Kelionės planavimas ir patikimas vežimas į Angliją: Visas vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų industrija patyrė daugybę pokyčių, tačiau maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada išliko vienas aktyviausių ir reikliausių. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirbu jau daugiau kaip 20 metų, ačiau galiu pasakyti viena: nors technologijos tobulėja, o keliai tampa geriau, logistikos pagrindai išlieka tie patys. Tai – planavimas, tikslumas ir pasitikėjimas partneriu. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė fundamentaliai. Kas anksčiau buvo paprasta krovinių pervežimo procedūra, dabar tampa sudėtingu dokumentiniu ir administraciniu procesu, kuriame klaida gali kainuoti brangiai.

Kai klientas kreipiasi pagalbos planuojant vežimą į Angliją, jo dažniausiai domina du dalykai: kada krovinių galima tikėtis ir kiek tai kainuos. Tačiau profesionalas žino, kad šie du klausimai yra tik ledkalnio viršūnė. Tikrasis pasisekimas priklauso nuo to, kaip buvo suplanuota visa operacija. Ar krovinys tinkamai supakuotas? Ar paruošti visi muitinės dokumentai? Ar pasirinktas vežėjas išmano specifinius JK reikalavimus? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys ar asmeninis daiktas pasiektů Britanijos salas saugiai ir laiku. Mes išnagrinėsime ne tik techninius, bet ir psichologinius šio proceso aspektus, padėsiančius Jums jaustis ramiau, palikdamas brangius daiktus mūsų atsakomybei.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip „Brexit“ pakeitė krovinių vežimo į Angliją procedūrą?

Tai bene dažniausiai užduodamas klausimas pastaraisiais metais. Išstojus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolė tapo griežtesnė ir biurokratiškesnė. Anksčiau krovinys važiuodavo „žaliuoju koridoriumi“, be jokio sustojimo muitinėje. Dabar viskas vyksta kitaip. Kiekvienas krovinys, net jei tai yra asmeniniai daiktai kelionėms, turi būti deklaruojamas.

Praktiškai tai reiškia, kad prieš išvykstant reikia užpildyti prekių deklaraciją (Export Declaration), o atvykus į JK – importo deklaraciją. Mūsų kompanija šį procesą atlieka už klientą, tačiau reikalingi tikslūs duomenys: daiktų sąrašas, jų vertė ir svoris. Be to, atsirado naujas terminas – „EORI“ numeris. Jeigu vykstate komercinį vežimą, šis numeris būtinas. Jeigu tai yra Transfer of Residence (perkeliant gyvenamąją vietą), galima taikyti mokesčių atleidimus, tačiau tam reikia teisingai užpildyti ToR01 formą. Mano patirtis rodo, kad šie dokumentiniai reikalavimai dažniausiai sukelia didžiausią stresą klientams, todėl svarbiausia yra viską suderinti iš anksto, o ne spėti prie pat paties kelionės pradžios.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti vežimui?

Dokumentų paruošimas yra pusė sėkmės. Esąs srityje daugiau nei dvidešimt metų, ačiau matau, kad net ir mažiausia klaida apraše gali užstrigti pasienyje valandomis. Pagrindinis dokumentas yra važiavimo lapas (CMR), kuris yra tarptautinis krovinių pervežimo konvencijos dokumentas. Jame turi būti nurodytos visos sutartos sąlygos: siuntėjas, gavėjas, krovinių kiekis ir svoris.

Be CMR, būtinas detalus krovinių sąrašas (Packing List). Jis negali būti tik „du dideli krepšiai“. Reikia išvardyti, kas tame yra, pvz., „drabužiai“, „buitinė technika“, „knygos“. Jei vežate naujas prekes, būtina PVM sąskaita-faktūra. Jei tai yra naudoti daiktai asmeniniam naudojimui, rekomenduoju prieš tai padaryti keletą nuotraukų, įrodančių jų būklę. Taip pat svarbu turėti paso ar asmens dokumento kopijas, jeigu krovinį renka ne asmeniškai siuntėjas. Jei trūksta bent vieno šio dokumento, britų muitinės pareigūnai gali uždelsti krovinį arba ją nukreipti į sandėlį papildomam patikrinimui, kas sukelia papildomų išlaidų.

3. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Ant ko atsižvelgti?

Rinka pilna įvairių pasiūlymų – nuo „vokiškų“ sunkvežimių iki privačių vairuotojų su furgonais. Kaip ekspertas patariu: nebesikreipkite į pigiausius pasiūlymus aklai. Pervežimas į Angliją yra brangus maršrutas dėl keltų kainų ir ilgio. Jei kaina žymiai žemesnė nei rinkos vidurkį, tai reiškia, kad kažkur taupoma. Gali būti, kad vairuotojas važiuos be poilsio, naudos seną techniką arba, blogiausiu atveju, nebus užtikrintas krovinio draudimas.

