Kelionės planavimas į JK – patikimi ir lankstūs terminai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip pasikeitė geografinės ir politinės žemėlapiai, tačiau vienas maršrutas visada išlieka ypatingas – tai maršrutas į Jungtinę Karalystę. Nuo pat brexito įvykių procesas ten nebesiskiria nuo paprasto važiavimo kitur po Europą. Šiuo metu tai yra sudėtingas logistinis žaidimas, kur kiekviena minutė ir kiekvienas užpildytas dokumentas turi lemiamą reikšmę. Dažnai klientai klausia: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti?“ arba „Ar tikrai bus rytoj?“. Atsakymas retai kada yra vienareikšmis „taip“ ar „ne“, nes dabar kalbame ne tik apie vairuotojo nuovargį ar atstumą, bet ir apie muitinės procedūras, kelių darbus ir keltų grafikus.

Šiame straipsnyje norime pasidaloti patirtimi, kaip tinkamai suplanuoti „kelionę“ į JK, kad terminai būtų ne tik patikimi, bet ir lankstūs. Nes logistikoje, kaip ir gyvenime, svarbiausia yra ne tik tikslus laikas, bet ir gebėjimas adaptuotis besikeičiančioms aplinkybėms. Suprasdami mechanizmus, kurie valdo šį maršrutą, galėsite išvengti nereikalingo streso ir planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus taip, kad prekės pasiektų paskirties vietą laiku.

DUK

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę po brexito?

Vidutinis krovinio pervežimo laikas iš Lietuvos į JK dabar svyruoja nuo 3 iki 5 dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra pilna mašina (FTL), ar dalinis krovinys (LTL), bei kurioje Anglijos pusėje jis turi būti pristatytas. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, šis laikas būdavo trumpesnis apie vieną dieną. Dabar į šį laiką būtina įskaityti muitinės formalumus, kurie vyksta tiesiogiai uostuose arba „Eurotunelyje“.

Jei krovinys keliauja daliniu būdu (susitvarkymu), reikia numatyti papildomą laiką sandėliuose, kur vyksta krovinių perkrovimas iš vienos mašinos į kitą (pavyzdžiui, Vokietijoje arba Lenkijoje). Tačiau jei planuojate pilną mašynos pervežimą, procesas yra greitesnis, nes mašina tiesiog važiuoja į paskirties vietą, sustodama tik dėl muitinės procedūrų. Svarbu prisiminti, kad šis laikas yra orientacinis – užstrigus muitinėje ar dėl blogo oro sąlygų Lamanšo sąsiauryje, delay gali užtrukti ir 24 valandas.

2. Kuo brexit pasikeitė terminų planavimą ir ar jis tapo mažiau patikimas?

Brexit sukėlė revoliuciją terminų planavime. Iki 2021 m. sausio 1 d. mums reikėjo tik pasirūpinti vairuotojo darbo laiko apskaita ir keltų bilietais. Dabar šis sąrašas išsiplėtė: mums būtina turėti teisingai pateiktus prekių deklaracijas (eksporto iš ES ir importo į JK), EORI numerius bei galimybę mokėti mokesčius (PVM ir muito) iš anksto arba per tarpininkus.

Nepatikimumas dažniausiai kyla ne dėl to, kad mašinos nevažiuoja, o dėl dokumentų klaidų. Jei prekių SF (sąskaita-faktūra) nurodytas neteisingas HS kodas (prekės kodas) arba trūksta jų, krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Taigi, terminai tapo „patikimi“ tik tiek, kiek tikslūs yra dokumentai. Dabar daugiau laiko skiriama „prevencijai“ – dokumentų tikrinimui prieš išvykstant, kad būtų išvengta nesklandumų pasienyje. Tai gali atrodyti kaip uždelsimas pradžioje, bet iš tiesų tai užtikrina, kad terminas paskirties vietoje nebus praleistas dėl techninių kliūčių.

3. Kas yra „lankstūs terminai“ logistikos kontekste ir kodėl jie svarbūs?

Lankstūs terminai logistikoje reiškia realaus įvykių vertinimo ir galimybės adaptacijos. Klientas dažnai nori gauti prekę antradienį iki 12:00 valandos. Tačiau profesionalus logistikos partneris pasakys: „Mes planuojame pristatyti antradienį, tačiau dėl galimų muitinės patikrų, saugiau numatyti ir trečiadienio rytą“. Tai yra lankstumas.

Lankstumas reiškia ir tai, kad pasirinkus tinkamą pervežimo būdą, galima koreguoti maršrutą. Pavyzdžiui, jei viename uoste (pavyzdžiui, Kalėje) yra didelė eilė, patyręs ekspeditorius gali nukreipti mašiną per kitą uostą (pavyzdžiui, Diunkerką arba Zeebrugę) arba pasirinkti „Eurotunelį“, kad išsaugotų laiką. Lankstūs terminai tai ne tas pats kas „nenustatyti terminai“. Tai yra profesionaliai įvertintas laiko rezervas, kuris leidžia išvengti pavojų ir garantuoja, kad net ir atsiradus nesklandumų, krovinys nebus vėluojamas neleistinai ilgai.

4. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad terminai nebūtų praleisti dėl muitinės?

Tai, galima sakyti, „šventasis gralis“ laiko taupymui. Norint, kad „kelionė“ į JK vyktų sklandžiai, būtina turėti šiuos pagrindinius dokumentus paruoštus iki mašinos išvykimo: 1. Prekių sandėlio sąrašas (Packing List): Turi būti tikslus, su svoriais, brūkšniniais kodais ir pakuotės ženklais. 2. Komercinė sąskaita (Commercial Invoice): Joje turi būti nurodytos tikslios prekių vertės, apibūdinimas ir pirkėjo/pardavėjo duomenys. Be šios sąskaitos muitinė negalės atlikti importo procedūros. 3. EORI numeriai: Turi būti tiek siuntėjo (ES), tiek gavėjo (JK) numeriai. 4. Muitinės deklaracijos: Geriausia jas pateikti iš anksto (pvz., „New Export System“ NES ir JK importo sistemas).

Jei šie dokumentai pasiekia vairuotoją ar ekspeditorią tik tada, kai mašina jau yra prieš Lamanšo sąsiaurį, tikimybė, kad terminas bus praleistas, išauga eksponentiškai. Dokumentų paruošimas – tai 80 % sėkmės garantuojamo pristatymo.

5. Ar yra skirtumas tarp keltų ir „Eurotunelio“ pristatymo terminų?

Taip, skirtumas yra, ir jis gali būti lemiantis skubioms siuntoms. Keltai, plaukiantys tarp Prancūzijos ir Anglijos, dažniau veikiami oro sąlygų – stiprus vėjas gali atidėlioti išvykimas ar net atšaukti reisus. Be to, įplaukimas į keltą ir išplaukimas iš jo (važiavimas rampomis) užtrunka mažiausiai 2–3 valandas.

„Eurotunelis“ (geležinkelio traukinys, pervežantis mašinas po sąsiauriu) yra dažniausiai greitesnis ir labiau priklausomas nuo tvarkaraščio. Kelionė tuneliu trunka tik 35 minutes. Tačiau čia taip pat gali būti eilių, ypač jei daugelis vairuotojų vienu metu nusprendžia juo naudotis norėdami išvengti audros jūroje. Planuodami terminus, mes dažnai pasirenkame „Eurotunelį“ dėl jo greičio ir stabilumo, tačiau jo kaina gali būti šiek tiek aukštesnė. Jei klientas reikalauja ypatingai greito pristatymo (pvz., 24-48 val), tunelio pasirinkimas yra strategiškai geresnis sprendimas laiko taupymui.

6. Kas daro įtaką pristatymo terminams (užstrigimas uoste, techninės būklės)?

Be dokumentų ir pasirinkto kelio, egzistuoja ir išoriniai veiksniai, kurių mes negalime valdyti, bet kuriuos turime numatyti. Vienas dažniausių – tai techninė būklė. Nors mašinos kasdien tikrinamos, bet padangos protrūkis arba stabdzių gedimas gali atsitikti bet kur. Tinkamai suplanuojant maršrutą, įtraukiame technines pertraukas.

Kitas veiksnys – užstrigimas uoste arba „Eurotunelio“ terminale. Tai gali būti susiję su imigracijos patikromis (JK imigracija yra griežta) arba muitinės fizinėmis patikromis („red lanes“). Jei krovinys patenka į raudonąją juostą (patikra), tai gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų. Čia įsivaizduojamas lankstumas: mes pranešame klientui apie riziką ir, jei įmanoma, siunčiamą mašiną nukreipiami per kitą kontrolinį postą, jei to leidžia krovinio tipas. Dar vienas dalykas – Kento regiono (Anglija) spūstys, kurios gali užtrukti valandą ar dvi, tiesiog važiuojant link sandėlio.

7. Kaip veikia „Just-in-Time“ (tiksliai laiku) pristatymas į JK dabartinėmis sąlygomis?

„Just-in-Time“ metodika, kai gamykla užsisako prekes taip, kad jos atvyktų tiesiog prieš patekant į gamybos liniją, yra viena sudėtingiausių įgyvendinti po brexito. Ankstesniais laikais buvo galima tiksliai numatyti, kad prekės atvyks trečiadienį 10:00. Dabar, dėl naujų muitinės taisyklių, rizika per didelė.

