Kelionės trukmė iš Anglijos: nuo durų iki durų – ką tikėtis ir kaip suplanuoti logistiką

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sugebu iš anksto numatyti klausimus, kurius klientai užduoda prieš pasirašydami sutartį. Vienas dažniausiai pasitaikančių ir vienu metu sudėtingiausių klausimų yra susijęs su laiku. Tačiau kai kalbame apie maršrutą „iš Anglijos iki Lietuvos“, paprastas atsakymas „trys dienos“ dažnai būna per daug trumpas ir netikslus. Logistika – tai ne tik fizinis atstumas, kuris tarp šalių siekia apie 1800–2000 kilometrų, tai kompleksinis procesas, į kurį įeina ir muitinės procedūros, ir kelių eismo sąlygos, ir galiausiai paties krovinio rūšis.

Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“), situacija kelyje pasikeitė neatsiejamai. Anksčiau ribas kirti buvo paprasta – sustodami ir tik pasirodydami dokumentus. Dabar tai reikalauja detalaus preparavimo. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamete praktine patirtimi, išsamiai aptarsime, kas tiksliai lemia kelionės trukmę nuo siuntėjo durų Anglijoje iki gavėjo durų Lietuvoje, ir ką turėtumėte žinoti, norėdami išvengti nereikalingų nervingumų.

Svarbu suprasti, kad paslauga „nuo durų iki durų“ (angliškai vadinama door-to-door) reiškia pilną atsakomybę už krovinių pervežimą. Tai ne tik vairuotojo darbas vairuoti; tai organizacinis procesas, kurio metu logistikos įmonė koordinuoja krovinių paėmimą, juos užfiksuoja, veža per jūrą arba po žeme, tvirtina muitinės deklaracijas ir pristato į nurodytą vietą. Kiekvienas šių etapų turi savą pavojų ir savo laiko sąnaudas. Žemiau išsamiai atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionė (arba jūsų siuntos kelionė) būtų kuo sklandesnė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas iš Anglijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas, kurį nurodome savo klientams, svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų, tačiau tai yra labai sąlyginė norma. Jei kalbame apie pilną krovininį automobilį (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai be sustojimų ir kuriame viskas tvarkingai paruošta, kelionė gali užtrukti net 2–3 dienas. Tačiau dažniausiai dirbame su daliniais krovinių pervežimais (LTL – Less Than Truck Load) arba konsoliduotomis siuntomis.

Tokiu atveju trukmė prailgėja, nes reikia surinkti krovinius iš skirtingų siuntėjų Anglijoje, nuvežti į sandėlį, suskirstyti ir tik tada išvykti. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Anglija yra sala. Norint ją palikti, reikia persikelti per Lamanšą. Ferų laikatašiai ir Eurotunelio užimtumas taip pat įeina į šį laiką. Taigi, 3–5 dienos yra realus tikslas, kai viskas vyksta sklandžiai, bet reikia turėti galvoje, kad techniniai nesklandumai gali šį laiką padidinti.

2. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę?

Tai, galbūt, svarbiausias faktorius pastaraisiais metais. Iki 2021 m. sausio 1 d. pervežimai tarp Jungtinės Karalystės ir ES vyko kaip viduje ES – be muitinės patikros. Dabar kiekviena siunta turi praeiti eksporto procedūrą Anglijoje ir importo procedūrą Lietuvoje (arba pirmoje ES šalyje).

Praktiškai tai reiškia, kad prieš išvykdamas vairuotojas (arba mūsų brokeris) turi pateikti eksporto deklaraciją britų muitinės poste (pvz., Dover arba Folkestone). Jei dokumentuose yra klaidų, trūksta prekių kodų (HS kodų) arba svorio neatitinka realios siuntos, vairuotojas gali būti sulaikomas kelias valandas, o kartais ir dienas. Tas pats pasikartoja atvykus į Lietuvą. Nors dauguma mūsų partnerių jau yra pripratę prie naujų taisyklių ir turime profesionalų brokerių pagalbą, papildomas administracinis laikas visada įtraukiamas į grafiką. Tai nebe 5 minučių formalumas, o sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo.

