Kelionės trukmė iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu: Ką tikėtis ir nuo ko priklauso greitis?

Kelionė tarp Anglijos ir Lietuvos yra viena dažniausiai aptariamų temų tarp tų, kurie planuoja grįžti į tėvynę arba siųsti savo artimuosius. Daugelis klientų, susisiekiančių su mūsų kompanija, pirmiausia klausia ne kainos, o laiko. „Kiek tai užtruks?“ – šis klausimas skamba beveik kiekvienu telefoniniu skambučiu. Atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt met�, išmokau vieno: fiksuoto laiko šioje maršruto dalyje praktiškai nėra.

Kelionės trukmė iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu yra kintantis dydis, kuris priklauso ne tik nuo atstumo, kuris yra apie 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo konkrečios išvykimos ir atvykimo vietos, bet ir nuo daugelio kitų, dažnai neprognozuojamų veiksnių. Šiame straipsnyje aš detaliai aptarsiu visus aspektus, kurie daro įtaką kelionės greičiui, padėsiantys jums suprasti, kodėl kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau nei planavote, ir kodėl tai dažnai būna būtina jūsų saugumui.

Norint pasiekti aukštą aptarnavimo kokybę, reikia suprasti procesą. Mes ne vairuojame lenktyniniais automobiliais, o gabename žmones, todėl pagrindinis prioritetas visada yra saugumas ir komfortas, o ne greitasis važiavimas. Vis dėlto, stengiamės optimizuoti maršrutus taip, kad kelionė būtų kiek įmanoma trumpesnia ir be nereikalingų uždelčimų.

Įvadas

Mikroautobusų pervežimai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos jau seniai tapę populiaria alternatyiva regulariems aviabilietai. Tai ne tik ekonomiškesnis sprendimas, bet ir patogus būdas nukeliauti iš durų į duris, be daugybės persėdimų ir bagažo apribojimų, kuriuos keliauja oro uostuose. Tačiau, renkantis šį būdą, būtina turėti realių lūkesčių. Kelionė per Europą ir per Lamanšą yra sudėtingas logistinis procesas.

Profesionalios pervežimo kompanijos visada skiria dėmesį ne tik greičiui, bet ir kokybei. Per dvidešimt metų patirties matome, kaip pasikeitė kelių infrastruktūra, pasienio kontrolės taisyklės, ypač po „Brexit“, ir techninius reikalavimus transportui. Visi šie elementai tiesiogiai įtakoja tai, kiek valandų praleisite kelyje.

Šiame straipsnyje mes nenaudosime abstrakčių terminų, o bandysime paprastai aiškintis, kas vyksta vairuotojo kabinoje ir už jos ribų. Suprasdami mechanizmą, galėsite geriau planuoti savo laiką ir mažiau nerimauti, jei atvyksite kiek vėliau. Galiausiai, tikslas ne tik nuvežti klientą į vietą, bet ir padaryti taip, kad jis jaustųsi saugiai ir ramiai.

Svarbu paminėti, kad mikroautobuso kelionės trukmė dažnai apima ne tik tiesioginį važiavimo laiką, bet ir technines pertraukas, keleivių pasiėmimo/išlaipinimo procedūras bei galimai laukimo eilėse pasienio punktuose. Todėl, kai sakome, kad kelionė trunka apie 24–30 valandų, tai yra vidutinis statistinis duomenys, o ne garantuota data ir laikas.

Sekančioje straipsnio dalyje pateiksime išsamią „Dažniausiai užduodamų klausimų“ (DUK) seciją, kurioje atsakysime į pačius smulkiausius klausimus susijusius su kelionės trukme.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu?

Vidutinė kelionės trukmė paprastai svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, skaičiuojant nuo pirmojo keleivio pasiėmimo Anglijoje iki paskutiniojo išlaipinimo Lietuvoje. Jeigu kalbame apie važiavimą tiesioginiu maršrutu be sustojimų (teoriškai), tai tas pats atstumas automobiliu būtų įveikiamas per maždaug 20–22 valandas. Tačiau praktikoje tai neįmanoma dėl keleivių aptarnavimo, techninių reikalavimų ir vairuotojo poilsio režimo. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad mikroautobusas dažnai turi apvažiuoti keletą miestų Anglijoje prieš išvykstant ir panašiai Lietuvoje prieš baigiant maršrutą, kas prideda papildomų valandų prie bendro laikmačio.

