Kelionės planavimas į Angliją: Sausumo ir Jūros Maršrutų Vadovas

Įvadas

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) visada buvo ir išliks ypatingas iššūkis net tiems keliautojams, kurie turi nemažai patirties vairuojant po Europą. Nors ši šalis geografiškai yra „už namo“, Lietuvoje esantys žmonės dažnai ją pasirenka ne tik lankytis, bet ir gyventi, dirbti arba statyti verslo ryšius. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš matyau ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų, nukeliautų į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ir atgal. Ir nors technologijos tobulėja, o keliai tampa geresniais, pagrindiniai logistiniai iššūkiai išlieka panašūs. Svarbiausia tarp jų – Lamanšo sąsiauris.

Planuodamas kelionę į Angliją, kiekvienas vairuotojas turi atsiminti vieną pagrindinę taisyklę: sėkmė priklauso ne nuo to, kaip greitai juda tavo automobilis Vokietijos automagistralėse, o nuo kruopštaus planavimo ir maršruto saugumo. Po „Brexit“ pasikeitė ne tik politinė situacija, bet ir pasienio kontrolės taisyklės, reikalavimai dokumentams bei techninei automobilio buklei. Daugelis keliautojų, pirmą kartą važiuodami į JK, dažnai padaro tą pačią klaidą – pervertina savo jėgas ir nepakankamai vertina potencialus rizikos, susijusios su kairiakrajiais eismu, ilgomis kelionėmis bei keltų laukimu.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums išsamų vadovą, kaip susirasti ne tik trumpiausią, bet ir, kas svarbiau, saugiausią maršrutą į Angliją. Mes aptarsime techninius reikalavimus, dokumentų gausą, kelių eismo taisyklių niuansus bei praktinius patarimus, kurie padės išvengti nemalonių netikėtumų. Kelionės planavimas – tai ne tiesiog brėžinys ant žemėlapio, tai strategija, leidžianti pasiekti tikslą be nereikalingų nervų ir finansinių nuostolių.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ką pasirinkti: keltą arba Eurotunelį, ir kuris maršrutas yra saugesnis?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas į jį nėra vienareikšmis. Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau kalbant apie saugumą ir patikimumą, verta atsižvelgti į kelias subtilybes.

Eurotunelis (Eurotunnel), kuris jungia Folkestone (Anglija) ir Calais (Prancūzija), yra greičiausias būdas persikelti per sąsiaurį. Kelionė trukmė trunka tik apie 35 minutes. Iš saugumo pusės, tunelis yra nepavojingas – automobiliai važiuoja specialiuose vagonuose, vairuotojai gali sėdėti savo mašinose arba patekti į vagoną. Nėra jūrosBangų, jūros ligos rizikos ar laukimo lauke ant denio. Tačiau čia taikoma griežta apribojimų politika: kai kurios degalines dujos, kai kurios medžiagos (pvz., kai kurios agresyvios chemijos rūšys) tuneliu gabenamos būti negali. Be to, bilietų kainos gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo užsakymo laiko.

Keltas (pvz., iš Calais į Dover ar iš Dunkerque į Dover) suteikia daugiau laiko poilsiui. Tai tradicinis būdas, leidžiantis išlipti iš automobilio, pavalgyti, pasivaikščioti. Kalbant apie saugumą, šiuolaikiniai keltai yra labai stabilūs, tačiau oro sąlygos gali daryti įtaką grafikui. Stiprus vėjas ar rūkas gali atidėlioti išvykimą. Jei jums svarbi garantuota laikas ir norite išvengti jūros judėjimo, Eurotunelis yra logiškesnis pasirinkimas. Tačiau jei keliaujate su dideliu būriu arba norite prailginti poilsį prieš išplaukiant, keltas gali būti patogesnis.

2. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi po „Brexit“?

Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, dokumentų reikalavimai pasikeitė, ir tai yra viena dažniausių klaidų šaltinių. Negalima važiuoti tik su asmens dokumentu.

Visų pirma, pasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo planuojamos išvykimo iš JK datos. Vairuotojo pažymėjimas (taip vadinamoji „teises“) nėra tapatus asmens dokumentui, nors jame yra nuotrauka.

Antra, „Green Card“ (Žalias kortelė). Tai tarptautinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, kuris patvirtina, kad jūsų transporto priemonė yra apdrausta Jungtinėje Karalystėje. Be šios kortelės (arba jos atitikmens elektroniniame formatu, kurį turi kai kurie draudikai, bet geriau turėti fizinį), neleis įveikti sienos kontrolės. Nepamirškite pasitikrinti, ar draudimas dengia ir JK teritoriją, nes nemaža dalis standartinių „Kasko“ arba civilinės atsakomybės draudimų po „Brexit“ buvo peržiūrėta.

