Kelionės trukmė į Angliją: kaip greitai nuvykti?

Tarptautinių pervežimų srityje dirbau daugiau nei dvi dešimtis metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, lyg vaizdo žaidime, automagistralių iki tokių spūstių, kurios giliai įstringa į atmintį. Viena dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos išgirdu ir nuolat klausiate savęs, planuodami kelionę per Lamanšą, yra paprasta: „Kiek laiko tai užtruks?“. Atrodytų, kad atsakymas turi būti paprastas – pasižiūrėti į žemėlapį, suskaičiuoti kilometres ir padalinti iš vidutinio greičio. Tačiau kas kas nors kada nors važiavo į Didžiąją Britaniją, žino, kad tikrovė yra daug sudėtingesnė.

Kelionės trukmė į Angliją (arba tiksliau – į Jungtinę Karalystę) nėra pastoviji vertė. Tai yra kintamasis dydis, priklausantis ne tik nuo to, kaip gera jūsų padangos, bet ir nuo oro sąlygų, muitinės eilių, geopolitikos (Brexit padarė savo), ir net nuo to, kokia savaitės diena keliaujate. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu suprasti, kas tikąiai veikia kelionės trukmę, ir pateiksiu praktinius patarimus, kaip sumažinti laiką kelyje, neprarandant saugumo. Nes mūsų srityje laikas – tai pinigai, bet saugumas – tai viskas.

Planuodami kelionę, svarbu ne tik žinoti, kiek kilometrų reikia nuvažiuoti, bet ir suprasti logistinius „griuvėsius“, kurie gali atsirasti kelyje. Nuo Vilniaus iki Londono maždauga yra 1800–1900 kilometrų. Teoriškai, jei važiuotumete be sustojimų ir pastoviu 100 km/h greičiu, tai užtruktumėte apie 18–19 valandų. Tačiau mes žinome, kad tokia kelionė reali tik filme. Realus vairuotojas turi sustoti, degalinyti, pailsėti, o paskui dar įveikti ir pačią Lamanšo sąsiaurį. Todėl reali kelionės trukmė, jei važiuojate savo automobiliu, svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, o kartais ir ilgiau, jei pasitaiko nesklandumų.

Taigi, kaip tai viskas veikia iš vidaus? Kaip profesionalas, kuris dešimtmetis skaičiavo minutes ir valandas, kad krovinių būtų laiku, parodysiu jums pilną paveiksllėlį. Svarbiausia – ne skubėti, o planuoti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie labiausiai domina vairuotojus ir logistikos ekspertus, planuojančius kelionę į Angliją. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir dabartine situacija kelyje.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Angliją automobiliu?

Vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) centrinės Anglijos dalies (pvz., Londonas ar Birminghamas) automobiliu svyruoja nuo 24 iki 30 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau tai yra teorinis minimumas, jei vairuoja du vairuotoji ir keičiasi vienas kitam be didelės pertraukos. Jei vairuoja vienas asmuo, reikia numatyti mažiausiai vieną pilną nakvynę arba dvi ilgas pertraukas (po 11 valandų poilsio), taigi kelionė gali užtrukti iki 2–3 dienų. Turėkite omenyje, kad 24 valandos – tai labiau „lenktynininko“ scenerijus, o 30+ valandos – tai ramesnis, saugesnis ir labiau realistiškas tempo su pietumis, degalų užpylimu ir natūraliais reikalais.

2. Ką greičiau pasiekti Angliją: keltu ar Eurotuneliu?

Jei jūsų tikslas – greitis, be jokios abejonės, Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle) yra greičiausias pasirinkimas. Kelionė po sąsiauriu trukdą tik 35 minutes. Priešingai, keltas (DFDS, P&O ar kiti) plaukia maždaug 1 valandą 30 minučių iki 2 valandų. Tačiau čia reikia įvertinti ir „galinę“ pusę. Tunelio terminalai (Calais Prancūzijoje ir Folkestone Anglijoje) yra labai gerai organizuoti greitam perėjimui, tačiau jie yra šiek tiek piečiau, todėl reikės nuvažiuoti šiek tiek daugiau per Belgiją ar šiaurės Prancūziją. Keltai dažnai išplaukia iš kitų uostų (pvz., Dunkirkas), kas gali būti patogiau, jei atvykstate iš šiaurės, bet bendrai laiką taupant tunelis nugalėjo.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę ir ką reikia žinoti muitinėje?

