Kelionės planavimas į Angliją: Pilnas gidas ir patarimai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, su tuo pačiu uždaviniu susiduriu kasdien: klientai nori nuvykti į Angliją taip pat kaip į Lenkiją ar Latviją – tiesiog užsukti į degalinę ir važiuoti toliau. Tačiau realybė po „Brexit“ ir geografinės padėties yra visai kitokia. Anglija (arba tiksliau – Didžioji Britanija) yra sala, o tai reiškia, kad jūsų kelionė neapsieis be jūros persikėlimo ar skrydžio. Be to, pasikeitę muitinės reikalavimai ir eismo taisyklės reikalauja kur kas gilesnio pasiruošimo.

Šiame straipsnyje nepasakysiu, ką lankyti Londone, nes turistinius gidus rasite kiekviename kampelyje. Čia kalbėsime apie logistiką – tai, ką dažniausiai pamiršta arba numanoma savaime. Kaip tinkamai suplanuoti maršrutą, kokie dokumentai būtini, kaip išvengti nenumatytų išlaidų ir streso muitinėje. Esu matęs tūkstančius kilometrų ir dešimtis situacijų, kai blogas planavimas sugadino ilgas lauktas atostogas. Todėl šis gidas sukurtas tam, kad jūsų kelionė vyktų sklandžiai, kaip ir turi būti profesionaliai suorganizuotame pervežime.

Svarbu suprasti, kad Anglija nebėra Europos Sąjungos dalis. Tai pakeitė ne tik pinigus (jie niekada ir neturėjo euro), bet ir prekių bei gyvūnų pervežimo tvarką. Taip pat, jei planuojate važiuoti savo automobiliu, turite atsižvelgti į specifinius draudimo ir techninės priežiūros reikalavimus. Visus šiuos niuansus aptarsime toliau, atsakydami į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos susistemino mūsų ilgalaikė patirtis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus reikia tur�ti keliaujant į Angliją po „Brexit“?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir ne veltui. Anksčiau pakako asmens dokumento, bet dabar situacija sudėtingesnė. Pirmiausia, jei keliaujate kaip turistas, jums būtinas galiojantis paso arba tapatybės kortelė (jei jos galiojimas nėra ribojamas Britanijai). Tačiau patariu visada pasirinkti pasą, nes jis yra patikimesnis dokumentas.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į paso galiojimo laiką. Taisyklės tokios: jūsų pasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po numatomos išvykimo iš Didžiosios Britanijos datos. Be to, jis turi būti išduotas ne seniau nei prieš 10 metų. Daugelis keleivių netyčia užmiršta šią 10 metų taisyklę, ypač jei turi vaikus, kurių pasai išduoti ankstyvoje vaikystėje.

Jei planuojate šalyje ilgiau užsibūti (pavyzdžiui, dirbti ar gyventi), reikės vizos. Tačiau trumpam turizmui (iki 6 mėnesių) lietuviams vizos nereikia. Taip pat verta paminėti, kad jei vairuojate svetimšalį ar nuomojamą automobilį, gali būti reikalingas specialus „Green Card“ draudimo liudijimas, nors daugelis šiuolaikinių draudiklių jį išduoda elektroniniu būdu. Visada geriau pasitikrinti su savo draudimo brokeriu prieš kelionę.

2. Kokiu būdu geriausiai nuvykti į Angliją: keltu ar Eurotuneliu?

Kaip logistikos ekspertas, galiu pasakyti, kad atsakymas priklauso nuo jūsų išvykos vietos ir biudžeto. Yra du pagrindiniai būdai patekti per Lamanšą: keltai ir Eurotunelis.

Keltai dažniausiai plaukia iš Dover į Calais (ir atvirkščiai), tačiau yra ir kitų maršrutų, pavyzdžiui, iš Niurnbergo (Vokietija) į Harwich’ą ar iš Olandijos į Hull’ą. Keltų privalumas – jums reikia atvykti į uostą, užlipti į laivą, pailsėti, pavalgyti ir važiuoti toliau. Tai puiku, jei keliaujate su šeima ir norite prailginti kelionę įspūdžiu. Be to, keltuose dažniau galima rasti pigesnius bilietus, jei užsakykite iš anksto.

Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle) veikia tarp Folkestone’o (Anglija) ir Coquelles’o (Prancūzija). Tai greičiausias būdas – persikėlimas trunka vos 35 minutes. Automobilius užkrauna į vagonus ir vėduodami juos perveža po jūros dugnu. Mano patirtis rodo, kad verslo klientams ir tiems, kuriems skubama, tunelis yra geriausias pasirinkimas dėl punktualumo. Jis mažiau priklauso nuo oro sąlygų negu keltai. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad prieš išvažiavimą reikia atvykti mažiausiai 30–60 minučių anksčiau, kadangi čia taikomi griežti muitinės pasienio kontrolės reikalavimai.

3. Kaip susiplanuoti maršrutą automobiliu, išvengiant didžiausių spūsčių?

Maršruto planavimas į Angliją prasideda dar Lietuvoje. Dažniausiai važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją, o paskui Prancūziją link uosto ar tunelio. Mano patarimas: vengiate kelti per kalnuotas ar labai miškingas vietas žiemą, jei jūsų automobilis nėra paruoštas.

Vokietijoje autobanai yra puikūs, tačiau ten dažnai vyksta remonto darbai ir ribojamas greitis. Naudokis navigacines sistemas, kurios atnaujinamos realiu laiku (pvz., „Google Maps“ ar „Waze“), kad išvengtumėt spūsčių. Labai svarbu yra tas paskutinis ruožas Prancūzijoje link Calais. Tai yra vienas užkiauniausių kelių Europoje, ypač vasarą arba per atostogų sezonus. Jei įmanoma, bandykite planuoti atvykimą į uostą ne aukščiausioje „rush hour“ metu (ryte arba vakare).

Taip pat verta pagalvoti apie kelių mokesčius. Vokietijoje daug kur mokesčių nėra, bet Prancūzijoje, Belgijoje ir Olandijoje yra daug mokamų užkardų (péage). Turite turėti grynų pinigų arba banko kortelę, kurioje yra „chip and PIN“ funkcija, nes ne visos užkardos priima Lietuvos banko korteles be PIN kodo įvedimo. Susimokėjimo už kelią neapmokestinimas gali padaryti didelę skylę biudžete, jei nesiruošiate.

4. Ką reikia žinoti apie muitinę ir ką galima suvežti iš Anglijos?

Po „Brexit“ Anglija tapo trečiąja šalimi, todėl muitinės kontrolė yra griežtesnė. Įvežant prekes į ES (t.y., grįžtant į Lietuvą), taikomi mokesčiai ir apribojimai. Jei grįžtate automobiliu, negalite suvežti neribotą kiekį cigaretės ar alkoholio „vartojimui“.

Yra nustatyti ribojimiai: suaugęs žmogus gali suvežti 200 cigaretės (arba 250g tabako), 4 litrus vyno, 16 litrų alaus ir 1 litrą stipriųjų gėrimų (virš 22 %) arba 2 litrus stipriųjų (iki 22 %). Jei šios normos viršijamos, tai laikoma komercine veikla ir gali būti konfiskuota, be to, gresia didelės baudos.

Taip pat griežtai reguliuojamas maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, bei augalų įvežimas. Negalima suvežti mėsos ar pieno produktų iš Anglijos į ES, jei jie yra komerciniai (pvz., sausainiai su mėsa, kumpis). Asmeniniam vartojimui galima suvežti labai nedidelį kiekį (pvz., sumuštinį kelionei), bet tai yra pilka zona, kurią geriau vengti. Dažnai muitininkai klausia ar turite maisto produktų – geriau atsakyti tiesiogiai ir neturėti draudžiamų produktų, kad išvengtumėt papildomo patikrinimo.