2. Kodėl kelionės trukmė gali skirtis net ir vienos ir tos pačios kompanijos reisuose?

Tai vienas dažniausiai nepriimtinų dalykų keleivių, tačiau jis turi logišką paaiškinimą. Kiekviena kelionė yra unika. Pavyzdžiui, jei viename reise keleiviai yra pasiruošę ir laiku laukia nurodytose vietose, viskas vyksta pagal grafiką. Tačiau jei vienas keleivis vėluoja 15 minučių, o kitas reikalauja sustoti prie parduotuvės ar vaistinės, tai sukaupia didelę delsą. Be to, eismo sąlygos, tokios kaip avarijos greitkeliuose ar staigūs oro sąlygų pasikeitimai (liūtys Anglijoje, rūkas Vokietijoje), gali visiškai sužlugyti grafiką. Mūsų patirtis rodo, kad nėra dviejų vienodų kelionių, net jei jos vyksta ta pačia savaitę.

3. Kokios įtakos trukmei turi keliavimas per Lamanšą (per Žemę į Prancūziją)?

Perėjimas per Lamanšo sąsiaurį yra vienas kritiškiausių momentų. Dauguma mikroautobusų naudoja Eurotunelį (traukinį „Le Shuttle“), kuris pervežia transporto priemonę per sąsiaurį per maždaug 35 minutes. Tačiau tai yra gryvas kelionės trukmės laikas be įsiskaičiuoto laukimo prieš terminalą. Reikia atvykti bent 60–90 minučių iki išvykimo, kad būtų atlikta pasienio kontrolė (tiek Jungtinės Karalystės, tiek Prancūzijos pusėje) ir techninė apžiūra. Jeigu pasirinksite keltą (pavyzdžiui, iš Dover į Calais ar Dover į Dunkerque), kelyje pridėsite maždaug 1,5–2 valandas paties plaukiojimo laiko, taip pat reikės atsižvelgti į ilgiau užtrunkantį įsileidimą į keltą. Eurotunelis dažniausiai yra greitesnis ir labiau nepriklausomas nuo oro sąlygų pasirinkimas.

4. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę ir pasienio kontrolę?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasienio procedūros pasunkėjo. Anksčiau perėjimas buvo beveik nematomas, dabar reikia sustoti tiek išvykstant iš Anglijos, tiek įvažiuojant į ją. Tai reiškia, kad mikroautobusai privalo užsukti į specialias kontrolės zonas, kur pasienio pareigūnai patikrina dokumentus. Šios procedūros gali trukti nuo 15 minučių iki valandos ir ilgiau, priklausomai nuo eilės ir apkrovos. Ypatingai tai pastebima per šventes ar atostogų laikotarpius, kai eilės gali būti labai ilgos. Taip pat griežtėja muitinės tikrinimai, ypač jei mikroautobuse vežamos prekės viršijančios leidžiamą nekomercinį limitą, kas gali prailginti kelionę dar labiau.

5. Kiek laiko skiriamas vairuotojui poilsiui ir kodėl tai svarbu keleiviui?

Tai ne tik klausimas teisės aktų, bet ir fizinės saugumo klausimas. Pagal ES ir JK reguliavimą, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, per parą vairuotojas privalo turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Ilgos kelionės (virš 9 valandų vairavimo) reikalauja dviejų vairuotojų komandos, kadangi vienas žmogus fiziškai negali atlikti tokio darbo legaliai ir saugiai. Kai sakome, kad kelionė trunka 30 valandų, didžiąją dalį šio laiko sudaro ne tik važiavimas, bet ir šie būtini poilsio intervalai, užtikrinantys, kad vairuotojas prie vairo bus atsarges ir reaguos greičiau į netikėtas situacijas kelyje.

6. Kaip mikroautobuso maršrutas (per ką važiuojame) veikia laiką?

Maršrutas Anglija–Lietuva dažniausiai eina per Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją. Tai yra trumpiausias ir efektyviausias kelias. Tačiau kiekviena šalis turi savo ypatumų. Vokietijoje, pavyzdžiui, „Autobahn“ greitkeliai dažnai neturi greičio apribojimo, tačiau juose dažnai vyksta remonto darbai, kurie sukuria „siurblius“ ir priverčia važiuoti lėtai. Lenkijoje kelių kokybė gerėja, bet vietomis dar galima sutikti prastesnių ruožų ar didelius sunkvežimių srautus. Be to, jeigu reisas yra „ekspresinis“, jis gali važiuoti be sustojjimų tarp šalių, tačiau pigesniuose reisuose gali būti planuojami trumpi sustojimai degalinėse parduotiems keleiviams paimti, kas taip pat prideda laiko.

