Kelionės trukmė į Anglą optimizuotu maršrutu: Eksperto Vadovas

Anglija (arba, tiksliau sakant, Didžioji Britanija) visada buvo ir išliks viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai bei visai Baltijos regionui. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip keitėsi žemėlapiai, tapusiai taisyklės ir, svarbiausia, kaip kito klientų lūkesčiai. Anksčiau paklaustumėte: „Kiek laiko užtruks sunkvežimis nuvažiuoti iki Londono?“, ir būtų pakanka tiek, kad pasakyčiau apytikslį skaičių. Šiandien situacija yra kur kas sudėtingesnė.

Optimizuotas maršrutas – tai ne trumpiausias kelias žemėlapyje. Tai balansas tarp laiko, kuro sąnaudų, vairuotojo poilsio režimo, muitinės procedūrų ir, žinoma, kainos. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tik lemia kelionės trukmę į Angliją, kaip išvengti dažniausių klaidų ir kodėl „greitas“ reiškia ne visada „geras“.

Kelionė į Angliją ypatinga tuo, kad ji nėra tik važiavimas keliu. Tai kompleksinis logistikos procesas, kuriame vienas svarbiausių elementų yra persikėlimas per La Manšą. Nuo to, kaip ir kur mes persikelsime, priklauso ne tik kelionės trukmė, bet ir viso siuntos pristatymo planas. Po „Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos) pasikeitė muitinės kontrolės taisyklės, kas įvedė papildomą kintamąjį, kurį būtina įvertinti planuojant maršrutą.

Todėl, kai kalbame apie optimizuotą maršrutą, mes kalbame apie strategiją. Tai yra keliai, kurie leidžia išvengti didžiųjų Europos miestų spūsčių, kurie numato patogias vietas vairuotojams ilsėtis, kurie leidžia lengviau praeiti muitinę ir kurie, svarbiausia, yra prognozuojami. Klientui, kuris laukia siuntos, prognozuojamumas yra vertingesnis už nežymų laiko sutaupymą vienoje kelionės dalyje.

Šiame tekste mes panagrinėsime techninius kelionės aspektus, palyginsime skirtingus persikėlimo kanalus (keltus ir tunelį) ir atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla planuojant pervežimus. Mūsų tikslas – suteikti jums pilną įvaizdį apie tai, kas vyksta „už vairo“, kad jūsų verslas galėtų planuoti savo veiklą be staigmenų.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją sunkvežimiu?

Vidutinė kelionės trukmė priklauso nuo konkretaus išvežimo vietos Lietuvoje ir paskirties vietos Anglijoje, tačiau kalbant apie standartinį maršrutą (pavyzdžiui, Vilnius – Londonas), turėtume numatyti 3–4 dienas. Tai nėra tas laikas, kurį sunkvežimis važiuoja nuolat; tai kalendorinės dienos.

Techninis važiavimo laikas be sustojimų sudarytų maždaug 22–26 valandas, tačiau tarptautinių pervežimų taisyklės draudžia vairuotojams dirbti be pertraukų. Reglamentuojami poilsiai (45 minučių po 4,5 valandos vairavimo) bei privalomi dienos poilsiai (po 9 valandų vairavimo arba po 10 valandų darbo dienos) prailgina šį laiką. Be to, reikia įskaičiuoti laiką, skirtą keltui arba tuneliui, kuris gali trukti nuo 1,5 iki 4 valandų, įskaitant įsiregistravimą ir išlaipinimą. Jei maršrutas eina per Vokietiją ar Belgiją, kuriose dažnai vyksta kelių darbai ar eismo spūstys, kelionė gali užtrukti ir ilgiau. Optimizuotas maršrutas numato tokias sustojimo vietas, kad poilsis ne tik būtų laiku, bet ir nepridėtų papildomo kelio.

2. Koks yra populiariausias ir greičiausias maršrutas į Angliją?

Populiariausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją, pasibaigiantis Calais mieste, iš kurio keltu arba „Eurotuneliu“ persikeliami į Doverį. Šis maršrutas yra geriausiai išvystytas infrastruktūros atžvilgiu – čia daugiausia degalinių, poilsio vietų ir logistikos centrų.

Jei kalbame apie absoliutų greitį, „Eurotunelis“ (Eurotunnel Le Shuttle) tarp Kalė ir Dover yra greičiausias persikėlimo būdas. Pati kelionė po vandeniu trunka tik 35 minutes, o įsiregistravimas trunka mažiau laiko nei keltuose. Tačiau „greičiausias“ maršrutas visada priklauso nuo galutinio tikslo Anglijoje. Jei siunta keliauja į šiaurę (į Mančesterį, Liverpulį ar Škotiją), kartais gali būti efektyviau naudoti šiaurines keltų linijas (pvz., iš Zebriugės į Hulą ar iš Roterdamo į Haridžą/Feliksstouą), nors šie keltai plaukia ilgiau (apie 6–7 valandas), jie leidžia apvažiuoti užstatytą pietinę Angliją ir iš karto patekti arčiau paskirties vietos.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę ir maršrutų planavimą?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų planavimo procesuose. Iki 2021 m. sienos tarp JK ir ES buvo formalios, o dokumentai buvo tik popieriaus lapai. Dabar tai yra tikros sienos su muitinės kontrolėmis. Tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį, vairuotojas privalo pateikti teisingus dokumentus: eksporto deklaraciją, saugumo deklaraciją (Entry Summary Declaration – ENS) ir, jei reikia, importo licencijas.

