Kelionės planavimas iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą: Išsamus eksperto vadovas

Kelionė iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą yra daugiau nei paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B. Tai yra logistinis iššūkis, reikalaujantis gero išankstinio planavimo, supratimo apie kelių infrastruktūrą ir, svarbiausia, žinių apie tai, kaip pasikeitė taisyklės po „Brexit“. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: gerai suplanuota kelionė – tai ne tik taupyti laikas, bet ir išvengti nereikalingo streso bei rūpesčių sienos kirtimo metu.

Nepaisant to, ar keliaujate atostogauti, ar grįžtate gyventi į Lietuvą, maršrutas per Europos žemyną reikalauja sistemingo požiūrio. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu suprasti subtilybes ir atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionėtų kuo sklandžiau. Mes aptarsime ne tik maršrutus, bet ir dokumentus, automobilio paruošimą bei tai, ko tikėtis kelyje.

Įvadas

Kelionė iš Londono arba kitų Didžiosios Britanijos regionų į Lietuvą yra ilgas nuotolis, kuris paprastai trunka nuo 24 iki 30 valandų gryno vairavimo laiko, priklausomai nuo pasirinkto maršruto ir oro sąlygų. Tačiau realus kelionės laikas visada bus ilgesnis dėl sustojimų degalinėse, sienų kirtimo procedūrų bei poilsio. Mano praktika rodo, kad šią kelionę reikėtų planuoti kaip mažiausiai dviejų, o geriau trijų dienų nuotolį, jei norite jaustis saugiai ir atsipalaiduoti.

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija kelyje pasikeitė. Anksčiau muitinės kontrolė dažnai buvo tik formalumas, šiandelinėje realybėje reikia būti pasiruošusiems griežtesniems patikrinimams, ypač jei kelyje esate su asmeniniu automobiliu, kuriame gali būti daugiau asmeninių daiktų. Taip pat svarbu atsižvelgti į techninius automobilio reikalavimus, kurie žemyne gali skirtis nuo britų standartų.

Šiame vadove mes suksimės ne tik apie tai, ką reikia pasiimti su savimi, bet ir išanalizuosime logistinius sprendimus – kur geriau perkelti automobilį, kurios šalys keliauja mažiausiai problemų, ir kaip išvengti standartinių keliuolių klaidų. Kelionės planavimas yra pusė sėkmės, todėl kviečiu susitelkti ir nuodugniai pasiruošti šiai nuotykių kelionei per Europą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kurį sukūriau remdamasis savo daugiamete patirtimi ir realiomis situacijomis kelyje.

1. Koks yra geriausias maršrutas iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos dažniausiai pasirenka vairuotojai, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų. Pirmasis ir populiariausias yra maršrutas pro Doverį ir Kalė (Prancūzija). Šiuo atveju keltis iš Britanijos į žemyną galite naudojant „Eurotunnel“ (traukinys po La Manšo sąsiauriu) arba keltus. Šis maršrutas trumpiausias, tačiau Prancūzijoje ir Belgijoje dažnai būna didelis eismas, o keltų bilietai vasaros sezono metu gali brangti kaupti.

Antrasis, mano nuomone, dažnai patogesnis tiems, kurie nori išvengti Prancūzijos pietinių ruožų arba ieško mažiau intensyvaus eismo, yra maršrutas pro „North Sea“. Šiuo atveju keltu galite vykti iš Hulo (Hull) į Roterdamą (Olandija) arba iš Harvičo (Harwich) į Huką van Holandą (Hook of Holland). Nors šie keliai trunka ilgiau (naktinis keltas), jie leidžia atsipalaiduoti ir pradėti vairavimą jau giliau žemyne, iš karto patekus į Olandijos ir Vokietijos automagistrales, kurios paprastai yra aukštesnės kokybės.

2. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi po „Brexit“?

Šiuo metu situacija yra tokia, kad Britanijos piliečiai (ir tie, kurie ten gyvena) kelionėms į ES šalis privalo turėti galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelė daugeliu atvejų nebepakanka. Be to, jei jūsų vairuotojo pažymėjimas išduotas Britanijoje (su „UK“ nurodymu), jis galioja visose ES šalyse, tačiau verta pasidomėti, ar nereikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (1968 m. konvencijos), nors dažniausia britiškas pažymėjamas priimamas be problemų.

Svarbu ir tai, kad jei kelionės trukmė viršija 90 dienų per 180 dienų periodą, reikės rūpintis vizomis arba leidimais gyventi. Taip pat rekomenduoju turėti su savimi sveikatos draudimo polisą (EHIC arba GHIC), kuris leidžia gauti būtiną medicininę pagalbą ES šalyse, tačiau jis nepamaina visapusiško kelionės draudimo.

