Kelionės trukmė ir maršruto optimizavimas į Angliją: Eksperto Vadovas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vienas dalykas visada išlieka pastovus – klientų noras gauti savo krovinį kuo greičiau ir pigiau. Tačiau, kalbant apie maršrutus į Angliją (arba Jungtinę Karalystę), „greičiau“ ir „pigiau“ dažnai yra priešingybės, o kelionės trukmė priklauso ne tik nuo to, kaip stipriai spaudžia akceleratorius. Tai sudėtingas galvosūkis, į kurį įeina geografija, teisiniai nuostatai, oro sąlygos ir, žinoma, žmogiškasis faktorius.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tikiai veikia jūsų krovinių kelionės trukmę bei kaip profesionaliai suoptimizuojame maršrutus, kad jūsų prekės pasiektų adresą laiku. Nesvarbu, tai yra dalinis krovinių pervežimas arba pilnas sunkvežimio reisas – principai išlieka tie patys.

Įvadas

Anglija nuo kontinentinės Europos atskirta ne tik Lamanšo sąsiauriu, bet ir vis kitokia logistika. Po „Brexit“ procesai tapo dar sudėtingesni, o reikalavimai – griežtesni. Daugelis klientų mano, kad atstumas nuo Vilniaus iki Londono yra tiesiog kelias šimtai kilometrų, kuriuos galima nubražti tiesia linija. Praktikoje tai yra kelionė, kurią lemia kelių tinklas Vokietijoje ir Belgijoje, uostų užimtumas Prancūzijoje arba Olandijoje bei migracijos ir muitinės procedūros Anglijoje.

Maršruto optimizavimas nėra pasirinkimas trumpiausio kelio GPS žemėlapyje. Tai yra strateginis sprendimas, įvertinantis vairuotojo poilsio laikas, keltų arba Eurotunelio tvarkaraščius, galimas spūstis ir, svarbiausia, saugumą. Ilgais metais sukauptas patyrimas leidžia mums numatyti rizikas dar prieš jas įvykstant. Pavyzdžiui, žinome, kad tam tikrais savaitės dienomis Antverpeno žiedas gali tapti neįveikiamas kliūtis, todėl pasirenkame alternatyvų kelią per Nyderlandus.

Kai kalbame apie laiką, reikia suprasti, kad standartinis pervežimas į Angliją trunka apie 3–4 dienas. Tačiau tai yra vidutinis rodiklis. Tiksli trukmė priklauso nuo to, ar keliame pilną krovinį (FTL), ar dalinį (LTL), ar tai yra pirmas reisas į JK, ar reguliari linija. Štame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šius niuansus, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėsime jums suprasti, kas vyksta „už scenos“.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti subtilybes susijusias su krovinių gabenimu į Angliją.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutiniškai krovinys iš Lietuvos į Angliją (pvz., į Londoną arba Midlands regioną) keliauja nuo 3 iki 4 dienų, jei kalbame apie standartinį sunkvežimio pervežimą. Tačiau šis laikas gali svyruoti. Jei tai yra ekspresinis siuntinių pervežimas mažesniu automobiliu (furgonu), trukmė gali sutrumpėti iki 2–3 dienų. Ilgiausiai trunka dalinių krovinių (LTL) surinkimas ir iškrautas, nes čia reikia surinkti prekes iš keleto siuntėjų ir paskirsti keletui gavėjų. Be to, labai didelę įtaką turi užsakymo pateikimo laikas – jei krovinys pasiruošęs antradienį ryte, jis gali būti išvežtas iš karto, o jei penktadienį vakare – reikės laukti iki pirmadienio, dėl vairuotojų poilsio laiko apribojimų.

2. Kokius pagrindinius maršrutus naudojate gabenant krovinius į Angliją?

Yra du pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame priklausomai nuo krovinio tipo ir paskirties vietos. Pirmasis ir populiariausias – maršrutas per Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją, perkeliant keltu arba traukiniu per Lamanšo sąsiaurį (Doveris-Kalis arba Doveris-Dunkerka). Šis maršrutas dažniausiai pasirenkamas, nes jis trumpiausias geografiškai ir labai gerai išvystytas.

Antrasis maršrutas eina per Vokietiją ir Nyderlandus (Olandiją), naudojant uostus, tokius kaip Huk van Holandas (Hook of Holland) arba Roterdamas, keliaujant keltu į Harwichą arba Felixstowe. Šis kelias dažnai pasirenkamas, jei krovinio paskirties vieta yra šiaurės rytų Anglijoje (pvz., Noridžas, Leedsas) arba jei mums reikia išvengti didžiulių spūsčių, kurios dažnai susidaro Belgijoje (prieš Lamanšo sąsiaurio uostus). Pasirinkimas priklauso nuo realaus laiko situacijos keliuose – mūsų dispečeriai stebi eismą gyvai ir nukreipia vairuotojus mažiau užimtu keliu.