Trečia, jei važiuojate ne savo mašina (pvz., draugo arba darbdavio), būtina turėti raštišką sutikimą iš savininko. Sienos pareigūnai gali užduoti klausimų, kodėl vairuojate svetimą automobilį, ir be dokumentų gali būti įtariamas automobilio vagyste.

3. Kaip techniniu požiūriu pasiruošti automobiliui ilgai kelionei?

Saugumas prasideda nuo techninės būklės. Per mano dvidešimt metų patirtį mačiau, kaip menkų techninių trūkumų virsmas dideliu nelaime kelionės metu. Prieš išvykstant reikia atlikti pilną techninę apžiūrą.

Patikrinkite padangas. Jos turi būti ne tik su gera protektoriaus liekana (rekomenduojama ne mažiau kaip 3 mm, nors minimalus leidžiamas yra 1.6 mm), bet ir be jokių įbrėžimų, buvulių ar senų pažeidimų. Anglijoje yra daugiau lietaus negu Lietuvoje, o slidžios kelios yra pagrindinė avarijų priežastis. Nepamirškite ir atsarginio rato bei priemonių jo pakeitimui (domkratas, raktas).

Stabdžių sistema taip pat kritiška. Ilgos kelionės po automagistrales su dideliu greičiu reikalauja idealiai veikiančių stabdžių. Patikrinkite stabdžių skysčio lygį ir padų būklę.

Šviesų tinkamumas. Prancūzijoje ir Belgijoje yra reikalavimas dėl šviesų reguliavimo (jei vairuojate automobilį, kuriame šviesos šviečia į dešinę pusę, gali reikėti specialių antgalių, kad apšviestumėte kairę pusę ir neakinti sutiktų vairuotojų). Nors dauguma modernių automobilių turi galimybę tai pakeisti iš kompiuterio, verta pasitikrinti iš anksto.

4. Kuris kelias per Europą yra saugesnis: pro Vokietiją, Belgiją ar Olandiją?

Maršruto pasirinkimas taip pat įtakoja saugumą. Yra trys pagrindiniai koridoriai: per Vokietiją (Aachen-Köln), per Belgiją (Liège-Brussels) ir per Olandiją (Amsterdam-Rotterdam).

Maršrutas per Belgiją dažnai laikomas trumpiausiu, tačiau jis yra vienas intensyviausių. Belgijos automagistralėse, ypač aplink Briuselį ir Antverpeną, eismas yra labai tankus, o vairuotojų elgsena gali būti agresyvesnė. Be to, ši šalyje yra daug radaro pastovių.

Maršrutas per Vokietiją yra patogus tuo, kad vokiškosios autostrados (Autobahn) dažnai neturi greičio apribojimų, tačiau tai kelia saugumo riziką – ten važiuojama labai greitai. Jei jūsų automobilis nėra pritaikytas važiuoti 160–180 km/h greičiu, jūs galite tapti kliūtimi. Tačiau kelių dangos būklė Vokietijoje paprastai yra puiki.

Maršrutas per Olandiją (pvz., naudojant „Hook of Holland“ uostą) dažnai pasirenkamas tų, kurie norite išvengti Calais miesto chaoso. Keliai Olandijoje yra puikiai prižiūrimi, tačiau ten griežtai stebimi greičiai, o šalies keliuose yra daug dviračių, kuriuos reikia ypatingai gerai matyti. Mano kaip eksperto nuomone, saugiausias, šiek tiek ilgesnis, bet ramesnis maršrutas dažnai būna pro Vokietiją ir Olandiją, išvengiant Belgijos spūsčių.

5. Kaip elgtis su kairiakrajės eismo ypatybėmis Anglijoje, kad nesusidurtumėte su avarija?

Persikėlimas į kairiąją juostą yra vienas pavojingiausių momentų visos kelionės. Ypač pavojinga yra pirmoji kelionės iš keltų arba tunelio pusė. Nusileidus iš keltą Dover’e arba išvažiavus iš tunelio, greitai prisitaikyti būna sunku – smegenys vis dar veikia „dešinės pusės“ režimu.

Mano patarimas: iškart nusileidus nuo keltų, sustokite saugioje vietoje (pvz., ant stovėjimo aikštelės) ir paimkite keletą minučių ramybei. Įsivaizduokite, kad sėdėjote keleivio vietoje, o ne vairuotojo. Kairėje rankoje turite vairą. Sukimasis į sankryžose – visada „pirmyn“ reiškia į kairę pusę (priešingai nei Lietuvoje, kur į dešinę).