Atsižvelkite į įmonės patirtį. Ar jie dirba šiame maršrute nuolat? Ar turi teigiamų atsiliepimų? Būtina klausti apie draudimą. Patikimas vežėjas turėtų turėti ne tik privalomą transporto priemonės draudimą (OCPL), bet ir krovinių draudimą (CV). Klauskite apie komunikaciją – ar galėsite susisiekti su vairuotoju ar dispečeriu bet kuriuo metu? Mano komandoje mes įsirengėme GPS stebėjimo sistemas, todėl bet kurią sekundę žinome, kur yra Jūsų krovinys. Tai suteikia ramybės ir mums, ir klientui.

4. Kiek trunka kelionė ir nuo ko priklauso pristatymo laikas?

Standartiškai kelionė iš Lietuvos į Angliją trunka nuo 3 iki 5 dienų, tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Jei krovinys keliauja daliniu kroviniu (užpildant visą furgoną), laikas gali prailgti iki 7-10 dienų, nes reikia surinkti kitus siuntos ir iškrauti juos kelyje.

Taip pat labai didelę įtaką turi keltų tvarkaraštis ir eilės. Populiariausia perkelimo vieta yra Doveris-Calais (Prancūzija), tačiau ten dažnai susidaro eilės muitinėje, ypač po „Brexit“. Alternatyva gali būti Eurotunelis arba maršrutai per Olandiją (Hoek van Holland) į Harwichą. Mano patirtis rodo, kad kartais ilgesnis kelias per Olandiją gali būti greitesnis dėl mažesnio koncentracijos taško. Taip pat reikia atsižvelgti į oro sąlygas žiemos metu ir galimus sustojimus techninio aptarnavimo centruose. Visada verta pasikalbėti su vadybininku ir gauti realų grafiką, o ne tik optimistišką prognozę svetainėje.

5. Kaip apskaičiuojamas krovinių tūris ir svoris, ir kodėl tai svarbu?

Tai vienas techninių dalykų, kurį klientai dažnai supranta neteisingai. Logistikoje egzistuoja sąvokos „actual weight“ (tikrasis svoris) ir „volumetric weight“ (tūrinis svoris). Ką daryti, jei vežate plunksnas? Jos sverbi mažai, bet užima daug vietos. Ką daryti, jei vežate plytas? Jos sverbi daug, bet užima mažai vietos.

Pervežėjai renkasi didesnįjį skaičių. Tūrinis svoris apskaičiuojamas dauginant ilgį, plotį ir aukštį (metrais) ir dalijant iš standartinio koeficiento (pvz., 333 furgonams arba 500 keliems konteineriams). Todėl labai svarbu kuo tiksliau išmatuoti savo siuntas prieš kreipiantis. Jei pasakote „aš turiu apie 1 kubą“, o realiai jų yra 1,5 kubo, gali kilti nemalonumų: furgonas gali netilpti arba teks papildomai mokėti už pridėtinį tūrį. Aš visada patariu klientams susidėti daiktus į standartines dėžes ant paletės – tai palengvina matavimą ir užtikrina saugumą.

6. Kokius daiktus draudžiama vežti į Angliją?

Jungtinės Karalystės muitinės turi griežtą sąrašą draudžiamų ir ribotų prekių. Visų pirma, tai yra maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, pienas, sūris). Po „Brexit“ taisyklės tapo labai griežtos – net mažas kiekis sausainių su mėsos įdaru arba kiaušinių gali būti konfiskuotas ir bauda paskirta. Taip pat griežtai kontroliuojami augalai ir sėklos, siekiant išvengti kenkėjų patekimo į salą.

Be maisto, draudžiama vežti ginklus (be specialių leidimų), pavojingas medžiagas (degiosios, akyvosios), ir, žinoma, narkotines ar psichotropines medžiagas. Taip pat reikia atsargiai su alkoholio ir tabako produktais – yra nustatyti limitai asmeniniam naudojimui. Jei bandysite vežti didesnį kiekį prekiauti, tai bus laikoma kontrabanda. Jeigu abejojate dėl kokio nors daikto, visada geriau paklausti mūsų ekspertų iš anksto. Geriau palikti įtartiną daiktą namuose nei gaišti laiką ir pinigus pasienio užkardose.

7. Kaip tinkamai supakuoti daiktus, kad jie nepažeisti kelyje?

Supakyvimas yra pusė darbo. Per 20 metų ačiau mačiau viską: nuo puikių, profesionaliai sužavėtų palečių iki krūvų neįvyniotų baldų, kurie subyrėjo pirmajame posūkyje. Anglija toli, kelyje yra daug bangų ir posūkių, todėl standartinis „lipdukas ant dėžės“ neužtikins saugumo.