5. Ar sunku vairuoti Anglijoje, jei įprasta važiuoti dešine pusės?

Vairavimas kaire pusės yra didžiausias iššūkis daugumai kontinentinės Europos vairuotojų. Nors pats posūkis „į kitą pusę“ atrodo paprastas, praktikoje tai sukelia daug streso, ypač žiedo sankryžose ir išvažiuojant iš parkingų.

Mano patirtis sako, kad pavojingiausios moments yra tada, kai nusilpnote koncentracija. Pavyzdžiui, išvažiuojant iš degalinės arba privažiavus prie žiedo. Žemiau natūraliai pasukate į dešinę, o reikia į kairę. Patarimas: įsirašykite lipduką „DRIVE ON THE LEFT“ ant vairo arba priekinio stiklo, kad tai kas kartą primintų. Taip pat, jei važiuojate su keleiviu, tegul jis padeda sekti eismą ir primena apie posūkius.

Anglijoje labai daug apvaliųjų sankryžų („roundabouts“), ir jose judėjimas vyksta prieš laikrodžio rodyklę. Į juos įvažiuojama iš kairės. Be to, daugelyje vietovių, ypač miesteliuose, gatvės yra labai siauros, vienos eismo juostos abiem kryptims. Ten taikomas „priority to the right“ principas – t.y., jei iš dešinės pusės važiuoja kitas automobilis, jis turi pirmumą, net jei nėra ženklų. Tai reikalauja ypatingo dėmesio.

6. Kokios yra greičio apribojimų ir eismo taisyklių ypatybės?

Anglijoje greitis matuojamas myliomis per valandą (mph), o ne kilometrais. Tai dažnai sukelia painiavą. 50 mph atitinka maždaug 80 km/h, o 70 mph – maždaug 112 km/h. 70 mph yra standartinis greičio limitas autostradose (motorways), tačiau daug kur jis sumažintas iki 50 ar net 40 mph dėl oro taršos mažinimo arba statybų.

Labai svarbu prisiminti apie „Smart Motorways“ – tai autostrados, kuriose greičio limitas keičiasi dinaminių ženklų pagalba. Jei matote raudoną kryžių virš juostos – tai draudimas važiuoti ta juosta (uždaryta juosta). Už važiavimą uždaryta juosta baudos yra milžiniškos – gali siekti šimtus svarų. Taip pat Anglijoje draudžiama naudoti mobilųjį telefoną vairuojant (netgi laikant rankose), už tai taip pat griežtai baudžiama.

Dar vienas niuansas – Londonas ir jo aplinka. Ten veikia „ULEZ“ (Ultra Low Emission Zone) ir „Congestion Charge“ zonos. Jei jūsų automobilis neatitinka ekologinių standartų (paprastai senesni nei 2015–2016 m. dyzeliniai automobiliai), turėsite sumokėti didelę mokesčį už važiavimą šiuose rajonuose. Prieš važiuodami į centrą, visada patikrinkite savo automobilio registracijos numerį oficialioje svetainėje, kad nenukentėtumėte piniginės.

7. Ar Lietuvos draudimas galioja Anglijoje?

Lietuvos civilinės atsakomybės automobilių draudimas (KASKO nėra privalomas, bet OCTA – taip) techninės privalomojo draudimo (TPD) sistemos pagrindu galioja visoje Europoje, tačiau po „Brexit“ situacija šiek tiek pasikeitė. Dabar, norint įrodyti, kad turite galiojantį draudimą Anglijoje, rekomenduojama turėti „Green Card“ (Žaliąją kortelę).

Nors daugelis britų draudikų gali patikrinti duomenis savo sistemose, vietinis policijos pareigūnas gali reikalauti fizinio dokumento. Be „Green Card“, jūsų automobilis gali būti konfiskuotas arba gausite baudą už vairavimą be draudimo. Šią kortelę užsisakykite savo draudimo bendrovėje mažiausiai iki 2–4 savaičių prieš kelionę, nes ji gali atkeliauti paštu.