Labai dažnai avarijos įvyksta žiediniuose sankryžose (roundabouts). Anglijoje jų yra išties daug, ir jos yra efektyvus eismo valdymo būdas, tačiau užsieniečiams sukelia painiavą. Pagrindinė taisyklė: žiedine sankryžą važiuojama prieš laikrodžio rodyklę. Jei įsivaizduojate žiedą, judėjimas vyksta į kairę pusę. Duokite kelią dešinėje važiuojantiems automobiliams, nes jie yra jūsų akivaizdoje (priešingai nei Lietuvoje, kur tenka žiūrėti į kairę). Įsidėmėkite: „duok kelią dešinei“. Tai pagrindinė saugumo taisyklė.

6. Ar reikia rūpintis vizais arba kitais leidimais gyventi/dirbti?

Jei planuojate trumpą kelionę (turizmui arba verslo deryboms), kurios trukmė neviršija 6 mėnesių, lietuviams pilietis vizas nereikalingas. Tačiau po „Brexit“ pasikeitė taisyklės: jūsų pasas turi būti pažymėtas (stamp’uojamas) įvažiavimo ir išvykimo metu. Nepamirškite tai padaryti, kitaip gali kilti problemų su tolesniu įvažiavimu arba įvažiavimo trukme.

Jei kelionės tikslas yra dirbti Anglijoje, situacija pasikeičia. Nors Anglija ir Lietuva yra NATO sąjungininkės, darbo rinka nėra atvira be specialių leidimų. Reikės gauti darbo vizą (Skilled Worker visa) arba kitą leidimą, priklausomai nuo situacijos. Nemanoma tiesiog atvykti ir pradėti dirbti legaliai be šių dokumentų. Jei planuojate ilgesnę buvimo trukmę, verta iš anksto pasitarti su imigracijos advokatu arba konsultuotis JK vyriausybės svetainėje, kad išvengtumėte nelegalios migracijos klausimų, kurie gali baigtis ne tik bauda, bet ir įvežimo uždraudimu.

7. Kokios kuro kainos ir kur geriausia užpildyti baką?

Kuro kainos Anglijoje ir Europoje svyruoja, tačiau bendrai Anglijoje degalai yra brangesni nei Lietuvoje. Tačiau, planuodamas maršrutą, verta atsižvelgti į kainų skirtumus tarp šalių.

Belgijoje ir Olandijoje degalai dažnai būna brangesni negu Vokietijoje arba net Anglijoje. Vokietijoje, ypač toli nuo automagistralių, kainos gali būti žymiai mažesnės. Mano patarimas: pabandykite susiplanuoti kuro įpylimą taip, kad Vokietijoje būtumėte su pilnu arba beveik pilnu baku. Taip išvengsite brangių degalinių automagistralėse Belgijoje arba prie Calais.

Atvykus į Angliją, degalinėse (pvz., „BP“, „Shell“, „Tesco“) kainos gali skirtis priklausomai nuo vietovės. Automagistralėse (Motorways) degalinės dažniausiai yra brangiausios. Patartina užsukti į miestelius arba didžiuosius prekybos centrus (prie „Tesco“ ar „Sainsbury's“ degalinių), kur kainos dažnai yra šiek tiek mažesnės, ir galima užpildyti baką pigiau. Taip pat atminkite, kad Anglijoje degalai matuojami litrais, o ne galonais (kaip JAV), taigi nereikia konvertuoti vienetų.

8. Ką daryti, jei įvyksta avarija ar techninė gedimas Anglijoje?

Niekas nenori mintyje apie tai galvoti, tačiau būti pasiruošusiam yra būtina. Pirmiausia, turėkite su savimi ** Europos avarijos deklaracijos formą** (European Accident Statement). Anglijoje ji taip pat priimama, o užpildžius ją vietoje, išvengsite ilgų paaiškinimų su draudikais vėliau.

Jeigu įvykta avarija su kitu transporto priemone, nedelsdami susisiekite su policija, ypač jei buvo sužeisti žmonės arba jei viena iš pusių nesutinka dėl įvykio aplinkybių. Anglijos pagalbos numeris yra 999 (arba 112 iš mobiliojo telefono, kuris taip pat veikia).

Jei įvyksta techninis gedimas, ir jūsų automobilis sustoja automagistralėje, pirmiausia įjunkite „avarines šviesas“ ir, jei įmanoma, išlipkite iš automobilio per keleivio pusę (t.y., per dešinę pusę, kadangi eismas vyksta kairiajuoju krantu). Niekada nebandykite taisyti automobilio ant kelio.