Jeigu vežate baldus, būtina juos apvynioti burbuliuku arba gofruotu popieriumiu ir uždėti polistirolo kampų apsaugas. Lūžtantiems daiktams (indai, veidrodžiai) reikalingi specialios medienos arba plastiko dėžės (kistės). Viskas turi būti fiksuota – dėžės negali judėti viduje. Jei naudojate paletes, viskas turi būti užfiksuota juosta arba verpalo trosu, o ant viršaus uždėtas apsauginis dangtis (kardetas). Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės: Jūsų vardas, telefonas ir numeracija (pvz., „1 iš 10“). Tai labai padės, jei reikės surasti konkrečią dėžę didžiuliame sandėlyje arba furgone.

8. Ar reikalingas draudimas ir ką jis apima?

Tai klausimas, ant kurio dažnai taupoma, tačiau jis yra kritiškai svarbus. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), vežėjo atsakomybė dažnai yra ribota. Jeigu krovinys pasiūlys arba bus sugadintas, gausite tik nedidelę kompensaciją pagal svorį (pvz., kelias eurus už kilogramą). Jei vežate brangią techniką ar baldus, ši suma nepadengs nuostolių.

Todėl mes visada rekomenduojame papildomą krovinių draudimą „visi rizika“ (All Risk). Jis apima gedimus dėl avarijos, gaisro, vagystės ar netiesioginio sugadinimo. Prieš išvykdami, tiksliai užpildykite krovinio deklaraciją su realia verte. Draudimo suma turi atitikti daiktų rinkos vertę (ne pirkimo kainą prieš 10 metų, o kainą, kurią kainotų nupirkti dabar). Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie pasidaro draudimą, išvengia didžiausio streso, kai atsitiko nenumatyta situacija – žinoti, kad turtas apsaugotas, neįkainojama.

9. Kas daro, jei krovinys atvyksta pažeistas arba dingo?

Nors stengiamės viską padaryti idealiai, statistika yra nešiek tiek. Kartą įvyksta avarija, kartą – kėdėms užkrenta kita dėžė. Svarbiausia yra veikti greitai ir pagal protokolą. Pirmiausia, atiduodant krovinių, reikia jį apžiūrėti. Jei matote pažeidimus (sutrūkinėjusios dėžės, drėgmės žymės), būtina tai užfiksuoti vaizdo arba foto aparatu.

Antroji ir svarbiausia taisyklė: pristatymo dokumentuose (CMR arba sąraše) būtina parašyti pastabą „su pastabomis“ (with remarks). Jei pasirašote dokumentą be pastabų, teisiškai vėliau bus labai sunku įrodyti, kad žala įvyko pervežimo metu. Po to nedelsiant reikia pranešti pervežėjui ir draudimo kompanijai. Mes savo klientams visada suteikiame aiškius instrukcijas, kaip elgtis tokiu atveju. Niekada neimkite pažeistų daiktų į namus ir tik tada skambinkite – tai gali būti įvertinama kaip sutikimas su jų būkle.

10. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Ankstesniais laikais tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kad sužinotume, kur jis yra. Šiandien technologijos leidžia mums matyti viską. Naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo sunkvežimio vietą realiu laiku. Mūsų klientai gauna nuorodą arba prisijungimo duomenis, kur gali patys stebėti savo siuntos judėjimą žemėlapyje.

Tai ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimas. Matydami, kad krovinys stovi užkardoje arba vairuotojas padarė pertrauką, galite planuoti savo laiką – kada reikia būti namuose ar sandėlyje iškrautai. Be to, ši sistema leidžia mums dispečeriams efektyviau planuoti maršrutus ir išvengti eilių. Taigi, atsakymas yra taip – šiuolaikinė logistika be stebėjimo sistemos yra neįsivaizduojama, ir mes suteikiame šią galimybę kiekvienam klientui.

Išvada

Kelionės planavimas ir krovinio pervežimas į Angliją yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių žinių, bet ir strateginio mąstymo. Per daugiau nei 20 metų patirties šioje srityje ačiau išmokau vieno: sėkmė slepiasi detaliuose. Nuo to, kaip teisingai užpildysite pirmąją deklaraciją, iki to, kaip tvirtai sužavėsite pasiduodančią lentą – kiekvienas žingsnis svarbus. „Brexit“ sudarė papildomų biurokratinių kliūčių, tačiau su tuo susitvarkyti galima, jei turite patikimo partnerio petį.

Rinkdamiesi pervežėją, neremkitės vien kaina. Ieškokite ekspertų, kurie sugebės ne tik pervesti daiktus per jūrą, bet ir išspręsti iškilusias problemas, paaiškinti sudėtingas taisykles ir užtikrinti, kad Jūsų turtas bus saugus. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad Jums nereikėtų rūpintis logistika, o galėtumėt susitelkti ties savo gyvenimu ar verslu Anglijoje. Tikslus planavimas, kokybiškas supakavimas ir profesionalus vykdymas – tai trys atramos, garantuojančios sklandžią kelionę.