Kelionės trukmė: greičiausias būdas pasiekti Jungtinę Karalystę

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sužinojau vią paprastą tiesą: laikas – tai ne tik pinigai, tai patikimumas. Klientai, kreipiantys į mus, dažniausiai keliauja tą patį klausimą: „Kiek greičiau mano kroviniys galės atvykti į Jungtinę Karalystę?“. Atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes geografija, techniniai reikalavimai ir, žinoma, biurokratiniai procedūros sukuria kompleksinę sistemą, kurioje viena minutės sutaupymas gali reikalauti išsamaus plano.

Jungtinė Karalystė, kaip sala, unikali savo logistika. Nors po „Brexit“ procesai pasikeitė ir tapo šiek tiek sudėtingesni, šalis išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių Lietuvai. Norint pasiekti maksimalų greitį, reikia ne tik paspausti degalo pedalą iki grunto, bet ir išmanyti maršrutų ypatumus, muitinės taisykles ir transporto priemonių galimybes. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia ši mechanika, kad jūsų krovinys ar keliautojas pasiektų Britanijos salas kuo greičiausiai ir be nereikalingų nereguliarumų.

Svarbiausia suprasti, kad „greičiausias būdas“ – tai ne vienas konkretus maršrutas, o optimalus derinys tarp kelių transporto, jūros pervežimų ir, esant reikalui, oro transporto. Tačiau dauguma krovinių ir keleivių vis dar keliauja keliais, todėl mes koncentruosimės į efektyviausius logistinius sprendimus, leidžiančius sumažinti kelionės trukmę nuo Lietuvos iki JK iki minimumo. Mes aptarsime visas subtilybes – nuo vairuotojo poilsio laiko iki pasienio kontrolės eilių, kurios gali smarkiai pakeisti planuotą atvykimo laiką. Esu čia, kad padėčiau jums suprasti šį procesą ir pasirinkti geriausią variantą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra greičiausias maršrutas keliu transportu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Remiantis mano daugiamete patirtimi, greičiausias maršrutas paprastai veda per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (Nyderlandus) ir Belgiją, o toliau – per Lamanšą. Svarbiausias faktorius čia yra pasirinkti tinkamą keltą arba Eurotunelį. Jei tikslas – greitis, rekomenduoju važiuoti link Belgijos Zebriugės (Zeebrugge) ar Olandijos Hoek van Holland uostų ir naudoti greituosius keltus, arba dar geriau – pasiekti Prancūzijos Kalė (Calais) ir pervažiuoti per Eurotunelį „Le Shuttle“ traukiniu. Tunelio perėjimas trunka tik apie 35 minutes, tuo tarpu keltas gali užtrukti nuo 1,5 iki 2 valandų. Be to, maršrutas per Vokietiją yra efektyviausias dėl puikios kelių būklės (autobanų), nors ten taikomi mokesčiai sunkvežimiams (vignettes), tačiau tai apsimoka dėl laiko sutaupymo. Išvengiant didžiųjų miestų spūsčių (ypač Berlyno ar Hamburko aplinkose), galima sutaupyti valandą ar dvi. Taigi, optimalus maršrutas: Vilnius – Kaunas – Varšuva – Poznanė – Esenas – Amsterdamas/Bruselis – Kalė – Eurotunelis – Londonas.

2. Ar „Brexit“ paveikė kelionės trukmę į Jungtinę Karalystę, ir kaip tai įtakoja greitį?

Žinoma, „Brexit“ sukėlė žymius pokyčius. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, siena buvo formalumo reikalas. Dabar visi krovinių pervežimai privalo eiti per muitinę. Jei dokumentai yra tvarkingai paruošti iš anksto (pre-declaration), procesas gali vykti sklandžiai ir užtrukti vos kelias minutes. Tačiau jei trūksta kokių nors dokumentų, pvz., importo licencijų, ar deklaracijos yra neteisingai užpildytos, krovinys gali būti sulaikytas pasienio punkte. Tai gali prailginti kelionę nuo kelių valandų iki net kelių dienų. Mano patarimas: visada pasitikėkite patikima šperų (speditorių) kompanija, kuri iš anksto suformuoja visus „Safety and Security“ deklaravimus (ENS/EXS). Greičiausias būdas apeiti šias problemas yra naudoti „Fast Track“ sistemas uostuose, kurios leidžia greičiau praeiti kontrolę, jei visi duomenys yra teisingi. Taigi, „Brexit“ techniškai neprailgino važiavimo laiko, tačiau pridėjo biurokratinę apkrovą, kurią reikia valdyti, kad išlaikyti greitį.