3. Ar reikia „Green Card“ (Žaliosios kortelės) draudimui?

Taip, tai yra vienas iš dažniausiai painiojančių klausimų. Nors Jungtinė Karalystė ir ES pasirašė susitarimus dėl draudimo atpažinimo, dauguma draudikų vis dar reikalauja arba rekomenduoja turėti „Green Card“. Tai yra tarptautinis draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad jūsų civilinis atsakomybės draudimas galioja užsienyje.

Be „Green Card“ gali kilti problemų muitinėje arba policijai sustabdžius automobilį, jei jų duomenų bazėse nebus matoma draudimo informacija. Geriausia iš anksto susisiekti su savo draudimo įmonės mažiausiai prieš mėnesį ir paprašyti išduoti šią kortelę. Dauguma įmonių tai daro nemokamai. Nepamirškite, kad kortelėje turi būti nurodytas visų vairuotojų, kurie vairs automobilį, vardas ir pavardė.

4. Kokie automobilio techniniai reikalavimai skiriasi žemyne?

Jei vairuojate automobilį, registruotą Didžiojoje Britanijoje, jis turi atitikti tam tikrus techninius reikalavimus, važiuodamas po žemyninės Europos keliais. Vienas svarbiausių dalykų – šviesų reguliavimas. Britanijoje žibintai šviečia šiek tiek į kairę, kad neakintų priešais važiuojančius. Žemyne reikės nukreipti šviesų spindulius į dešinę. Tai galima padaryti naudojant specialius lipdukus (jei jie nėra reguliuojami automobilyje) arba pasinaudojant mechanine reguliavimo funkcija (jei yra).

Taip pat privaloma turėti „GB“ ženklą (arba naująjį „UK“ ženklą) automobilio gale, jei numerių lentelėje nėra euro simbolio su „UK“ kodu. Be to, daugumoje šalių (ypač Prancūzijoje ir Belgijoje) privaloma turėti apsauginę liemenę, atšvaitų rinkinį ir degalų kanistrą (nors pastarasis reikalavimas kai kuriose šalyse jau nebe toks griežtas, bet verta turėti).

5. Kaip susitvarkyti su kelių mokesčiais ir vinjetėmis?

Keliaujant iš Britanijos, kuri nėra vinjetų sistema, į žemyną, daugelis vairuotojų pamiršta apie šį reikalavimą. Vokietijoje asmeniniams automobiliams vinietės nereikia (išskyrus tam tikrus ekologiškus zonas miestuose, kur reikalinga „Umweltplakette“ – žalia kortelė), tačiau kelių mokesčiai tenka mokėti už kai kuriuos tiltus ir tunelius (pvz., Herne kanalas).

Lenkijoje, kuria keliaujame prieš pat pasiekdami Lietuvą, kai kurie automagistralių ruožai yra mokami. Ten reikia pasiimti bilietą įvažiavimo ir sumokėti išvažiavimo arba naudotis elektronine sistema. Belgijoje ir Prancūzijoje keliai yra mokami pagal nuvažiuotą atstumą (peage), todėl būtinai turėkite grynųjų pinigų arba banko kortelę, kurią galima naudoti mokėjimo terminaluose.

6. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kaip geriausiai suplanuoti poilsį?

Kaip minėjau anksčiau, grynas vairavimo laikas nuo, tarkime, Londono iki Vilniaus yra apie 24–26 valandas. Tačiau niekada nevairuokite šį laiką viena etape. Tai yra pavojinga ir neteisėta. Mano rekomendacija – skirstyti kelionę į tris dienas.

Pirmą dieną nukeliaukite iki Belgijos arba Vokietijos vakarinės dalies (apie 6–7 valandų vairavimo po kelties). Antrą dieną nukeliaukite per Vokietiją ir Lenkiją iki Varšuvos arba Balstogės (apie 8–9 valandų). Trečią dieną užbaikite kelionę Lietuvoje (apie 4–5 valandos). Tokis grafikas leidžia išvengti nuovargio, kuris yra dažniausia avarijų priežastis tokiose ilgose kelionėse. Atsiminkite, kad ir po „Brexit“ galioja taisyklės dėl poilsio pertraukų – kas 4,5 valandos reikia padaryti 45 minučių pertrauką.