3. Ar „Brexit“ paveikė kelionės trukmę į Angliją, ir jei taip, tai kaip?

Žinoma, „Brexit“ padarė didžiulę įtaką. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, atsirado papildomos muitinės procedūros. Anksčiau siena buvo formalioji, o dabar reikia pateikti eksporto deklaracijas išvykstant iš ES ir importo deklaracijas įvažiuojant į JK. Jei dokumentacija yra neteisingai parengta arba trūksta kokių nors sertifikatų (pvz., veterinarijos priemonėms maistui), krovinys gali būti sulaikytas pasienio punkte. Tai gali prailginti kelionę nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mūsų patirtis rodo, kad tikslaus ir laiku parengto dokumentavimo svarba išaugo keliskart. Dabar mes privalome užtikrinti, kad visi „Customs“ kodai yra teisingi, o vairuotojas turi su savimi MRN numerį (Movement Reference Number), kitaip jam nebus leista įvažiuoti į JK teritoriją.

4. Kas griežčiau reglamentuoja kelionės trukmę: atstumas ar vairuotojo darbo laikas?

Logistikoje vairuotojo darbo laikas (tacho) yra daug griežtesnis ribojimas nei atstumas. Net jei fiziškai įmanoma nuvažiuoti iš Vilniaus iki Kalio per 24 valandas, teisės to neduoda. Reglamentai (EU ir UK) nustato, kad vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali būti pratęsta iki 10 valandų dukart per savaitę), po kurių privalo ilgam poilsui (45 minučių po 4,5 valandų vairavimo). Be to, po savaitės reikalingas 45 valandų poilsis.

Tai reiškia, kad net ir trumpesnėms kelionėms reikia planuoti nakvynes. Važiuojant į Angliją, mums dažnai tenka planuoti poilsio pertraukas Vokietijoje arba Belgijoje. Optimalus planavimas užtikrina, kad vairuotojas atvyks į uostą arba prie kliento ne pavargęs ir pažeidęs įstatymus, kas garantuoja saugumą ir vengiame baudų.

5. Kuo skiriasi keltų ir Eurotunelio (traukinio) pasirinkimas, ir kuris greitesnis?

Eurotunelis („Le Shuttle“) jungia Folkstoną (Anglija) su Kalio (Prancūzija) ir techniškai yra greičiausias variantas. Kelionė trukmė tuneliu trunka apie 35 minutes, o visą procesą (įvažiavimą, išvažiavimą) galima įveikti per valandą. Tačiau jis brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių pavojingų krovinių.

Keltai yra lėtesni – pati perplaukimas trunka 1,5–2 valandas, tačiau jie suteikia galimybę vairuotojams pailsėti, pavalgyti ir atsipalaiduoti po ilgos važiavimo atkarpos. Be to, keltų tvarkaraščiai dažniai, o vietų skaičius didesnis. Jei krovinys nėra labai skubus, keltas gali būti ekonomiškesnis ir patogesnis vairuotojo poilsio organizavimo požiūriu. Maršruto optimizavime mes vertiname, ar svarbiau sutaupyti valandą ar užtikrinti, kad vairuotojas bus poilsingas.

6. Kaip oro sąlygos (pvz., rūkas, vėjas) veikia pervežimus per Lamanšo sąsiaurį?

Lamanšo sąsiauris gali būti neprognozuojamas. Stiprus vėjas dažnai nutraukia keltų judėjimą, o rūkas gali uždaryti Eurotunelį dėl saugumo. Žiemą ir rudenį tai yra reali rizika, kuri gali atidėlioti krovinį nuo kelių valandų iki paros. Čia mūsų patirtis padeda sukurti atsargų laiką (buffer). Jei orų prognozės blogėja, mes galime nukreipti vairuotoją į šiaurinius uostus (Olandija), kur oro sąlygos gali būti geresnės, arba anksti užsakyti vietą keltu, kad net jei bus atidėjimų, vairuotojas pateks į pirmąją galimą kelionę. Toks lankstus maršruto valdymas leidžia išvengti didelių vėlavimų.