Jei klientas nori taikyti „Just-in-Time“, mes rekomenduojame turėti saugos atsargas (safety stock) JK sandėliuose arba naudoti greituosius pervežimus (express), kurie kainuoja brangiau, bet užtikrina maksimalų greitį ir prioritetą. Taip pat galima naudoti muitinės „simplifikacijas“, pvz., savitarpio prekybos sutartis, kurios leidžia deklaruoti prekes mėnesiniu būdu, tačiau tai reikalauja ilgalaikio pasitikėjimo ir sudėtingų sutarčių. Trumpai tariant: „Just-in-Time“ vis dar įmanomas, bet jis tapo daug brangesnis ir reikalauja didesnio lankstumo iš abiejų pusių.

8. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku ir kaip tai padeda planuoti?

Absoliučiai taip. Šiuolaikinės transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, leidžiančias matyti mašinos vietovę tiksliai iki kelių metrų. Mūsų klientai gauna nuorodas, kur gali stebėti savo krovinių judėjimą. Tai leidžia klientams planuoti savo darbuotojus ar gamybos procesus.

Pavyzdžiui, jei matome, kad mašina dėl eilės prie „Eurotunelio“ pavėluos 4 valandas, mes nedelsdami informuojame gavėją. Gavėjas gali perkelti krovimo darbus į popietę arba kitą dieną, taip išvengdamas laukimo išlaidų (demurrage) arba vairuotojo viršvalandžių mokesčio. Toks proaktyvus ryšys ir skaidrumas yra viena iš pagrindinių priemonių, kaip išlaikyti patikimus terminus, net kai įvyksta nenumatyti atsitikimai. Informacija – tai tas resursas, kuris verčia nelankstumą į suprantamą ir valdomą situaciją.

9. Kokia dėl terminų svarba teisingai parinkti pervežimo rūšį (pilna mašina vs. dalinis krovinys)?

Tai vienas svarbiausių sprendimų pradžioje. Dalinis krovinys (LTL) yra pigesnis, tačiau jis reikalauja daugiau laiko, nes mašina turi sustoti kelis kartus kitiems klientams, o sandėliuose vyksta pakuotės perkrovimas (kros-loading). Jei jums svarbiausia yra kaina o ne laikas, tai puikus pasirinkimas, tačiau terminas gali svyruoti.

Jei jums reikalingas garantuotas ir greitas terminas (pvz., prekės gamybai arba prekybai šventinėmis dienomis), geriau pasirinkti pilną mašinos pervežimą (FTL) arba net dalinę vietą, bet „ekspresiniame“ reise. Pilna mašina važiuoja tiesiai į paskirties vietą (išskyrus kelias valandas keltui), be jokių sustojjimų tarpiniuose sandėliuose. Tai sumažina riziką pažeisti krovinią perkrovimo metu ir, kas svarbiausia, leidžia tiksliai numatyti atvykimo laiką. Nors kaina yra aukštesnė, bet verslo prasme, kai vėluojančios prekės gali sustabdyti visą gamybą, šis pasirinkimas apsimoka.

10. Kas nutinka, jei krovinys vis dėlto vėluoja? Ar yra kompensacijų mechanizmai?

Profesionali logistikos kompanija visada turi planą „B“. Jei dėl techninių kliūčių ar muitinės krovinys pavėluoja, nedelsdame pradedame ieškoti sprendimų: galim pervesti krovinį į kitą greitesnę mašiną (jei tai įmanoma ir leidžia dydis) arba organizuojame vietinį kurjerį iš uosto į galutinę paskirties vietą.

Dėl kompensacijų – viskas priklauso nuo sutarties (CMR sąlygos). Jei vėlavimas įvyko dėl mūsų kaltės (pavyzdžiui, pamiršome užsakyti keltą), atsakome pagal sutartį. Tačiau jei vėlavimas buvo dėl „nepažangios jėgos“ (pavyzdžiui, sunkūs orai, muitinės inspekcija, eis užtvarai), kompensacijų nebūna. Čia vėl įžvelgiamas lankstumo ir partnerystės重要性. Mūsų tikslas ne tiek kovoti dėl baudų, kiek kiek įmanoma greičiau išspręsti problemą ir pristatyti prekes. Klientas, kuris supranta šias rizikas ir bendradarbiauja su ekspertais, jaucia saugesnis, net ir atsitikus vėlavimams.

Išvada

Apibendrinant, kelionės planavimas į Jungtinę Karalystę šiandien yra daugiau nei tik atstumo sumavimas. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir gebėjimo numatyti. Patikimi ir lankstūs terminai – tai ne mitas, tai realumas, kurį galima pasiekti turint tinkamą partnerį. Pagrindinis dalykas, kurį reikia paminti – laikas logistikoje yra dinaminis dydis. Jis priklauso nuo dokumentų kokybės, pasirinkto maršruto, net ir oro sąlygų Lamanšo sąsiauryje.

Dirbant su patikima ekspedicijos kompanija, kuri turi 20 metų patirties ir žino visas niuansus, galite būti ramūs. Mes pasirūpinsime tuo, kad jūsų krovinys ne tik pasiektų JK krantus, bet ir pateiktų į jūsų sandėlį ar parduotuvę taip, kaip to reikalauja jūsų verslas.