Jei dokumentuose yra klaida arba jie nėra patvirtinti (gaunamas „MRN“ numeris), sunkvežimis gali būti sulaikytas. Tai gali sustabdyti kelionę nuo 1 valandos iki kelių dienų. Optimizuotas maršrutas dabar privalo įtraukti laiką rezervui muitinėms patikrinti. Be to, daugelis pervežėjų pradėjo vengti didžiausių perkėlų (Kałas-Doveris) pikinėmis valandomis, kai muitinės apkrova didžiausia, ir pasirinkti mažiau apkrautas alternatyvas, kad išvengtų rizikos užstrigti. Taigi, „Brexit“ ne tik prailgino kelionę dėl formalumų, bet ir privertė labiau galvoti apie maršruto pasirinkimą remiantis ne tik geografija, bet ir muitinės efektyvumu.

4. Kuo skiriasi keltų ir „Eurotunelio“ pasirinkimas, kuris geriau?

Abu būdai turi savų privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas priklauso nuo situacijos. „Eurotunelis“ yra greičiausias – jis leidžia persikelti per 35 minutes, o plaukimas keltu trunka apie 90 minučių. Tačiau tunelis brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių krovinių (pvz., pavojingų medžiagų kategorijų). Taip pat tuneliu nėra įmanoma pervežti kai kurių gyvūnų arba nestandartinių krovinių.

Keltai suteikia vairuotojams galimybę pailsėti, pavalgyti ir išlipti iš sunkvežimio. Tai yra svarbu ilguose maršrutuose, nes vairuotojo poilsio valandos gali būti panaudotos kelyje, o ne laukiant keltuose. Be to, keltų maršrutai yra įvairiau išsidėstę (Zebriugė, Dunkerkas, Roterdamas), kas leidžia lankstiau planuoti maršrutą ir išvengti Kałas-Doveris koridoriaus spūsčių. Jei mūsų tikslas – maksimalus greitis ir mes važiuojame standartiniu krovininiu sunkvežimiu, renkamės tunelį. Jei norime sutaupyti, leisti vairuotojui geriau pailsėti arba vaziuojame nestandartiniu kroviniu – keltas yra racionaliausias pasirinkimas.

5. Ar vairuotojo darbo ir poilsio laikas įtakoja maršruto planavimą?

Be abejo, tai vienas svarbiausių faktorių. Tarptautinių pervežimų srityje veikia griežtos taisyklės (EU ir AETR reglamentai), kurios riboja vairavimo laiką. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per dieną gali būti skirtos ne daugiau kaip 9 valandos vairavimo (gali būti pratęstos iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę).

Planuodami optimizuotą maršrutą, mes negalime tiesiog brėžti linijos tarp dviejų taškų. Turime rasti maršrutą, kuriame būtų tinkamos vietos poilsio paėmimui. Pavyzdžiui, jei vairuotojas artėja prie 4,5 valandų ribos Vokietijoje, mes negalime jo leisti į užstatytą miestą be stovėjimo aikštelės. Turime nukreipti jį į specialiai tam pritaikytas poilsio zonas (Rasthof). Blogai suplanuotas maršrutas, kurio neįmanoma įvykdyti laikantis taisyklių, ne tik prailgins kelionę dėl privalomų sustojimų, bet ir gali baigtis baudomis bei vairuotojo išvarymu iš kelio. Profesionalus planavimas užtikrina, kad vairuotojas visada laiku pasiektų tinkamą vietą poilsio, neperžengdamas leistinų normų.

6. Kokios yra alternatyvos įprastam maršrutui per Kałas-Doveris?

Nors Kałas-Doveris yra trumpiausias atstumas, jis dažnai tampa „gurkšniu“ dėl didžiausio srauto. Esant eismo įvykiams ar muitinės problemoms, čia susiformuoja ilgos eilės. Ilgą patirtį turintys ekspertai visada turi alternatyvas vienas (Plan B).

Viena populiariausių alternatyvų yra maršrutai per Nyderlandus. Keltai iš Roterdamo (Europort) į Haridžą arba iš Hukso van Holando į Haridžą leidžia apvažiuoti Belgiją ir šiaurinę Prancūziją, kuriose dažnai vyksta migrantų krizės susijusios su kontrolės sustojimais. Taip pat yra maršrutai „Amsterdam – Newcastle“ arba „Zebriugė – Hull“ (Šiaurės jūra). Šie maršrutai yra ilgesni ir brangesni, tačiau jie leidžia vairuotojams geriau pailsėti (naktinis keltas) ir išvengti didžiųjų žemyninės Europos spūsčių. Jei krovinys labai skubus, o Kałas užstrigęs, persikėlimas per Nyderlandus gali būti vienintelis būdas išlaikyti terminus.