7. Kokie yra didžiausių spūsčių taškai, ir kaip jūs jų išvenkiate?

Didžiausios spūstys dažniausiai susidaro ties didžiaisiais miestais ir žiedkeliais. Vokietijoje tai yra Ruhro sritis, Belgijoje – Antverpeno ir Briuselho žiedai, o Anglijoje – Londono apylanka M25, kurią vairuotojai prajuokina vadinant „didžiausia automobilių stovėjimo aikštele“. Norint optimizuoti maršrutą, mes stengiamės planuoti važiavimą pro šias vietas naktį arba neįprastomis valandomis, kai eismas mažesnis. Taip pat naudojame modernias GPS sistemas, kurios rodo realų eismo intensyvumą, ir dispečerių komandą, kuri gali nurodyti apylankčius keliuose. Kartais ilgesnis kelias pro smulkius miestelius gali būti greitesnis nei važiavimas pagrindiniu greitkeliu per spūstį.

8. Kaip maršruto optimizavimas veikia daliniams kroviniams (LTL)?

Daliniai kroviniai yra sudėtingesni, nes viename sunkvežimyje yra kelios siuntos skirtingiems klientams. Čia maršruto optimizavimas reiškia ne tik kelionės tarp šalių planavimą, bet ir efektyvų maršrutą pačioje Anglijoje arba Lietuvoje surinkiant/išnešant siuntas. Mes susistemename taip, kad vairuotojas važiuotų logiškiausia kryptimi – pavyzdžiui, įvežti krovinį į Angliją, pradėti iškrauti šiaurėje ir baigti pietuose, kad nereikėtų važiuoti atgal (kelių važiavimas tuščiais keliais be krovinio yra neišpelningas). Tai taip pat sumažina kelionės trukmę kiekvienam individualiam klientui, nes mažiau laiko praleidžiama manevruojant tarp sandėlių.

9. Ar galima užtikrinti tikslų atvykimo laiką („Just in Time“) į Angliją?

„Just in Time“ (JIT) logistika yra galima, bet ji reikalauja puikaus planavimo ir nedidelio atsargų laiko. Mes galime užtikrinti pristatymą tam tikromis valandomis (pvz., tarp 8:00 ir 12:00 ryto), tačiau pažadėti pristatymą tiksliai 9:00 valandą yra rizikuota dėl išorinių veiksnių (prieš tai minėtos spūstys, muitinė, orai). Profesionalus požiūris yra toks: jei klientui reikalingas JIT pristatymas, mes pradedame važiuoti diena anksčiau, kad vairuotojas būtų Anglijoje jau ankstyvą rytą arba vakare prieš pristatymą. Tai užtikrina, kad net ir esant nedideliems vėlavimams, terminas nebus praleistas.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagreitintų savo krovinio pervežimą?

Kliento vaidmuo yra lemiamas. Greičiausią pervežimą užtikrina trys dalykai: tiksli dokumentacija, greitas krovinio paruošimas ir prieinamumas. Jei klientas laiku pateikia visus muitinės dokumentus (PVM, prekių kodus, svorius), mums nereikia laukti prie sienos. Jei krovinys yra jau supakuotas ant paletų ir paruoštas kelti (vairuotojas tėra įlipa ir išvažiuoja), tai taupo valandas. O jei prieinamumas krovinio įkėlimo vietoje yra geras (nereikia laukti, kol atidarys vartus arba iškraus sandėlį), visa operacija vyksta žymiai sklandžiau. Bendradarbiavimas ir atvirumas yra pusė sėkmės siekiant minimalios kelionės trukmės.

Išvada

Kelionės trukmė ir maršruto optimizavimas į Angliją nėra paprasta matematika. Tai nuolatinis balansavimas tarp greičio, kaštų, saugumo ir teisinių reikalavimų. Per daugiau kaip 20 metų šioje srityje išmokome, kad nėra vieno universalaus sprendimo visiems atvejams. Vienam klientui svarbiausia yra kaina, kitam – greitis, trečiam – ypatingas krovinio apsaugos režimas.

Mūsų užduotis kaip profesionalių logistikos ekspertų yra ne tik vairuoti sunkvežimį iš taško A į tašką B. Mes stebiame kelius, analizuojame orus, kontroliuojame dokumentus ir planuojame vairuotojų laiką taip, kad jūsų verslas veiktų be trikdžių. Anglijos rinka yra viena patraukliausių, bet ir viena reikalaujančių didžiausio atsidavimo logistikoje. Pasirinkdami patyrusius partnerius, kurie supranta šios šalies specifiką ir moka optimizuoti maršrutus, jūs investuojate į savo ramybę ir klientų pasitenkinimą.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta už vairuotojo vairo ir kodėl kartais kelionė trunka šiek tiek ilgiau, nei rodo žemėlapis. Tačiau būtent šis dėmesys detalėms ir profesionalus planavimas užtikrina, kad jūsų krovinys pasieks tikslą saugiai ir laiku.