Kelionės trukmė į Angliją: optimizuoti ir greiti maršrutai

Šiuolaikinėje logistikos ir transporto pasaulio realybėje laikas yra ne tiesiog pinigai – tai valiuta, kurios negalima nusipirkti. Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas su tarptautiniais pervežimais, mačiau, kaip pasikeitė Europos žemėlapiai ir kaip kiekvienas valandos gaišimas gali paversti pelningą sutartį nuostoliu. Viena sudėtingiausių ir dažniausiai užsakomų kryptų visada yra Jungtinė Karalystė. Nors šalis geografiškai yra „arti“, jos salinis statusas ir kintantys muitinės reikalavimai sukuria savotišką barjerą, kurį reikia įveikti strategiškai.

Klientai dažnai klausia: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti į Angliją?“ Atsakymas niekada nėra vienas skaičius. Tai lyginamas su klausimu „Kiek laiko užtrunks nuplaukti per vandenyną?“ – priklauso nuo laivo, oro sąlygų ir kapitano įgūdžių. Šiame straipsnyje pasidalysiu savo patirtimi, kaip ne tik tiksliai įvertinti kelionės trukmę, bet ir kaip ją efektyviai sumažinti pasirinkus tinkamą maršrutą. Suprasdami procesus, galite ne tik planuoti savo verslą geriau, bet ir išvengti nereikalingo streso, laukiant siuntos.

Įvadas

Kelionė į Angliją iš Lietuvos ir atgal yra viena įdomiausių iššūkių transporto eksperto akimis. Tai neįprastas maršrutas, nes jis sujungia žemyninę Europos dalį su sala, kuriai ryšys priklauso nuo keleto kritinių taškų – Užkalnių (Calais), Doverio, o taip pat Olandijos uostų. Pasikeitus po „Brexit“, šis maršrutas tapo dar sudėtingesniu dėl papildomų muitinės procedūrų, kurios gali pridėti valandas ar net dienas prie bendro laiko.

Optimizavimas čia nereiškia vairavimo virš greičio limito – tai neįmanoma ir nelegalu. Optimizavimas reiškia tinkamą logistinę schemą: pasirinkti tuos uostus ir tunelius, kurie mažiausiai užsidels, tinkamai suplanuoti vairuotojo poilsio laikas pagal EU ir JK reglamentus ir užtikrinti, kad dokumentai būtų parengti be klaidų. Ilgametė patirtis moko, kad sėkmingas pervežimas nulemiamas dar prieš ratą pasukant raktą – biure, kuriant maršrutą. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime techninius smulkmenas, kurios leidžia sutrumpinti kelionės trukmę iki minimumo, išlaikant aukščiausią saugumo standartą.

DUK

1. Koks yra vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Angliją (pvz., į Londoną) krovininiu automobiliu?

Vidutinis kelionės laikas yra sąlyginis dydis, bet remiantis mano praktine patirtimi, galime vadovautis šiomis apytikslėmis vertėmis. Grynojo vairavimo laikas (be sustojimų, be uosto perėjimo laukimo) nuo Vilniaus iki Londono yra apie 24–26 valandas. Tačiau realybėje tokia kelionė trunka apie 3–4 dienas. Kodėl toks šuolis? Visų pirma, tai yra susiję su vairuotojo darbo ir poilsio režimu (ETR taisyklės), kuris neleidžia vairuoti tolygiai be pertraukų. Antra, būtinas laikas kelionės per Lamanšą įveikimui – tai gali trukti nuo 1,5 valandos (iki 4 valandų, įskaitant įvažiavimą į keltą ar tunelį, išvykimą ir patvirtinimus). Trečia, didžiausia nežinomoji yra eilės prie uosto ar tunelio, kurios, esant blogiems meto sąlygoms ar dideliam judėjimui, gali prailginti kelionę dar kelias valandas. Todėl, planuodami 3 dienų terminą, visada paliekiame rezervą ketvirtai dienai.

