Kelionės trukmė į Angliją: Visas vadovas ir laiko įverčiai

Planuojant kelionę ar krovinių pervežimą į Didžiąją Britaniją, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra susijęs su laiku. Kiek užtruks ši kelionė? Ar įmanoma nustatyti tikslią atvykimo valandą? Kaip „Breksitas“ pakeitė situaciją pasienyje? Esdamas transporto srityje dirbantis jau daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu pasakyti tikrai: nėra vieno vienareikšmio atsakymo, kuris tiktų kiekvienai situacijai. Tačiau, remiantis ilgamečia patirtimi ir statistika, galima sudaryti labai tikslius prognozes ir suprasti, kas turi įtakos šiai trukmei.

Šiame straipsnyje mes išanalizuosime ne tik paprastus atstumus kilometrais, bet ir tuos veiksnius, kurie dažnai nutylimi, tačiau lemia, ar vairuotojas atvyks laiku, ar pavėluos valanda, dvi, o kartais ir dieną. Suprasite, kodėl Anglija yra specifinis rinkas ir kaip tinkamai pasiruošti, kad kelionėtų kuo sklandžiau.

Įvadas

Kelionė į Angliją iš Lietuvos ar kitų Baltijos šalių nėra tiesioginis važiavimas automagistrale. Tai sudėtingas logistikos grandinėlės reikalas, apimantis kelias šalis, skirtingus kelių tinklus, o svarbiausia – jūros perėjimą. Per savo ilgametę karjerą mačiau, kaip keitėsi ši trasa: nuo laisvų pasienio kontrolių iki šiandieninių griežtų procedūrų po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos.

Dauguma klientų, pirmą kartą užsakantys pervežimus į Angliją, orientuojasi į GPS navigacijos rodmenis, kurie rodo apie 1800–2000 kilometrų. Matematiniu požiūriu, važiuojant vidutiniu 90 km/h greičiu, atrodytų, kad kelionė turėtų trukti apie 20 valandų. Tačiau realybėje yra visai kitokia. Profesionalus vairuotojas negali važiuoti nenustydamas, jis turi laikytis poilsio ir darbo režimo (EOV taisyklių), be to, reikia skirti laiką keltuvams, pasienio patikroms ir galimiems spūstiams.

Todėl, kalbant apie „numatomą kelionės trukmę“, turime omenyje ne tik vairavimo laiką, bet ir visą procesą nui krovimo vietos iki iškrovimo paskirties taške. Vidutiniškai standartinis krovininio automobilio reisas iš Lietuvos į Anglijos gilumą (pvz., į šiaurę ar centrinę dalį) trunka apie 48–72 valandas. Tai yra optimalus laikas, kai viskas eina pagal planą. Tačiau verta išsamiau pažvelgti į tai, kas įtakoja šį laiką, kad išvengtumėte nereikalingų nuogastavimų.

Šiuo metu logistikoje vyrauja tendencija, kada klientai nori visų pirma tikslumo. Suprantu tai – jūsų partneris ar klientas Anglijoje laukia prekių. Todėl toliau pateiksiame išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimų rinkinį (DUK), padėsiantį suprasti visas niuansas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją sunkvežimiu?

Vidutinė kelionės trukmė, kalbant apie sunkvežimio su kroviniu reisą, svyruoja nuo 2 iki 3 dienų (48–72 valandos). Tai apima vairavimo laiką, privalomus vairuotojo poilsius (po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 min. pertrauka, o po 9 valandų – 9 valandų poilsis), laiką, skirtą keltuvams (paprastai 1,5–2 val. plaukimas + laukimas/užimimas), ir pasienio kontrolę. Jei krovinys keliauja į Londoną ar pietryčių Angliją, laikas gali būti artimesnis 48 valandoms, o į Škotiją ar šiaurės Angliją – artės prie 72 ar net daugiau valandų dėl didesnio atstumo po perkėlimo.