Taip pat verta pasitikrinti, ar jūsų draudimas dengia „breakdown cover“ (techninės pagalbos atveju). Paprastai Lietuvoje įsigytas pagalbos kelyje draudimas galioja tik Lietuvoje ir kartais Baltijos šalyse. Anglijoje techninės pagalbos paslaugos yra labai brangios, todėl verta apsirūpinti tarptautiniu techninės pagalbos draudimu, kuris padėtų, jei automobilis sugestų kelionės metu.

8. Kaip vežti gyvūnus (šunis, kates) į Angliją?

Gyvūnų vežimas į Angliją dabar yra sudėtingesnis nei į ES šalis. Nors Anglija vis dar yra „rabies-free“ šalis, reikalavimai griežti. Reikės mikročipo, paso (gyvūno) ir antžeminės kirmėlės gydymo.

Svarbiausia taisyklė: gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės. Po paskiepyjimo turi praeiti 21 diena, kad skiepas įsigaliotų, tik tada galima gauti gyvūno pasą. Be to, gyvūnas turi būti gydomas nuo kirmėlių (Echinococcus) ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos (5 dienos) prieš išvykstant į Angliją. Gydytojas turi užpildyti pasą ir uždėti antspaudą.

Jei šios taisyklės nebus laikomos, gyvūnas gali būti įkalintas karantine savininko sąskaita, o tai kainuoja labai brangiai. Taip pat nepamirškite, kad ne visi keltai ar pervežimai leidžia gyvūnus. Jei keliaujate keltu, gyvūnas gali būti paliktas automobilyje arba specialioje gyvūnų patalpoje. Reikia užsakyti bilietą su gyvūnu iš anksto, nes vietų yra ribotai.

9. Kur geriausia apsistoti ir kaip planuoti sustojimus?

Anglijoje apgyvendinimo pasiūla yra milžiniška – nuo prabangių viešbučių Londono centre iki „Bed & Breakfast“ (Pusryčiai ir lova) kaimeliuose. Mano patarimas: jei keliaujate automobiliu, ieškokite apgyvendinimo su nemokamu parkavimu. Parkavimas Anglijos miestuose, ypač Londone, Birmingeme ar Mančesteryje, yra labai brangus (gali siekti 20–30 svarų per parą).

Jei planuojate ilgą kelionę per visą šalį (pvz., nuo pietų į šiaurę – Škotiją), verta sustoti viduryje. Geografiškai Anglija nėra didelė, tačiau dėl intensyvaus eismo važiavimas iš vieno galo į kitą gali užtrukti visą dieną.

Taip pat verta paminėti „Pub Hotels“ – tai smūgiai, kurie viršuje turi kambarius. Tai dažnai yra pigiau ir jaukiau nei standartiniai viešbučiai, o maistas (tradicinis „Fish and Chips“) gali būti puikus. Užsakykite apgyvendinimą kuo anksčiau, ypač jei kelionė planuojama vasarą arba per šventes (Kalėdos, Naujieji metai), nes tuomet kainos šuoliais kyla aukštyn.

10. Ką daryti, jei įvykia eismo įvykis ar sugenda automobilis?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau logistikoje tai yra dalis planavimo. Jei įvyksta eismo įvykis Anglijoje, pirmiausia reikia skambinti 999 (jis analogiškas mūsų 112) arba 101 (neskubios atvejais).

Būtina sužinoti kito vairuotojo duomenis (vardas, adresas, automobilio numeris, draudimo bendrovės pavadinimas). Anglijoje dauguma vairuotojų turi draudimą „Third Party“, todėl jie suteiks savo draudiko kontaktus. Visada darykite nuotraukas įvykio vietoje.

Jei automobilis sugenda techninių priežasčių ir neturite techninės pagalbos draudimo, teks skambinti vietiniam vilkikui. Tai yra labai brangu – vilkiko iškvietimas gali kainuoti nuo 150 iki 300 svarų, priklausomai nuo vietos ir dienos. Jei automobilis negali važiuoti toliau, vilkikas jį nuveš į remontą arba saugojimo aikštelę, kur taip pat mokesčiai kaupiasi valandomis.