2. Kuris maršrutas yra greitesnis: per Eurotunelį arba keltu iš Kalė (Calais) į Doverį?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo to, kaip vertinate „greitį“. Jei kalbame tik apie fizinį persikėlimą iš žemyninės Europos į Angliją, Eurotunelis (Le Shuttle) yra absoliutus lyderis. Traukinys keliauja po jūros dugnu maždaug 35 minutes. Įskaitant įvažiavimą ir išvažiavimą, visa procedūra trunka apie 60–90 minutes. Keltai per tą patį atstumą (tarp Kalė ir Doverio) plaukia apie 90 minučių, tačiau visas procesas su įvažiavimu į keltą, išlipimu ir galimais laukimais gali užtrukti 2,5–3 valandas. Taigi, techniškai Eurotunelis yra greitesnis. Tačiau yra ir „bet“ – Eurotunelio brėžiniai dažniau būna pilnesni, o bilietų kaina gali svyruoti. Be to, jei krovinys turi pavojingas medžiagas (ADR), jis gali būti apribotas arba draudžiamas tuneliu, tuomet keltas yra vienintelis ir todėl „greičiausias“ pasirinkimas, nors ir ilgesnis laiku.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę ir ką tai reiškia maršruto optimizavimui?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją planuojant maršrutus į Angliją. Anksčiau perėjimas per sieną buvo formalumas – kartą parodysite pasą ar dokumentus ir važiuojate toliau. Dabar tai yra itin svarbus etapas, kuris gali sustabdyti krovininį automobilį valandoms. Atsirado naujas terminas – „Kent Access Permit“ (KAP), leidimas įvažiuoti į Kento grafystę (kur yra Doveris). Jei muitinės deklaracija (Entry Summary Declaration) nėra patvirtinta prieš atvykstant į uostą, vairuotojas nebus įleistas į KENTą ir turės laukti specialioje zonoje („Hold area“), kol dokumentai bus tvarkomi.

Tai reiškia, kad optimizuojant maršrutą, dabartiniame kontekste nebeužtenka tik greičiai važiuoti. Reikia užtikrinti, kad dokumentų pateikimas įvyktų laiku (paprastai bent 2 valandos prieš atvykstant). Dažnai patariu vairuotojams sustoti prieš uostą (pvz., „Sevington“ stovėjimo aikštelėje) ir ten užtikrinti, kad viskas tvarkoje, neišvažiuodamas tiesiai į eilę, kurioje gali užstrigti be galimybės grįžti atgal. „Brexit“ pridėjo apie 1–3 valandas papildomo laiko, skirto dokumentų patikrai, priešingai nei seniau, kai tai užtrukdavo minutes.

4. Ar verta rinktis šiaurinį maršrutą (per Olandiją, pvz., Hook of Holland į Harwich) dėl greičio?

Šis klausimas rodo, kad klientas ieško neįprastų sprendimų, ir tai teisinga. Šiaurinis maršrutas (per Roterdamą arba Huką iš Holandijos į Harwichą arba Felixstowe'ą Anglijoje) dažnai yra vadinamas „sąsiaurio“. Ilgą laiką jis buvo populiarus, nes išvengdavo didžiulių spūsčių Kalė-Doverio ruože. Tačiau šiuo metu situacija pasikeitė. Nors šis maršrutas gali būti ramesnis, jis yra geografiškai ilgesnis. Kelionės trukmė keltu šiaurės jūra yra ilgesnė – paprastai nuo 6,5 iki 8 valandų (palyginti su 1,5 val. Lamanše).