2. Koks trumpiausias maršrutas ir kiek jis trunka?

Populiariausias ir greičiausias maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją, vėliau perėjimas Lamanšo sąsiauriu (Kalė–Dover arba Eurotunelis). Šis maršrutu atstumas sudaro apie 1900 km. Nors atstumas mažai kinta priklausomai nuo kelio, laiką taupo greitieji keliai Vokietijoje (Autobahn) ir Belgijoje. Svarbiausia trumpiausio maršruto dalis yra pasirinkimas tarp keltuvo Kalė–Dover arba geležinkelio tunelio po sąsiauriu (Eurotunelis). Tunelis trunka tik 35 minutes, tačiau reikia atvykti anksčiau dėl kontrolės, o keltuvas plaukia apie 90 minučių, bet gali būti pigesnis ir leidžia vairuotojui pailsėti.

3. Kaip „Breksitas“ (Brexit) paveikė kelionės trukmę?

Tai vienas svarbiausių veiksnių pastaraisiais metais. Iki 2021 metų perėjimas tarp Prancūzijos ir Anglijos buvo formalumas. Dabar, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, taikomos papildomos importo/exporto procedūros. Sunkvežimiai turi praeiti per „Kent Access Permit“ kontrolę prieš įvažiuojant į keltuvą ar tunelį Anglijoje. Prancūzijoje taip pat atliekamos išvykimo procedūros (Export Control Service). Tai reiškia, kad jei dokumentai (pvz., prekių deklaracijos) sutvarkyti netinkamai ar trūksta kokių nors privalomų leidimų, sunkvežimis gali būti sulaikytas pasienyje. Tokios delsos gali trukti nuo keletos valandų iki kelių dienų. Mūsų patirtis rodo, kad kruopštus dokumentų paruošimas iš anksto sumažina šią riziką iki minimumo.

4. Kokios yra pagrindinės delsos priežastys?

Be dokumentų problemų, susijusių su muitinės procedūromis, dažniausios delsos priežastys yra techninės ir atmosferinės. Lamanšo sąsiauryje dažnai būna stiprių vėjų, dėl kurių nutraukiamas keltuvų eismas – tai gali sužlugti net kelias valandas laisvo laiko. Taip pat intensyvus judėjimas Anglijos automagistralėse, ypač M25 kelyje apie Londoną (vadinamasis „London Orbital“), gali sukelti didžiulių spūsčių, kurios prailgina kelionę keletą valandų. Vokietijoje taip pat dažnai vyksta remonto darbai automagistralėse, kurie sukelia eismo įvykius.

5. Ar galima tiksliai numatyti atvykimo laiką?

Mes visada stengiamės duoti kuo tikslesnį laiko tarpą (pvz., „tarp 14:00 ir 16:00“), tačiau tarptautiniuose pervežimuose 100 proc. tikslumas beveik neįmanomas. Pervežimo srityje dirbantys žmonės žino, kad visada egzistuoja neprognozuojamų veiksnių rizika. Todėl dažniausiai klientams sakome: „Planuokite savo darbus taip, kad turėtumėte laiko rezervą“. Jei reikia nustatyti fiksuotą laiką (pvz., pristatymas sandėliui iki tam tikros valandos), tai įmanoma, tačiau tai reikalauja daugiau resursų ir, žinoma, kiek aukštesnės kainos, nes reikia derinti maršrutą be jokių sustojimų.

6. Kaip vairuotojo poilsio režimas įtakoja trukmę?

Tai neabejotinai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį paprasti vairuotojai dažnai neįsivaizduoja. Profesionalus vairuotojas turi tachografą, kuris fiksuoja jo veiklą. Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo būtina bent 45 minučių pertrauka (arba 15 min + 30 min), o po 9 valandų vairavimo būtina 9 valandų (arba 11 valandų su sąlygomis) nepertraukiamo poilsio. Tai reišia, kad net jei atstumas yra mažas, kelionė negali būti atlikta greičiau dėl fizinės vairuotojo saugumo ir įstatymų. Todėl, jei matote, kad kelionė trunka 3 dienas, žinokite, kad viena iš jų skirta poilsiui.