3. Ką pasirinkti: keltą ar Eurotunelį, norint pasiekti JK kuo greičiau?

Jei kalbame apie absoliutų greitį, Eurotunelis („Le Shuttle“) yra neginčijamas lyderis. Važiavimas traukiniu po kanalą trunka apie 35 minutes nuo įvažiavimo iki išvažiavimo. Be to, „Le Shuttle“ turi dažnesnį išvykimų grafiką – traukiniai važiuoja kas 15–20 minučių kas valandą, o tai reiškia, kad retai tenka laukti ilgiau nei 30–40 minučių prieš įvažiavimą. Keltai, pvz., maršrutuose Doveris–Kalė ar Doveris–Dunkerkas, yra pigesni, tačiau jų kelionės trukmė (apie 90 min.) ir ilgesnį įsodinimo/išsodinimo procedūros užtrunka daugiau laiko. Taip pat keltai gali būti atšaukti dėl blogo oro, o tunelis veikia nepriklausomai nuo orų sąlygų. Verslo klientams, kuriems svarbu kiekviena minute, visada rekomenduoju Eurotunelį. Nors jis kiek brangesnis, laiko sutaupymas ir garantuotas tvarkaraštis užtikrina, kad krovinys ar keleivis atvyks į Londoną ar kitą JK miestą pagal planą.

4. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas įtakoja greitą pervežimą?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų faktorių. Net jei maršrutas idealus, o technika nauja, vairuotojas negali vairuoti 24 valandas per parą. ES ir JK reglamentai nustato griežtas tachografo reikalavimus: po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Norint pasiekti maksimalų greitį, reikia planuoti maršrutą taip, kad vairuotojas nepraleistų laiko tinginiavimo. Pavyzdžiui, jei vairuotojas važiuoja vienas, kelionė iš Vilniaus iki Londono užtrunka maždaug 24–30 valandų (su poilsio pertraukomis). Norint tai padaryti greičiausiai, reikia užtikrinti, kad vairuotojas pradeda važiuoti ankstyvą rytą, kad poilsio pertraukos atitiktų natūralų miego laiką arba naudotų dviejų vairuotojų komandą. Dviejų vairuotojų komanda leidžia važiuoti be ilgo poilsio (tik su trumpomis pertraukomis), taip sumažinant kelionės trukmę iki 18–20 valandų. Tai brangesnis pasirinkimas, bet kritinis, jei reikia „just-in-time“ pristatymo.

5. Ar oro transportas yra tinkamas alternatyvus sprendimas labai skubioms siuntoms?

Taip, jei kalbame apie labai mažus, bet brangius siuntinius (pvz., dokumentus, brangiausią elektroniką, medicinines priemones), oro transportas yra vienintelis variantas, kai laikas yra kritinis. Lietuvoje skrydis iš Vilniaus ar Kauno iki Londono trunka apie 3 valandas. Tačiau čia reikia įvertinti „prieš ir po“ laiką: reikia atvykti į oro uostą 2 valandos anksčiau, praeiti registraciją, saugumo kontrolę, o atvykus – laukti bagažo ir muitinės. Taigi, visas procesas nuo durų iki durų gali užtrukti 6–8 valandas. Palyginus su sunkvežimiu, kuris gali važiuoti be sustojimų (dviejų vairuotojų komanda), skirtumas nėra toks milžiniškas, kaip gali atrodyti, tačiau oras visada yra greitesnis už jūrą/kelią. Tačiau dėl aukštų kainų ir mažos talpos, tai nėra masinis sprendimas. Logistikoje oro transportas dažnai naudojamas tik tada, kai kelyje įvyko nesklandumų ir reikia „skubiai išgelbėti“ situaciją.