Todėl, jei jūsų tikslas yra Londonas ar pietryčių Anglija, šis maršrutas dažnai praranda prasmę laiko atžvilgiu – jūsą praleidžiate ilgiau nei važiuodami papildomus 300 km per Belgiją ir Prancūziją. Tačiau šis maršrutas tampa optimizuotu sprendimu, jei krovinio paskirtis yra šiaurės Anglija (Mančesteris, Leedsas, Niukaslas) arba vidurio Anglija (Birmingemas). Tada uostas Harwich arba Immingham yra strategiškai pranašesnis nei Doveris, nes išvengiate važiavimo per visą Anglijos salą (M25 ir M6 automagistralės), kurios dažnai užsikemša. Taigi, šiaurinis maršrutas nėra universaliai greitesnis, bet gali būti efektyvesnis konkrečiam regionui.

5. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas (ETR) veikia bendrą kelionės trukmę?

Tai techninis, bet kritiškai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta klientai. Negalima tiesiog važiuoti 24 valandas iš eilės. Europos Sąjungos reglamentai (ir Jungtinės Karalystės, kurios dabar turi savo atitikties nuostatas) griežtai reglamentuoja šį laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o pertrauka turi trukti mažiausiai 45 minutes. Po 9 valandų vairavimo per dieną jis privalo atsisėsti į 11 valandų kasdieninį poilsį.

Kai planuojame maršrutą į Angliją, šios 45 minučių pertraukos ir 11 valandų poilsiai yra įtraukiami į grafiką. Pavyzdžiui, jei vairuotojas išvyksta ryte, jis gali atvykti prie Kalės tik vakare, atsiėjęs prieš tai poilsiai. Jei jis praleidžia laiką eilėjeje uoste, tai gali sujaukti jo poilsio grafiką, ir jam gali tekti ilgiau poilsėtis (pvz., 45 minučių pertrauka vietoj 9 valandų dienos galo gali tapti privaloma 9 valandų poilsio pertrauka, jei viršijamos ribos). Todėl optimizuojant maršrutą, mes stengiamės taip sudėlioti sustojimus, kad jie sutaptų su poilsio laiku, o ne su „prarastu laiku“ eilėse. Tai subtilus menas, kuris leidžia sutaupyti pusę dienos.

6. Kokios yra pagrindinės spūstys, dėl kurių vėluoja siuntos, ir kaip jų išvengti?

Didžiausia spūsčių ir vėlavimų priežastis yra netikėtumai, tačiau dalis jų yra prognozuojama. Pirma ir pagrindinė – tai Kalė ir Doverio uostų užimtumas, ypač atostogų metu arba, kai vyksta migrantų krizės (kai padidinami saugos patikros punktai). Antra – tai techniniai trūkumai keltuose (pvz., prastas oras, kai keltai neiplaukia). Trečia – tai M25 automagistralė apie Londoną, kuri yra savotiškas „gerklės kaulas“. Jei krovinys turi važiuoti toliau į šiaurę, važiavimas per Londoną gali prailginti kelionę 3–4 valandas.

Kaip išvengti? Planavimu. Jei oras blogas – nukreipiame per Eurotunelį (nes jis nepriklauso nuo bangų). Jei M25 užsikimšęs – parenkame šiaurinį uostą (Harwich/Hull), kad apeitume Londoną. Be to, stengiamės nesiųsi vairuotojų į uostą per „piko“ valandas (prieš vidurdienį ar vakare), kuomet eilės didžiausios. Dažnai vairuotojams leidžiama pradėti poilsį šalia uosto ir įvažiuoti tik tuomet, kai jau turi rezervuotą vietą, o ne laukti eilėje, sudegant degalus ir vairuotojo valandoms.

7. Kaip tinkamai parengti muitinės dokumentus, kad jie neprailgintų kelionės?

Dokumentų parengimas yra 50 % sėkmės. Po „Brexit“ svarbiausias dalykas yra teisingai užpildyta „Customs Declaration“ su gautu MRN (Movement Reference Number) numeriu. Be MRN, krovinys nepraeis sienos. Dažna klaida yra ta, kad klientai siunčia prekes, o dokumentus ruošia paskutinę minutę. Jei duomenys neteisingi (pvz., svoris, taros kodas (HS) ar prekių apibūdinimas), sistema juos atmeta. Tada vairuotojas stovi sienoje, kol logistikos specialistas ištaiso klaidą.