„Brexit“ sukėlė didžiaulį posūkį mūsų darbe. Anksčiau sieną kirti buvo paprasta kaip važiuoti iš Vilniaus į Kauną – vos kas sustodavo. Dabar, keliaujant į Angliją, susiduriate su dviem muitinės kontrolėmis: išvykstant iš ES (Prancūzijoje) ir įvažiuojant į JK (Anglijoje).

Turistams su asmeniniais automobiliais tai dažnai būna greita („green lane“), tačiau turi būti pasiruošę parodyti paso duomenis. Jei keliaujate su verslo reikalais arba vežate prekes, net ir mažus kiekius, gali tekti užpildyti deklaracijas. Mano patirtis rodo, dažniausiai delsimas vyksta būtent Prancūzijos pusėje (Calais), kur britų pareigūnai tikrina, kas išvyksta iš kontinento. Nustatykite papildomą 1–2 valandas ant šios procedūros, ypač sezono metu.

4. Kurios šalies kelias (Vokietija, Belgija, Prancūzija) dažniausiai sukelia spūstis?

Tai yra klausimas, į kurį kiekvienas ekspertas turėtų atsakyti be svarstymų: Belgija, o tiksliau – Antverpeno (Antwerpen) apylinkės ir aplinkkeliai. Belgijos autostrados yra nemokamos, todėl jose susirenka milžiniškas srautas krovininių automobilių. Taip pat labai dažnai užstrigęs yra Briuselio žiedas (R0). Vokietijoje taip pat būna spūsčių, ypač prie sankryžų tarp A1 ir kitų magistralių, tačiau vokiškas „Autobahn“ dažniausiai leidžia judėti greičiau, kai eiga laisva. Prancūzijoje problemos dažniau kyla ne dėl eismo intensyvumo, o dėl „griežtumo“ – ten itin dažnai matyti greičio kamerų ir policijos patikrinimų, kurie sukelia staigius sulėtėjimus (efekto „bangos“ principu).

5. Kiek laiko reikia skirti poilsiui pagal vairuotojo darbo laiką?

Jei keliaujate lengvuoju automobiliu ir neesate profesionalus vairuotojas, teisinės reikalavimai yra tokie: rekomenduojama vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas ir tada daryti bent 15 minučių pertrauką. Tačiau iš praktinės pusės, kai įveikiate 1800 km, jūs tiesiog fiziškai negalite važiuoti tokiu tempu be ilgesnio poilsio. Profesionalams taikomi griežti tachografo reikalavimai: po 4,5 valandų vairavimo – 45 min. poilsio (arba 15+30), o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Planuodami kelionę, visuomet įsivaizduokite, kad 8–9 valandas iš jūsų kelionės „nurys“ poilsis ir techninės pertraukos. Neskubėkite čia – nuovargis yra blogesnis priešas nei bet kokia spūstis.

6. Ar oras tikrai paveikia kelionės trukmę į Angliją?

Absoliučiai taip. Lamanšo sąsiauris yra žinomas savo neprognozuojamumu. Stiprus vėjas (ypač vakarų krypties) gali sustabdyti keltus arba sukelti didelius eilės tunelyje (dėl saugumo protokolų, kai rizikuojama, kad krovininiai automobiliai gali nubūgti). Rūkas yra kitas priešas – jis gali visiškai uždaryti uostus. Mano patirtyje buvo atvejų, kai dėl rūko teko laukti uoste po 6–8 valandas, nors kelionė iki jo buvo idealiai suplanuota. Visada patikrinkite orų prognozes ne tik Lietuvoje ar Vokietijoje, bet ir būtent Pas-de-Calais regione prieš išvykstant.

7. Kur geriau naktoti: kelionės viduryje arba prieš pat uostą?

Strategiškai geriausia yra naktoti kiek įmanoma arčiau uosto (Calais arba Dunkirk), kad ryte galėtumėte „šokti“ į pirmą reisą. Tačiau viešbučiai šiame regione yra labai užpildyti ir brangiai. Jei norite taupyti laiką, ieškokite nakvynės Vokietijos šiaurėje (pvz., apie Miunster ar Dortmund) arba Belgijos rytuose (Lježas apylinkėse). Tai leidžia padalinti kelionę į dvi maždaug lygias dalis: pirmą dieną nuvažiuoti 800–900 km, pailsėti, ir antrą dieną įveikti likusius 800–900 km bei perėjimą per jūrą. Nenaktuokite prie pat paties uosto, jei nenorite girdėti šaltkalvių ir sunkvežimių variklių triukšmo – raskite miegamąjį maždaug 50–100 km atstumu nuo jūros.