6. Kaip tinkamas dokumentų paruošimas gali sutrumpinti laiką pasienio kontrolėje?

Tai yra raktas į sklandų pervežimą po „Brexit“. Daugelis vairuotojų ir pervežėjų praranda laiką ne dėl važiavimo, o dėl stovėjimo pasienyje. Greičiausias būdas apeišti spūstis yra turėti visus dokumentus elektroniniu pavidalu iš anksto patvirtintus. Svarbiausi dokumentai yra: prekių deklaracija (CMR sandoris), eksporto/inporto licencijos (jei reikalingos), kilimo sertifikatai (maistui) ir, svarbiausia, GMR (Goods Movement Reference) kodas, kuris sukuriamas Jungtinės Karalystės „GVMS“ sistemoje. Jei šis kodas sukurtas ir priskirtas prie konkrečios siuntos, vairuotojas tiesiog nuskenuoja kodą prieš įvažiuodamas į terminalą, ir vartai atsidaro automatiškai. Jei kodų nėra arba jie neteisingi, vairuotojas turi sustoti „violetinėje juostoje“, eiti į muitinės postą ir viską aiškinti rankiniu būdu. Tai gali užtrukti valandas. Todėl patirtis rodo: 1 valanda skirta dokumentų paruošimui iš anksto sutaupo 4–6 valandas pasienyje.

7. Kokios uostų paslaugos ir infrastruktūra Lietuvoje bei JK padeda greičiau išsiųsti krovinius?

Lietuvoje pagrindinis „vartai“ į pasaulį yra Klaipėdos uostas. Tačiau kalbant apie greitą kelių transportą į JK, Klaipėda naudojama retai, nes tenka keltu per Baltijos jūrą (Klaipėda–Karlshamn arba Klaipėda–Kylis), o tai prideda papildomą 12–20 valandų. Greičiausias būdas yra važiuoti per žemyninę Europą. Tačiau, jei jau kalbame apie jūros krovinius, tada svarbu pasirinkti uostus, kurie turi „Ro-Ro“ (roll-on/roll-off) linijas tiesiai į JK. Pavyzdžiui, Klaipėda turi tiesioginių keltų į JK (pvz., į Hull ar Immingham), tačiau jie plaukia lėtai. Greičiau yra nuvežti krovinį automobiliu iki Olandijos ar Belgijos uostų (Roterdamas, Antverpenas, Zebriugė), iš kur keltai į JK (Felixstowe, Harwich, Hull) kursuoja dažniau ir greičiau. JK pusėje geriausiai išvystyti uostai yra Imminghamas, Felixstowe ir Tilbury, kurie tpačiai pritaikyti greitam apkrovimui ir iškrovimui, taip pat turi gerą susisiekimą su automagistralėmis (M1, M6, M25).

8. Kaip oro sąlygos ir metų laikas veikia transporto judėjimo greitį?

Nors atrodo, kad automobiliai turi važiuoti bet kokiu oru, praktikoje situacija kitokia. Žiemiais, ypač lapkričio–vasario mėnesiais, Vokietijoje ir Belgijoje dažnai vyksta smarkios audros, kurios gali uždaryti dalį autobanų ar sukelti milžiniškas eismo spūstis. Dėl sniego ar ledo greitis gali kristi iki 40–50 km/h. Taip pat Lamanšo sąsiauryje oras turi kritinę reikšmę. Nors Eurotunelis atsparus orams, keltai (Doveris–Kalė) dažnai atšaukiami dėl stiprių vėjų. Jei jūsų krovinys pasiekia Kalės uostą, o keltas nebevažiuoja, prarandama ne tik 2 valandos, bet kartais ir pusė dienos, laukant, kol oras nurims. Mano patirtis rodo, kad žiemą visada verta turėti atsarginį planą, pavyzdžiui, važiuoti šiek toliau į šiaurę ir naudoti keltą iš Dunkerko (kuris kartais veikia stabiliau nei Doveris) arba visada pasirinkti Eurotunelį kaip prioritetinį variantą, jei oro prognozės nepalankios.