Optimizavimo požiūriu, dokumentai turi būti patikrinti dar prieš išvykstant iš Lietuvos. Taip pat svarbu atsižvelgti į specifinius reikalavimus: jei gabenate maisto produktus, reikia SANITARIJO pažymėjimą; jei gyvūnus – veterinarijos. Mes visada tikriname, ar MRN numeris yra „Active“ būsenoje. Jei viskas tvarkoje, vairuotojas gali naudotis „Green Lane“ (žalia juosta) uoste, kuri leidžia pravažiuoti be sustojimo. Neteisingi dokumentai uždaro kelią į žaliąją juostą ir užmes vairuotoją į „Red Lane“ (raudonąją juostą), kur patikra gali trukti valandas.

8. Ar yra skirtumas tarp savaitgalių ir darbo dienų kelionės trukmės?

Absoliučiai taip. Transporto pramonė turi savo ritmą, ir šis ritmas smarkiai pasikeičia savaitgaliais. Anglijoje ir Vakarų Europoje dauguma sandėlių ir parduotuvių nebedirba sekmadieniais. Tai reiškia, kad jei krovininis atvyksta į paskirties vietą sekmadienį vakare, jis negali iškrauti, ir turi laukti iki pirmadienio ryto. Tai techniškai prailgina „kelionės trukmę“, nors vairavimo laikas to nepakeičia.

Be to, savaitgaliais eismas ant kelių gali būti intensyvesnis dėl turistų (ypač vasarą), tačiau sunkiasvorio transporto eismas gali būti mažesnis, nes vairuotojai taip pat ilsisi. Tačiau svarbiausia yra tai, kad muitinės postai dirba ribotą grafiką. Nors didelės uosto muitinės dirba visą parą, mažesnės ar specifinės patikros gali būti uždarytos. Todėl, siekiant maksimalaus greičio, visada stengiamės planuoti atvykimą (arrival) prie sandėlio ar uosto darbo laiku (pvz., antradienį–penktadienį). Išvengiame planuoti atvykimo penktadienio vakare (jei reikia iškrauti) ar sekmadienį, nes tai sukuria „mirusias dienas“, kada krovinys stovi ir niekas nevyksta.

9. Kaip oro sąlygos veikia krovinių pervežimus į Angliją?

Lamanšo sąsiauris gali būti labai nepalankus vieta. Nors Eurotunelis yra atsparus orui, keltai – ne. Stiprus vėjas (dažnas reiškinys šiame regione) gali priversti keltus atšaukti plaukimus arba daryti didelias delsas (pvz., vietoje 90 minučių plaukiate 3 valandas, o laukimas uoste gali trukti 5 valandas). Rūkas taip pat gali stabdyti laivus.

Kaip ekspertai, mes stebiame orų prognozes. Jei matome, kad artėja audra, mes galime pakeisti planą: pakeisti keltą į Eurotunelį arba iš anksto nukreipti vairuotoją į kitą uostą (pvz., iš Doverio į Portsmouthą arba Newhaven, nors tai ir retesnis atvejis). Taip pat, žiemos metu Anglijoje dažnai pasitaiko sniego, kuris paralyžiuoja šalies kelių tinklą (ypač pietus). Gerai suplanuotas maršrutas turi atsižvelgti į sezoniškumą – žiemą reikia palikti daugiau laiko rezervo, o vasarą – atsižvelgti į turistų spūstis. Negalima manyti, kad keliai visada bus sausi ir sausi.

10. Kaip klientas gali padėti sumažinti savo siuntos kelionės trukmę?

Klientas vaidina kritišką vaidmenį, nors ir nevažiuoja kartu. Pagrindinė dalyka – laiku ir kokybiškai pateikta informacija.