8. Kaip Anglijos kelių sistema (važiavimas kairėje pusėje) veikia greičiui?

Pati sąsmauka (įvažiavimas į kairiąją juostą) įvyksta tunelyje arba keltoje – ten jums tiesiog pasuka automobilį. Tačiau pirmi kilometrai Anglijoje gali būti lėti. Anglijos greitkeliai (Motorways), pvz., M25 (Londono žiedas), yra gausiai apkrauti. Didžiojoje Britanijoje yra daug „Smart Motorways“ sistemos, kur greičio limitai gali keistis dinamiškai nuo 70 mph (112 km/h) iki 40 mph netgi dėl mažiausios spūsties. Be to, intensyvus kamieninis srautas (tankerių, sunkvežimių) sukelia „bangos“ efektą. Neskubėkite įsijungti į M25 Londono piestoje aukščiausia greičiu – ten spūstys beveik kasdien. Planuokite papildomą valandą Anglijos viduje važiavimui.

9. Ar verta rinktis brangesnes, bet greitesnes keltų bilietus?

Dažnai klientai klausia: „Ar užmokestis už „Priority“ ar „Flexi“ bilietus apsimoka?“. Jei jūsų laikas yra vertas daugiau nei 50–100 eurų, tai taip. Standartinis bilietas gali reikšti, kad jei praleisite užsakytą reisą dėl spūsties kelyje, teks laukti kito (o jie gali būti kas 2–3 valandas). „Flexi“ tipo bilietai leidžia važiuoti anksčiau esant vietų. Ypatingai tai svarbi krovininiams pervežimams, bet ir turistams, kuriems reikia būti tam tikroje vietoje tam tikru laiku (pvz., oro uoste ar vestuvių pobūvyje). Užtikrintumas sutaupo nervus, kurie, patikėkite, kainuoja brangiau nei bilieto kainos skirtumas.

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, dėl kurių kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Pagrindinė klaida – peroptimizmas. Žmonės planuoja kelionę remdamiesi GPS nurodytu „greičiausiu“ laiku, kuris neįskaito degalinių sustojimų, maisto ir kasdienių reikalių. Antroji klaida – nepasiruošimas dokumentams (pasai, draudimas, Brexit dokumentai). Muitinėje prarastos 30 minutės gali priversti praleisti keltą ir laukti 4 valandas. Trečia klaida – važiavimas per didžiuosius miestus pietyse (pavyzdžiui, pro Paryžių ar Briuselį) aukščiausio spūsčių metu. Naudokimės apkeliais (bypass) ir žemėlapiais, kurie rodo eismo intensyvumą realiu laiku. Patirtis moko, kad geriau nuvažiuoti 50 km ilgiau pro laukus, nei stovėti 2 valandas miesto centre.

Išvada

Kelionė į Angliją nėra paprasta maršruto nuėjimas nuo taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas logistinis uždavinys, reikalaujantis ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir strateginio mąstymo. Per daugiau kaip 20 metų šioje srityje išmokau vieno: geriausias būdas nuvykti greitai – yra ne spausti dujų iki grindų, o išvengti sustojimų.

Planuokite savo kelionę atsakingai. Nustatykite realius laiko frame’us: jei GPS rodo 20 valandų, planuokite 28. Palikite vietos muitinės procedūroms, o ypač – poilsiui. Svarbiausia yra atvykti saugiai ir rested, o ne būti pirmas, bet išsekęs. Naudokitės patirtimi, kurią dalinausi šiame straipsnyje: rinkitės Eurotunelių greičiui, venkite Belgijos spūsčių ir tikrinokite orą prieš išvykstant.

Tokia strategija leis jums ne tik tiksliai numatyti, kada atvyksite į Londoną ar Mančesterį, bet ir mėgautis pačia kelione, kuri, jeigu gerai suplanuota, gali tapti puikiu nuotykiu, o ne kančia. Sėkmės kelyje, ir tegul jūsų ratai visada suka sklandžiai, tiek Lietuvos miškuose, tiek Anglijos autostradose.