3. Kuo skiriasi dalinių krovinių (LTL) ir pilnų krovinių (FTL) pervežimo laikas?

Skirtumas gali būti dramatiškas. Pilnas krovinys (FTL) – tai kai jūs užpildote visą sunkiasvorį automobilį arba puspriekabę. Tokiu atveju vairuotojas atvyksta pas jūsų sandėlį Anglijoje, užkrauna ir važiuoja tiesiai į Lietuvą. Stabdos daromos tik poilsio arba degalinių užkrovimui. Tai yra greičiausias ir efektyviausias būdas, idealus, jei turiite daug prekių (pvz., 20–24 palečių arba daugiau).

Daliniai kroviniai (LTL) arba konsolidacija yra sudėtingesni. Jūsų siunta atvyksta į mūsų arba partnerio sandėlį Anglijoje (pvz., Londono ar Birmingham apylinkėse). Ten ji laukia, kol bus surinktas pakankamas kiekis kitų krovinių, kad užpildytume sunkiasvorį automobilį. Šis surinkimo etapas (konsolidacija) gali trukti 1–2 dienas. Tik kai automobilis pilnas, jis pradeda savo kelionę į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, vėl reikia iškrauti visą automobilį, suskirstyti siuntas ir pristatyti jas po adresatus. Todėl LTL siuntos dažniausiai keliauja 4–7 dienas, nors fizinis važiavimo laikas toks pat kaip ir FTL.

4. Ar „nuo durų iki durų“ reiškia, kad siunta bus pristatyta tiesiai į mano namus ar sandėlį?

Taip, taip ir yra suprantama ši paslauga. Mūsų įsipareigojimas yra paimti krovinią iš nurodytos vietos Anglijoje (pvz., jūsų buto, namų, sandėlio ar parduotuvės) ir pristatyti ją į nurodytą adresą Lietuvoje. Tačiau čia svarbu atsižvelgti į techninius niuansus.

Jei siuntą paimate iš buto antrame aukšte be lifto Anglijoje, reikia numatyti laiką krovėjams. Patys vairuotojai dažniausiai neįsileidžia į krovimo darbus – jie atsakingi už vairavimą. Todėl „nuo durų“ reiškia, kad mes organizuojame krovimo komandą vietose. Tas pats galioja ir pristatymui. Jei adresas Lietuvoje yra miesto centre, kur sunkiasvoriams sunku privažiuoti, arba reikia specialios leidimo (pvz., Vilniaus senamiestyje), tai taip pat gali prailginti pristatymo laiką. Todėl, prašant paslaugos, būtina kuo tiksliau aprašyti vietos sąlygas – ar yra pakelių, ar galima privažiuoti 13 metrų aukščio sunkiasvoriui, ar reikia mažesnės mašinos su „keltais“ (kranu). Nuo to priklauso ne tik laikas, bet ir kainos pasiūlymas.

5. Kokį vaidmenį vaidina jūrų ir tunelio pervežimas (Dover-Calais arba Hook of Holland)?

Geografinė padėtis lemia, kad negalime tiesiog važiuoti žeme. Turime kirsti Lamanšą. Yra du pagrindiniai būdai: keltis Dover-Calais (arba Dover-Dunkirk) keltu arba važiuoti per Eurotunelį („Le Shuttle“).

Keltai dažniausiai būna pigesni, bet jie veikia pagal tvirtą grafiką, o laukimas uoste gali trukti valandas, ypač jei yra blogi orai (rūkas, audra) ar didelis eismas. Atstumas nuo Londono iki Dover yra apie 120 km, todėl vairuotojas turi išvykti pakankamai anksti, kad nepavėluotų į „laiką“ (slot).