7. Kaip orai ir sezonas veikia kelionės trukmę?

La Manšo sąsiauris garsėja savo nestabiliu oru. Ypatingai rudenį ir žiemą čia dažni stiprūs vėjai, dėl kurių gali būti atšaukiami keltai arba sustabdytas tunelio veikimas (dėl saugumo – kai vėjas per stiprus, neleidžiama važiuoti kai kuriems automobiliams). Tokiomis dienomis optimizuotas maršrutas gali reikalšti nukreipti vairuotoją į uostą, kuris yra labiau apsaugotas nuo vėjo (pavyzdžiui, iš Dunkerko vietoj Kalė), arba laukti, kol oras pagerės.

Be to, žiemą reikia atsižvelgti į kelio sąlygas Vokietijoje ir Belgijoje. Sniegas arba ledas gali drastiškai sulėtinti judėjimą. Patyręs dispečeris stebi orų prognozes ne tik Lietuvoje, bet ir visame kelyje, ir gali rekomenduoti išvykti šiek tiek anksčiau arba pasirinkti pietines maršruto atkarpas, jei šiaurėje numatomas stiprus sniegas. Vasarą problema gali tapti karščio bangos, kurios taip pat gali riboti vairavimo laiką arba sukelti techninius sunkvežimių gedimus.

8. Ką daryti, jei įvykia eismo įvykis ar techninis gedimas?

Nėra nieko blogiau nei sulaužyti gražiai suplanuotą maršrutą dėl avarijos. Tačiau 20 metų patirtis moko, kad reikia būti pasiruošusiam viskam. Optimizuotas maršrutas visada turi įtrauktas galimas techninio aptarnavimo stotis (servisus) pakeliui. Jei sunkvežimis sugenda Vokietijos automagistralėje, mums reikia žinoti, kur artimiausia vieta, kur galima greitai sutaisyti sunkvežimį, kadangi ne kiekvienas servisas priima 40 tonų sunkvežimus.

Eismo įvykiai dažnai uždaro dalis automagistralių. Tada mūsų navigacinės sistemos ir dispečerių komanda turi akimirksniu nukreipti vairuotoją apėjimo keliais. Čia svarbu neprarasti galvos – apėjimas gali būti ilgesnis, bet jei jis leidžia išvengti 5 valandų stovėjimo spūstyje, jis vertas to. Mūsų tikslas tokiose situacijose – kuo greičiau informuoti klientą apie vėlavimą ir pateikti realų atvykimo laiko (ETA) pataisymą.

9. Ar technologijos (GPS, stebėjimo sistemos) padeda optimizuoti laiką?

Absoliučiai taip. Anksčiau vairuotojai naudojo popierinius žemėlapius, o dispečeriai tikėjosi, kad vairuotojas paskambins iš taksofono. Šiandien mes turime realaus laiko stebėjimo sistemas, kurios rodo ne tik kur yra sunkvežimis, bet ir jo greitį, degalų lygį, net ir vairuotojo vairavimo stilių. Tai leidžia mums proaktyviai planuoti.

Jei matome, kad vairuotojas vėluoja, mes galime jį nukreipti trumpesniu keliu arba pakeisti keltų bilietus į vėlesnius, kad jis nepraleistų išvykimo. GPS sistemos su „Traffic“ funkcija leidžia išvengti spūsčių. Tačiau technologija yra tik įrankis. Žmogiškas intelektas ir patirtis yra būtina – technologija gali pasiūlyti važiuoti per miesto centrą, kad sutaupytų 5 minutes, bet patyręs ekspertas žino, kad tokiu atveju prarasite valandą dėl žibintų ir siaurų gatvių, todėl nukreips vairuotoją apylankai. Technologijos dirba kartu su žiniomis.

10. Kaip klientas gali padėti sumažinti kelionės trukmę?

Klientas dažnai galėtų labiau padėti, negu įsivaizduoja. Pagrindinė dalyka – dokumentų parengimas. Jei klientas iš anksto pateikia visus krovinius duomenis (svoris, matmenys, taros numeriai, prekių kodai ir pan.), mes galime iš anksto užpildyti visas muitinės deklaracijas ir gauti patvirtinimus (MRN). Kai sunkvežimis atvyksta į uostą, viskas jau paruošta, ir jis važiuoja „žalia linija“.

Kitas dalykas – lankstumas su įkrovos/iškrovos laikais. Jei klientas leidžia atvykti anksčiau arba vėliau, mes galime sujungti keliones arba pakeisti maršrutą taip, kad išvengtume naktinio važiavimo per uždaras zonas. Taip pat svarbu tiksliai nurodyti adresą Anglijoje – Anglijoje daug vietovių turi tuos pačius pavadinimus (pvz., „Newport“ yra ir Velse, ir Anglijoje), o neteisingas adresas gali reikšti šimtus kilometrų kelio nukrypimą. Bendradarbiavimas ir atvirumas yra raktas į optimizaciją.

Išvada

Kelionės trukmė į Angliją optimizuotu maršrutu nėra fiksuotas dydis, kurį galima apskaičiuoti paprasta matematika.