7. Kaip oro sąlygos (meteorologiniai sąlygos) veikia mikroautobuso kelionę?

Žiemos mėnesiais arba rudenį, kai vyksta stiprios liūtys, rūkas arba sniegas, kelionės trukmė gali padidėti drastiškai. Anglijoje dažnai pasitaiko vėjo audros, kurios gali uždaryti tunelius ar kelius. Vokietijoje ir Lenkijoje žiema su sniegu gali priversti važiuoti žymiai lėčiau nei leidžiama didžiausias greitis (ypač, jei mikroautobusas ne su „žiemos“ padangomis, nors tokių reikalavimų mes laikomės griežtai). Taip pat vasarą atsitinka, kad dėl karščio oro arba avarijų susidaro dideli spūstys. Patyręs vairuotojas visada pasirinks saugų greitį, net jei tai prailgins kelionę, nes saugumas yra aukščiau už grafiką.

8. Kiek laiko užtrunka keleivių pasiėmimas ir išlaipinimas („pirmasis paskutinis“ principas)?

Dauguma klientų kyla klaida manydami, kad jei jie gyvena arba važiuoja iš Londono, tai kelionė bus trumpesnė. Tačiau mikroautobusas turi surinkti visus keleivius. Jeigu maršrutą planuojame taip, kad paimtume žmones iš Londono, paskui „užsuktume“ į Peterborough, Nottingham, Sheffield ir tik tada važiuotume link tunelio, pirmasis keleivis gali praleisti mikroautobuse 4–5 valandas dar iki išvykimo iš šalies. Tas pats principas galioja ir atvykstant į Lietuvą – jeigu jūs esate pirmas išlaipinimo sąraše Vilniuje, kelionė jums baigsis greičiau, jeigu paskutinis (pvz., Klaipėdoje), turėsite sėdėti dar kelias valandas, kol bus išlaipinti kiti. Todėl visada klausykite konkretaus maršruto aprašymo.

9. Ar galima numatyti tikslią atvykimo laiką į konkrečią vietą?

Atsakymas yra nelabai teigiamas, jei kalbame apie tikslumą iki minutės. Mes visada skelbiame planuojamą atvykimo laiką, tačiau jis yra įvertis. Profesionalios kompanijos visada siunčia vairuotojo kontaktą arba stebėjimo nuorodą (GPS), kad klientas galėtų realiu laiku matyti, kur yra transporto priemonė. Tai leidžia išvengti nereikalingo laukimo šaltuoju oru arba pavėluoti į susitikimą. Rekomenduojama laikytis taisyklės: planuokite savo veiklus tik tada, kai jau esate išlipo iš mikroautobuso, o ne remdamiesi teoriniu atvykimo laiku, kuris gali pasikeisti dėl avarijos A14 greitkelyje.

10. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji neprailgtų dėl mano kaltės?

Keleivias taip pat gali įtakoti bendrą kelionės greitį. Patirtis rodo, kad dažniausios delsos kyla dėl to, kad keleiviai vėluoja į susitikimo vietą. Jeigu nurodytas susitikimo laikas yra 06:00 ryte, reikia būti vietoje 05:50, o ne 06:10. Vėlavimas vieno žmogaus sukelia stresą vairuotojui ir erzina kitus keleivius. Taip pat svarbu turėti pasiruošusius dokumentus (pasą, vizą jei reikalinga) – jų ieškojimas pasienio punkte gali užtrukti ilgiau nei įsivaizduojate. Gerai suplanuotas ir atsakingas požiūris padeda išlaikyti grafiką.

Išvada

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu yra sudėtingas, tačiau gerai organizuotas procesas. Nors 24–30 valandų atrodo kaip ilgas laikas, vertinant visas aplinkybes – atstumą, pasienio kontrolę, techninius sustojimus ir vairuotojo poilsį – tai yra labai geras rezultatas. Svarbiausia yra suprasti, kad šioje srityje greitis niekada neturi būti aukščiau už saugumą.

Dirbdami daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje, matome, kad klientams, kurie supranta šias subtilybes, kelionė visada pasirodo malonesnė ir greitesnė psichologiškai. Žinodami, ką tikėtis, galite atsipalaiduoti, pasikliauti profesionaliu vairuotoju ir mėgautis kelione, skaityti knygą arba pažiūrėti filmą, o ne stebėti laikrodžio rodykles.

Mes visai stengiamės, kad jūsų kelionė vyktų sklandžiai, tačiau visada reikia atsižvelgti į tai, kad kelyje gali atsitikti nenumatytų dalykų. Pasiruošimas ir kantrybė – tai raktas į sėkmingą ir komfortišką kelionę. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti visus procesus ir jus tai, ką mes darame kasdien, gabendami žmones per tūkstančius kilometrų.