Eurotunelis (Folkestone-Calais) yra greitesnis – patys pervežimai trunka tik 35 minutes, tačiau ten taip pat gali būti eilių, ypač po „Brexit“, kai tikrinami dokumentai. Taip pat yra maršrutas per Šiaurės jūrą (pvz., iš Immingham arba Hull į Rotterdam arba Hook of Holland). Šie maršrutai ilgesni, bet jie leidžia vairuotojams ilsėtis kelyje, kadangi jūros pervežimas trunka 6–8 valandas. Pasirinkimas priklauso nuo to, iš kurios Anglijos dalies paimamas krovinys. Jei siunta iš šiaurės (Newcastle, Leeds), greičiau važiuoti į Šiaurės jūrą negu į pietus iki Dover. Visi šie veiksniai tiesiogiai įtakoja galutinę kelionės trukmę.

6. Ar savaitgaliai ir šventės įtakoja pristatymo laiką?

Absoliučiai taip. Tarptautiniai pervežimai yra glaudžiai susiję su vairuotojų darbo laiko reglamentu. Vairuotojai turi griežtai reglamentuotas poilsio valandas. Jei kelionė trunka 3 dienas, ir vairuotojas išvyksta ketvirtadienį, jis gali atvykti šeštadienį, tačiau dauguma sandėlių ir gavėjų Lietuvoje šeštadieniais nedirba.

Be to, vairuotojams taikomi savaitiniai poilsio laikotarpiai. Jei vairuotojas pasiekia savo 45 valandų (arba 9 valandų kasdien) vairavimo limitą, jis privalo sustoti. Jei šis sustojimas krenta į savaitgalį, pristatymas atidėliojamas iki pirmadienio. Taip pat būtina atsižvelgti į šalies šventes. Anglijoje ir Lietuvoje šventės gali nesutapti (pvz., Kalėdos ar Velykos), tačiau muitinės dažniausiai dirba pagal nustatytą grafiką, o sandėliai stovi. Todėl, planuodami siuntą, visada verta klausti: „Ar ši data krenta į savaitgalį ar šventę?“, nes tai gali pridėti papildomų 2–3 dienų prie termino.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad kelionė neužtruktų ilgiau nei reikia dėl muitinės?

Dokumentų tikslumas – tai 50 % sėkmės greitam pristatymui. Dažniausiai delsą sukelia neteisingai užpildyta prekių sandėlio sąskaita (Commercial Invoice) arba pakavimo sąrašas (Packing List).

Kadangi po „Brexit“ Anglija tapo trečiąja šalimi, mums reikalingi tiek eksporto, tiek importo dokumentai. Svarbiausia yra nurodyti tikslius prekių kodus (HS kodus), svorį (bruto ir neto), vertę ir kilmę. Jei dokumentuose nurodytas „Baldai“ be detalaus aprašymo, muitininkas gali sustabdyti siuntą detalesniam tikrinimui. Jei svoris sąskaitoje nurodytas 500 kg, o realuose svarstyklėse rodo 600 kg, tai sukelia neapykantą ir įtarimus.

Jūs kaip klientas turite užtikrinti, kad mums perduodami dokumentai yra 100 % tikslūs. Mes, kaip ekspedicijos agentai, parengiame deklaracijas, bet jei duomenys šaltinyje (jūsų dokumentuose) neteisingi, mes negalime jų pakeisti be jūsų žinios. Kiekviena minutė, praleista telefonu bandant išaiškinti, kas yra toje dėžėje, prailgina kelionę.

8. Ar kelių eigos sąlygos (užstrigimai) Anglijoje ir Europoje dažnai veikia laiką?

Anglijoje, ypač pietryčiuose (kelyje į Dover), eismas yra intensyvus beveik visada. M25 aplinkkelis aplink Londoną yra žinomas kaip viena daugiausia spūsčių turinčių vietų Europoje. Jei vairuotojas dėl eismo įstrigs ir pavėluoja į keltą, jis gali praleisti savo „laiką“. Tada reikia laukti kito keltų, kas gali reikšti 3–4 valandas (arba daugiau naktį) delsą.

