dar prieš išvykstant transportui iš sandėlio.
10. Ar verta rinktis pervežimų kompaniją, ar galima nuvažiuoti paties?
Jei kalbame apie vienkartinę kelionę su mažu krovininiu automobiliu (pvz., perkant internetu), žinoma, galima važiuoti paties. Tačiau kalbant apie pilnavertį logistiką, krovininius pervežimus ar verslo poreikius, profesionali kompanija sukaupus 20 metų patirtį sutaupys ne tik nervus, bet ir pinigus.
Kodėl? Mes turime sudarytas sutartis su keltų operatoriais, todėl mūsų transportas gali turėti prioritetą arba geresnes kainas. Mes žinome, kur yra geriausios poilsio aikštelės, kur saugu stovėti, kad nebūtų pavogta krovinio. Mes mokame greitai išspręsti muitinės nesklandumus.
Individualus vairuotojas, patekęs į problemą Prancūzijoje arba Anglijoje, gali likti vienas su bėda kalbėdamas užsienio kalba ir nežinodamas procedūrų. „Patogus maršrutas“ – tai ne tik geografija, tai ir ramybė, kurią užtikrina profesionali komanda.
Išvada
Apibendrinant, kelionės trukmė į Angliją nėra pastovus dydis, kurį galima nustatyti viena formule.