7. Kokiu atveju verta rinktis Eurotunelį vietoje keltuvo?

Eurotunelis (LeShuttle) yra greitesnis sprendimas. Pačio perėjimas truko tik 35 minutes, palyginti su 90 minučių keltuvo plaukimu. Be to, tunelio dažnumas yra didesnis – keltuvai išvyksta kas 30–45 minutes, o traukiniai kas 15–20 minučių (piko metu dar dažniau). Tačiau jis brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių krovinių (pvz., pavojingų medžiagų). Jei jums svarbiausia yra greitis ir krovinys nėra ypatingai jautrus laikui (pvz., šviežia maista), tunelis yra puikus pasirinkimas sumažinti bendrą kelionės laiką apie 1,5–2 valandas.

8. Ar sezonas turi įtakos kelionės trukmei?

Taip, įtaka yra didelė. Vasaros atostogų metu (liepa–rugpjūtis) Europos keliai, ypač Vokietijoje ir Belgijoje, būna labai užstrigę. Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu didžiulis krovininių automobilių srautas sukuria spūstis ties keltuvų ir tunelių įvažiavimais. Tuomet laukimas į terminalą gali trukti net kelias valandas. Ilgamečia patirtimi patvirtinu, kad šiuo laikotarpiu reikia planuoti kelionę bent 10–15 proc. ilgiau nei įprasta.

9. Kaip skiriasi kelionės laikas į skirtingas Anglijos vietas?

Anglija nėra maža šalis. Atstumas nuo Doverio (įvažiavimo į šalį taško) iki Londono yra tik apie 120 km (apie 1,5–2 val. važiavimo), tačiau iki Mančesterio jau yra apie 330 km (3,5–4 val), o iki Glazgo Škotijoje – virš 600 km (6–7 val). Be to, kelyje į šiaurę dažnai tenka važiuoti mažesnio greičio keliais arba aplink miestus, kas taip pat prailgina laiką. Todėl, užsakant pervežimą, būtina tiksliai nurodyti galutinį adresą – „į Angliją“ yra pernelyg abstraktus apibrėžimas.

10. Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriame retai, bet jį reikia numatyti. Jei įvykta techninė gedimo situacija, vairuotojas nedelsdamas praneša dispacheriui. Mes turime sutartis su pagalbos tarnybomis visoje Europoje. Remonto trukmė priklauso nuo gedimo sunkumo – tai gali būti nuo valandos (pakeista ratą) iki kelių dienų (sudėtingas variklio gedimas, reikalaujantis detalių pristatymo). Tokiu atveju mes nedelsdami informuojame klientą apie delsą ir, jei įmanoma, organizuojame krovinio perkrovimą į kitą automobilį, kad prekės pasiektų paskirties vietą kuo greičiau.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė į Angliją nėra fiksuotas dydis, kurį galima apskaičiuoti tik pagal atstumą žemėlapyje. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo maršruto pasirinkimo, oro sąlygų, pasienio formalumų (kurie tapo griežtesni po „Breksito“), eismo intensyvumo ir, žinoma, vairuotojo darbo režimo.

Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad galėčiau pasakyti: geriausias būdas užtikrinti sklandžią kelionę yra ne spaudimas vairuotojui važiuoti greičiau (kas yra nelegalu ir pavojinga), o tinkamas planavimas ir pasitikėjimas profesionaliu logistikos partneriu. Klientams, kurie nori saugiai ir laiku pristatyti savo prekes, visada patariu derėtis ne dėl neįmanomų terminų, o dėl realių apytikslių laikų ir atsarginių planų.

Profesionali logistika suteikia ramybės. Nors mes negalime valdyti vėjo ar spūsčių Londono tiltuose, mes galime valdyti procesą, dokumentus ir reaguoti į situaciją taip, kad jūsų krovinys visada pasiektų tikslą. Tikėkimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas slepiasi už to „2–3 dienų“ termino, ir leis jums geriau planuoti savo verslo ar asmeninius reisus į Didžiąją Britaniją.