7. Ką daryti su maistu ir augintiniais, kertant sieną?

Po „Brexit“ taisyklės dėl maisto produktų susiaurėjo. Asmeninio vartojimo maistą, kuris yra mėsės ar pieno produktų, į ES šalis nebegalima vežti be specialių leidimų (išskyrus kūdikių maistą ir specialias medicinines reikmes). Taigi, jei turite su saviu britišką dešrą ar sūrį, geriau suvalgyti juos prieš pasiekiant sieną arba palikti Britanijoje.

Jei keliaujate su augintiniais (šunimis, katėmis), reikės mikroschemos, pasų ir, svarbiausia, kirminų gydymo pažymos, kuris turi būti atliktas ne anksčiau kaip 24 valandos prieš įvežiant gyvūną į ES (išskyrus keliavimą iš Britanijos į Airiją, kur taisyklės gali skirtis). Be šio dokumento gyvūną gali neįleisti.

8. Ar saugu keliauti dešinės vairavimo pusės automobiliu žemyne?

Tai vienas dažniausiai išgirstų klausimų. Taip, saugu, bet reikia prisitaikyti. Pagrindinis pavojus yra ne važiavimas eismo juosta, o manevrai – apsukimas, važiavimas žiediniuose sankryžose ir, svarbiausia, sustojimas degalinėse. Dažnai vairuotojai, įpratę prie kairės pusės, gali neteisingai įvertinti atstumą iki degalų kolonėlės arba kito automobilio.

Taip pat būkite ypatingai atsargūs važiuodami apvaliose sankryžose, nes jose judėjimas vyksta prieš laikrodžio rodyklę (kaip ir Britanijoje), tačiau esate dešinėje juostoje. Tai sukelia natūralų disonansą. Rekomenduoju vienam iš keleivių būti „antruoju akimi“, ypatingą dėmesį skiriant sustojimams ir važiavimiu greitkeliuose, kai reikia įsivažiuoti į juostą.

9. Kokios kainos galima tikėtis degalams ir keltų bilietams?

Degalų kainos Europoje svyruoja. Paprastai pigiausia degalų yra Liuksemburge (jei maršrutas leidžia užsukti) arba Lenkijoje. Vokietijoje ir Prancūzijoje degalai gali būti brangesni. Naudodami programas arba svetaines, kurios rodo degalų kainas realiu laiku, galite sutaupyti nemažai sumų, ypač tokiame ilgame maršrute.

Keltų bilietų kainos priklauso nuo sezono. Užsakyti bilietus iš anksto (prieš 2–3 mėnesius) gali padėti sutaupyti iki 50 proc. Vasaros atostogų metu kainos svyruoja nuo 100 iki 300 svarų sterlingų vienam automobiliui, priklausomai nuo keltų kompanijos ir maršruto. Naktiniai keltai (pvz., iš Hulo) paprastai brangesni, tačiau sutaupote už nakvynę viešbutyje.

10. Ką daryti, jei įvyksta avarija ar techninė gedimas užsienyje?

Visada tikimės geriausio, bet reikia būti pasiruošusiems blogiausiam. Būtina turėti galiojantį pagalbos kelyje draudimą, kuris padengtų automobilio tempimą ar remontą užsienyje. Dauguma Britanijos draudikų siūlo šias paslaugas kaip papildomą variantą.

Jeigu įvyksta avarija, pirmiausia užtikrinkite saugumą (užsidėkite liemenes, pastatykite trikampį), o tada skambinkite pagalbos numeriu, nurodytame draudimo polise. Jei avarija įvyksta dėl kito vairuotojo kaltės, būtina užpildyti avarijos protokolą (Europos avarijos pareiškimas), kuris yra standartinis visose ES šalyse. Tai labai palengvins draudimo išmokų gavimą grįžus namo arba sprendžinus problemas vietos draudikui.

Išvada

Kelionė iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą yra didelis nuotolis, reikalaujantis ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir psichologinio nusiteikimo. Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau daugybę kelionių, kurios buvo sugadintos dėl menkų smulkmenų – pamirštos „Green Card“, neperreguliuotų žibintų arba blogai suplanuoto laiko. Sekdami šiuo vadovu ir atsakydami į šiuos klausimus iš anksto, jūsų kelionė turi būti ne tik saugi, bet ir maloni.

Nepamirškite, kad kely svarbiausia yra saugumas. Neskubėkite, pasiskirkite laiko poilsiui, ir mėgaukitės įvairių šalių vaizdais pro langą. Nuo Olandijos vėjo malūnų iki Vokietijos automagistralių ir galiausiai Lenkijos bei Lietuvos žaliųjų miškų – ši kelionė gali tapti nuostabiu nuotykiu. Gerai susiruoškite, ir kelias atvers savo duris.