Taip pat Europoje, ypač vokietiškose autostradose arba lenktamose vietose prie Varšuvos, taip pat būna eismo įvykių. Žiemos metu, kai pasitaiko sniego, sunkiasvoriai automobiliai dažnai stovi kalnuose arba uždraustuose ruožuose. Nors šie dalykai yra neprognozuojami, patyręs ekspeditorius stebi orus ir eismo situaciją realiu laiku. Kartais mes galime pakeisti maršrutą (pvz., važiuoti per Belgiją o ne per Prancūziją), tačiau tai visada kelia tam tikrą riziką. Todėl į 3–5 dienų terminą visada įtraukiame nedidelę „saugos amortizaciją“ tokioms situacijoms.

9. Kas atsitinka, jei gavėjo nėra namuose arba jis neprisijungia prie telefono?

Tai klasikinis problemų šaltinis. Sunkiasvoris automobilis atvyksta į adresą, o nieko nėra. Vairuotojas negali palikti siuntos kieme (nesaugu) ir negali jo tiesiog mesti. Jis turi laukti.

Pagal taisykles, vairuotojas gali laukti nemokamai tik nustatytą laiką (paprastai 1–2 valandas). Po to pradedami skaičiuoti stovėjimo mokestis (demurrage). Šie mokesčiai gali būti dideli – nuo 30 iki 60 eurų per valandą. Be to, jei vairuotojas praleidžia savo vairavimo laiką laukdamas, jis gali tekti sustoti poilsio, o tai reiškia, kad siunta gali būti pristatyta tik kitą dieną.

Todėl būtina, kad gavėjas būtų pasiekiamas. Mes visada siunčiame pranešimus (SMS arba el. paštu) su vairuotojo telefono numeriu ir numatomu atvykimo laiku. Jei žinote, kad nebusite namuose, praneškite mums iš anksto – galime suderinti pristatymą į kitą adresą arba į sandėlį laikinai laikyti. Komunikacija čia yra raktas.

10. Kaip galiu užtikrinti, kad mano siunta atvyks kuo greičiau?

Geriausias būdas pagreitinti procesą yra pasiruošimas ir lankstumas. Pirmiausia, pateikite tikslius dokumentus iš karto. Nedelskite su duomenimis apie prekes. Antra, jei krovinys nedidelis, bet skubus, galvokite apie dalinio krovinio (LTL) paslaugą su prioriteto pažymėjimu (kai įmanoma, jį įdedama į greitesnę grupę). Trečia, būkite pasiekiami.

Taip pat, jei krovinys yra iš Londono arba jo apylinkių, atsižvelkite į ryto spūstis. Kartą patyrėme atvejį, kai klientas skubėjo, o vairuotojas negalėjo išvykti iš Londono sandėlio, nes buvo užstrigęs eisme, kurį sukėlė avarija. Tokiu atveju nėra ką daryti – reikia kantrybės. Tačiau jei pasirūpinsite dokumentais ir sandėliu (kad būtų paruoštas krovimui), mes padarysime viską, kad vairuotojas netektų laikingo laiko. Greičiausias maršrutas yra tas, kuriame nėra stabdžių – ir dažniausiai šie stabdžiai būna ne kelyje, o biurose arba prie sandėlių vartų.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė iš Anglijos į Lietuvą „nuo durų iki durų“ nėra fiksuotas dydis, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo daugelio kintamųjų. Nors fizinis atstumas gali būti įveiktas per 48 valandas, realus laikas nuo užsakymo iki prekių gavimo dažniausiai svyruoja tarp 3 ir 6 darbo dienų.

Esu matęs, kaip per šiuos dvidešimt metų logistika pasikeitė: nuo paprastų knygynų sąrašų iki elektroninių deklaracijų ir GPS stebėjimo realiu laiku. Šiandien, gyvendami „post-Brexit“ realybėje, svarbiausia ne kiekvienos valandos gaudymas, o procesų stabilumas ir skaidrumas.