9. Ar įmanoma garantuoti pristatymą į konkretų laiką (Just-in-Time), ir kiek tai kainuoja?

Įmanoma, tačiau tai reikalauja ypatingo planavimo ir papildomų išlaidų. Norint garantuoti, kad krovinys atvyks rytoj 8:00 valandą ryto, negalima tikėtis paprasto standartinio pervežimo. Reikia užsisakyti „ekspresinį“ reisą, kuris dažniausiai vykdomas dviejų vairuotojų komandos. Taip pat reikia įsigyti draudimą nuo vėlavimo (nors jis nepristatys krovinio greičiau, jis kompensuos nuostolius). Be to, reikia atsižvelgti į „London Low Emission Zone“ (LEZ) ir „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) apribojimus, kurie gali uždelsti pristatymą centro srityje, jei transporto priemonė neatitinka standartų. Garantuotas pristatymas taip pat reiškia, kad vairuotojas nebus priverstas laukti prie sandėlių, todėl reikia iš anksto suderinti pristatymo langus (time slots). Jei viskas suplanuota idealiai, mes galime pasiekti 99% tikslumą, tačiau toks paslaugos kaina gali būti 30–50 proc. didesnė nei standartinis pervežimas.

10. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pervežimo greitis?

Tai vienas esminių dalykų, kurį klientai dažnai supainioja. Pilnas krovinys (Full Truck Load – FTL), kai sunkvežimis priklauso vienam klientui ir važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo, yra geriausiai greičiai užtikrinantis variantas. Sunkvežimis sustoja tik degalui ar vairuotojo poilsiui. Kita vertus, dalinis krovinys (Less than Truck Load – LTL), kai viename sunkvežimyje yra kelių klientų siuntos, yra daug lėtesnis. Toks sunkvežimis turi apvažiuoti po kelis sandėlius Lietuvoje, paimti krovinius, vėliau sustoti tarpiniuose terminaluose Lenkijoje ar Vokietijoje, kur kroviniai perkraunomi į kitus automobilius, einančius į JK. Šis procesas gali prailginti kelionę nuo 2–3 dienų (FTL) iki 5–7 dienų (LTL). Jei jums svarbu greitis, visada pasirinkite FTL arba dalinį krovinį, kuris yra „kurjerinis“ (t.y., mažas kiekis, bet neperkraunamas tarpiniuose terminaluose, o tiesiai vežamas).

Išvada

Apibendrinant, greičiausias būdas pasiekti Jungtinę Karalystę nėra vienas magiškas maršrutas, o sudėtingas sprendimų rinkinys, pagrįstas patirtimi ir žiniomis. Kaip ekspertas, kuris šioje srityje dirba jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu teigti, kad sėkmė priklauso nuo trijų stulpų: maršruto parinkimo (Eurotunelio panaudojimas), dokumentų tvarkos (sklandus muitinės prasilenkimas) ir vairuotojo darbo organizavimo (dviejų vairuotojų komandos ar poilsio grafikai).

„Brexit“ sudarė papildomų iššūkių, tačiau su tinkama technine ir dokumentine paruoštimi šios kliūtys tampa įveikiamos. Nors oro transportas atrodo kaip idealus sprendimas, kelių transportas su Eurotuneliu išlieka pigiausiu ir pakankamai greičiausiu variantu didžiajai daliai krovinių. Svarbiausia klientams yra suprasti, kad pigiausias variantas dažnai būna ir lėčiausias. Jei laikas yra kritinis vertinamas dydis, verta investuoti į kokybiškas logistikos paslaugas, kurios užtikrins, kad jūsų krovinys neprasilenks pasienio be reikalo ir atvyks į tikslą pagal planą.

Logistika – tai ne tik fizinis judėjimas, tai informacijos ir planavimo menas. Pasitikėkite savo pervežėjo kompetencija, o jums bus garantuotas greičiausias ir saugiausias kelias į Jungtinę Karalystę.